Susiviliojo kokybe ir kaina
2014 m. balandžio viduryje uostamiestyje dirbanti kretingiškė Vitalija (vardas pakeistas, pavardė redakcijai žinoma) užsuko į odos ir kailinių parduotuvę "Bison" didžiausiame Klaipėdos prekybos centre.
Parduotuvė tuo metu skelbė dideles nuolaidas, mat ketino parduoti visus gaminius ir išsikelti.
Moteriai nušvito viltis įsigyti puošnius kailinius už prieinamą kainą, nes daugelis prekių buvo parduodama taikant 50 proc. nuolaidą.
"Žinojau, kad šioje parduotuvėje parduodami tik geros kokybės gaminiai, be abejo, jie buvo brangūs, bet nuolaidos viliojo. Radau kailinius, kurie man labai patiko, tarp kitų prekių jie iškart krito į akis. Tai buvo šviesiai pilkos verstos odos kailiniai su tamsiai mėlynu kailiu viduje. Gobtuvas galėjo būti transformuojamas į dailią apykaklę. Rūbas buvo kaip man siūtas, atrodė lyg nulietas ir buvo tinkamas ne tik apsisaugoti nuo šalčio, bet ir pasipuošti. Džiaugiausi sumokėjusi už juos beveik 1,6 tūkst. litų. Tikėjausi, kad žiemą turėsiu šiltą ir gražų drabužį", – prisiminė moteris.
Namuose Vitalija pamatė, kad kažkoks žmogus, apžiūrinėdamas parduotuvėje kailinius, ant jų rankovės paliko dviejų pirštų pėdsakus.
Moteris galėjo į tai nekreipti dėmesio, galbūt niekas kitas nebūtų pastebėjęs menkų dėmelių, bet norėjo, kad visiškai nauji kailiniai būtų be menkiausio priekaišto.
Apžiūrėjusi etiketę, kurioje nurodoma, kaip elgtis su versto kailio gaminiu, moteris suprato, kad pati dėmelių nepanaikins, todėl tų pačių metų balandžio pabaigoje nusprendė nunešti pirkinį į cheminę valyklą.
Pakvietė atsiimti juodų kailinukų
"Įsivaizdavau, kad valykloje dėmės bus įvertintos, specialistai pabandys verstai odai skirtais chemikalais valyti mėginėlį ir valys tik tas vietas, kuriose kailiniai buvo sutepti. Etiketėse nurodyta, kad šlapinti rūbo negalima, nes viršus yra visai kitos spalvos nei kailis vidinėje pusėje ir nuo sušlapinimo jie gali nusidažyti. Priėmėjai parodžiau, kurioje vietoje yra dėmelės", – pasakojo Vitalija.
Kvite buvo nurodyta, kad kailinius moteris galės pasiimti beveik po mėnesio.
Tačiau nurodytą dieną rūbo ji neatgavo, atsiėmimo data buvo pakeista dar porą kartų.
Galiausiai Vitalija sulaukė skambučio, jai buvo pranešta, kad gali atvykti pasiimti savo juodų kailinukų.
"Juodų? Bet mano – pilki, – nustebusi į telefono ragelį pratarė klientė. – Aiškiai supratau, kad pašnekovė sutriko ir tiesiog paragino atvykti. Kai man padavė kailinius, aš pamaniau, kad jie supainiojo, nes rūbas niekuo nepriminė mano kailinių. Viršutinė dalis buvo sunkiai nusakomos spalvos, pavadinčiau ją asfalto spalva – nei pilka, nei juoda. Vidinis kailis tapo juodu su tamsiai mėlynomis dėmėmis, kilpų apsiuvai buvo atitrūkę, kišenės atsiklijavusios, o kišenes prilaikantys raišteliai nutrūkę. Man net kojas pakirto nuo tokio vaizdo. Kadangi sutapo kvito numeris su numerėliu ant kailinių, tapo aišku, kad klaidos nėra."
Moteris nusprendė susisiekti su valyklos vadovu ir su juo pasikalbėti.
Priekaištaudama dėl sugadinto drabužio klientė kalbėjo ir apie tai, jog darbuotojai galėjo su ja susisiekti ir pranešti, kad atsitiko nenumatytas dalykas – smarkiai pakito gaminio spalva, atsirado kitų defektų.
Moters manymu, būtų logiška ir mandagu su ja pasitarti, ką daryti šioje situacijoje.
Galbūt ji būtų pasirinkusi spalvą, kuria būtų apsispręsta perdažyti kailinius.
"Direktorius aiškino, kad nieko nesuprantu, elgėsi arogantiškai, todėl nusprendžiau kreiptis į valyklos vadovą raštu. Nurodėme, kad kailiniai buvo visiškai nauji, tereikėjo pavalyti porą dėmelių ant rankovės, o ne juos perdažyti ir suplėšyti", – apie bandymą bendrauti su valykla pasakojo kailinių savininkė.
Laiške auklėjo klientę
Vitalija gavo įmonės "LOMinda" vadovo Mindaugo Petkaus atsakymą į pretenziją.
Pats M.Petkus su "Klaipėdos" žurnalistais kalbėtis nepanoro ir teigė, kad savo poziciją jau išdėstė laiške Vitalijai ir nieko nauja pasakyti negali.
"Jei kailinius atnešėte iš karto valyti jų dar nedėvėjusi, aišku, jog jie nebuvo idealios išvaizdos. Tai patvirtina ir pirkimo nuolaida ir pretenzijoje paminėtas faktas, jog kailiniai buvo nučiupinėti. Ant užsakymo kvito taip pat yra sužymėti simboliai, kurie reikšmingi priduodant gaminį. Ant kvito yra simboliai, reiškiantys: S (suveltas, ištrinti pūkeliai), P (išblukimas) U (nuspalvinimai). Patikinu jus, kad kailinių niekas nevalo keliolika kartų. Prieš valant kailiniai jau buvo kelių atspalvių dėl nučiupinėjimo, lempų šviesos ir dulkių atviroje patalpoje veikimo, tad pagal ilgametę praktiką ir po valymo dažniausiai spalva savaime nesuvienodėja – ją reikia atnaujinti. Taip mes ir padarėme. Spalva atnaujinama vienu atspalviu tamsesnė", – rašė M.Petkus.
Valyklos vadovas teigė, kad kailinius valė patyrę darbuotojai, todėl jis esąs patenkintas rezultatu, nes kailiniai liko minkšti, vientisos spalvos, impregnuoti, o kailio plaukeliai yra lankstūs.
Jei klientės netenkina kailinių spalva, M.Petkus siūlė juos išvalyti, tačiau jie vėl atgausią ir pirminius spalvos nevienodumus.
"Iš laiško matau, kad esate išsilavinusi moteris, tad kodėl lengva ranka padėjote parašą po žodžiais, kad esate perspėta, jog daiktai valant, skalbiant ar atnaujinant gali būti sugadinti ir kad prisiimate sugadinimo riziką. Parašą dėjote pati, įvertindama riziką ir savo atsakomybę, jūsų niekas neskubino, leido apsispręsti, galėjote iki kailinių išvežimo į Klaipėdos cechą dar persigalvoti ir susigrąžinti nevalytą daiktą, tad parašo išsižadėti nėra teisinga. Pati tuo tarpu cituojate Civilinio kodekso straipsnį, jog įmonė būna ir be kaltės kalta", – barė moterį įmonės vadovas.
Norėjo neturtinės žalos atlyginimo
Išsigandusi, kad po dar vieno valymo kailiniai praras ne tik spalvą, bet ir formą, moteris nusprendė iškart kreiptis į teismą.
Ji jau turėjo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą, jog gaminys buvo valomas neteisingai, nesilaikant gamintojų rekomendacijos, todėl buvo sugadintas.
Tarnyba nusprendė, kad Vitalija pagrįstai reikalauja jai grąžinti už kailinius sumokėtą pinigų sumą bei 105 litus už jų valymą.
Be to, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija konstatavo, jog priimdami drabužį valyti paslaugos teikėjai raštu neišaiškino klientei, kad rūbas bus valomas nesilaikant rekomendacijų.
Todėl konstatuota, kad jai nebuvo suteikta pakankama informacija, leidusi pasirinkti arba nepasirinkti paslaugos.
Turėdama šias išvadas Vitalija kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Moteris norėjo prisiteisti ne tik visus už kailinius parduotuvei bei valyklai už valymą sumokėtus pinigus, bet ir 2 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Kailinius atnešė į teismą
Teismo posėdžiuose klientė prisiminė valyklos vadovo žodžius, esą etiketėse nurodomos gaminio priežiūros rekomendacijos skirtos ne profesionaliems valytojams, o vartotojams.
Vitalija įsitikinusi, kad valytojai darė viską, ko kailiniams rekomenduota nedaryti – šlapino bei suko centrifugoje, todėl ir sugadino.
Valyklos atstovas kailinius atnešė į teismą.
Moters teigimu, atplyšusios detalės esą jau buvo prisiūtos, suklijuotos, tačiau spalva liko ta pati, neatpažįstamai pasikeitusi po valymo.
Teisybės ieškojusi klientė nustebo išgirdusi teisėjos frazę, kad kailinius galima nešioti.
Klaipėdos miesto bei Klaipėdos apygardos teismai jos ieškinį atmetė.
Motyvas – moteris pasirašė žinanti, kad gaminys gali neišlikti toks, koks buvo.
Apgynė vartotojos teisę
Tik šių metų birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Vitalija skundėsi pagrįstai ir patenkino dalį jos prašymų.
Sprendime rašoma, jog verslininkams įstatymais įtvirtinta pareiga ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją.
Nustatoma, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai.
Pažymėta, kad valyklos atstovai nepateikė įrodymų šią informaciją pateikę reikiamu būdu. Neinformavo klientės, jog dėl techninių galimybių ribotumo negali tinkamai atlikti vartotojo pageidaujamos paslaugos.
Tiesa, visų prašomų priteisti pinigų moteris negaus.
Teismo įsitikinimu, jai turi būti grąžinti kaliniai bei sumokėta pinigų suma, atitinkanti jų nusidėvėjimo laipsnį.
Tai yra kiek daugiau nei 260 eurų, o tai atitinka 904 litus.
Neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą teismas atmetė, šiuo klausimu pasisakydamas, jog tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą.
Šis Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
"Kailinių iki šiol neatgavau. Cheminės valyklos vadovas nori, kad atsiųstume oficialų raginimą juos grąžinti. Kol kas nežinau, ką darysiu rūbą atgavusi. Viena aišku, kad pasipuošti jais tikrai nebepavyks", – apie vis dar nepasibaigusią kovą kalbėjo Vitalija.
