Bet blogiausia, pabrėžia jis, – savigyda rūgštingumą mažinančiais vaistais: „Vyrauja įsitikinimas, kad dauguma žmonių turi per daug skrandžio rūgšties. Bet tiesa ta, kad daugelis iš tikrųjų jos turi per mažai.“
Ne viena moksline studija patvirtinta, kad skrandžio ir virškinimo problemų sukelia ne per didelis, bet per mažas skrandžio rūgštingumas, o dėl to dažniausiai kaltinti reikia amžių, sako A. Unikauskas. „Bet, manydami, kad rūgšties per daug, vis geriame vaistus, ir rūgšties skrandyje sumažiname tiek, kad su amžiumi savijauta tampa vis blogesnė“, – priduria profesorius.
Jo aiškinimu, vandenilio chlorido rūgštis skrandyje labai svarbi. Pirmiausia ji skaido suvalgytą maistą ir padeda pasisavinti maistines medžiagas. O kuo mažiau rūgšties, tuo ilgiau maistas išlieka skrandyje.
„Taip pat skrandžio rūgštis naikina patogeninius mikroorganizmus (bakterijas, grybelius), kurie gali sukelti infekciją virškinamajame trakte. Žarnyne įsigali blogosios bakterijos – pučia pilvą, prasideda diarėja arba obstipacijos“, – sako A. Unikauskas.
Be to, aiškina profesorius, jei skrandyje trūksta rūgšties, vyksta malabsorbcija: „Dėl prasto virškinimo nepasisavinamos maistinės medžiagos (baltymai, vitaminai, mikroelementai). Dėl mažo rūgštingumo prastai dirba ir stemplės raumuo.“
Taigi, apibendrina A. Unikauskas, mažo rūgštingumo pasekmės: rėmuo, virškinimo sutrikimai, gastrito simptomai. Trūkstant maistinių medžiagų – osteoporozė, silpnumas, greitas nuovargis, mėšlungis, anemija.
Per mažo rūgštingumo priežastys yra dvi, teigia medikas. Pirmoji – amžius. Patvirtinta, kad senstant mažėja skrandžio rūgšties gamyba, o tai gali sukelti ne tik virškinimo sutrikimus, bet ir rimtesnių problemų.
„Antra priežastis – savigyda rūgštingumą mažinančiais vaistais, – pabrėžia A. Unikauskas. – Vyrauja įsitikinimas, kad dauguma žmonių turi per daug skrandžio rūgšties. Bet tiesa ta, kad daugelis iš tikrųjų jos turi per mažai.“
