Gyventojai spėlioja

Dažną rytą Rumpiškės kvartale būna ramu. Apie 10 val. daugelis čia gyvenančių žmonių jau būna išėję į darbą, o mamos su vaikais ir senoliai dar tik ruošiasi pasivaikščioti.

Vieną praėjusios savaitės rytą trys jau spėję apšilti nuo alkoholio vyrai sėdinėjo ant naujų suolų netoli Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos "Carito" teritoriją juosiančios tvoros.

Vos užkalbinti pasišovė aiškinti, ką žinantys apie tuščius paviljonus.

Vienas tikino, kad čia bus daržovių kioskai, kitas – kad pigių rūbų parduotuvė arba nebenaudojamų daiktų surinktuvė.

"Aš viską žinau, nes pats kalbėjau su darbininkais, kurie čia juos pastatė. Čia bus paspirtukų ir dviračių nuomos punktai", – žinovo tonu aiškino žilagalvis vyras.

Patogumas: vieno namo Vitės kvartale gyventojai jau nesutalpina savo dviračių į tam skirtą saugyklą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pasirodo, vietos gyventojas paklausė netinkamo žmogaus, jo žinios buvo netikslios.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausioji patarėja Inga Kubilienė patikino, kad trys juodi statiniai su vitrininiais langais vienoje atliks dviračių saugyklos funkciją.

Čia savo dviračius galės laikyti aplinkinių, dar N.Chruščiovo laikais pastatytų, pastaruoju metu renovuojamų namų gyventojai.

Dauguma šių namų gyventojų neturi rūsių, o jų butai yra itin maži, balkonai – taip pat labai netalpūs. Saugyklos, pasak projekto autorių, turėtų pasitarnauti dviračių turintiems Rumpiškės kvartalo gyventojams.

Pro vitrininius langus galima pamatyti, kad paviljonuose įrengti radiatoriai, tad tikėtina, kad šaltą žiemą pastato vidus neapledės.

Atvažiuos patikrinti iš ES

Pasirodo, projektas, pagal kurį įrengtos šios dviračių saugyklos, yra remiamas ES lėšomis.

Todėl vėliau, kai kvartalo atnaujinimas bus baigtas, kažkas iš finansinių Europos Sąjungos rėmėjų, skyrusių projektui įgyvendinti pinigų, tikrins, ar paviljonai naudojami ir kaip tai sekasi daryti.

Nameliuose vis dar nėra stovų, prie kurių būtų statomi dviračiai, dar nėra kiekvienam naudotojui prieinamos rakto skenavimo sistemos.

Sprendimas: senuose namuose be rūsių žmonėms nėra kur laikyti dviračių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Saugyklos turėtų būti atvertos gyventojų dviračiams ir kitoms bemotorėms transporto priemonėms kitais, 2022 m.

Šias tris dviračių saugyklas įrengti, prižiūrėti ir administruoti ketinama pavesti viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" darbuotojams.

Mano, kad užraktus sulaužys

Žiūrėdami į šiuos namelius gyventojai kraipo galvas.

Dešimtmečius gyvenę sovietinės infrastruktūros aplinkoje ir matydami, kaip niokojamas visiems (sykiu ir niekam) priklausantis turtas, jie kol kas sunkiai tiki, kad vietoj dviračių apšildomuose, jaukiuose nameliuose neapsigyvens benamiai.

Gyventojai mano, kad užraktai bus tuojau pat sulaužyti, o svetimi dviračiai taps lengvai prieinami vagims.

Klaipėdos aktualijos rodo, kad originalius suolus prie buvusio "Vaidilos" kino teatro labai greitai okupavo ne mamos su vaikučiais, jauni žmonės ar pagyvenę klaipėdiečiai, o girtuokliai. Jie ne tik įsirengė ten sau guolius, bet ir apdergė aikštę.

Pareigūnai dar vasarą tikino, kad pavargo juos iš ten vaikyti.

Vis dėlto Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovas Albinas Misevičius įsitikinęs, kad apsaugoti šiuos namelius įmanoma.

"Jeigu bus įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros, o patys objektai būtų gerai apšviesti, nemanau, kad kokie nors piktavaliai imtų brautis į tuos namelius. Mano kieme dviračiai nuolat laikomi prirakinti prie skalbinių džiovyklos stovo, ir niekas jų neima. Jei nameliuose bus tinkamai įdiegta apsauga, viskas bus gerai. Kaip tik puiku, dviračiai nestovės prie laiptinių, nebus rišami prie medžių, nekėpsos balkonuose. Manau, policijai neturėtų dėl to kilti papildomų problemų", – vylėsi komisariato vadovas.

Mokiniai naujovę priėmė

"Klaipėdos keleivinio transporto" vadovas Andrius Samuilovas neatmetė, kad įstaiga dalyvaus įrengiant ir administruojant šias dviračių saugyklas, nes jie jau tai daro kituose panašiuose objektuose prie ligoninių miestelio ir Sportininkų gatvėje.

Pats dviratį laikau vos ne miegamajame, nes neturiu kur kitur jo padėti.

Kol kas anksčiau pastatytos saugyklos netapo benamių gūžtomis, bet jos tam ir nebūtų patogios, nes tai yra tiesiog metalinės dėžės su durimis įstumti dviratį ar paspirtuką.

Tikimasi, kad tinkama priežiūra neleis benamiams brautis ir į namelius Rumpiškės kvartale.

"Einame normalumo, europietiškumo linkme. Abejonių dėl dviračių saugyklų tikslingumo neturiu. Pats dviratį laikau vos ne miegamajame, nes neturiu, kur kitur jo padėti. Todėl man priimtini tokie sprendimai, kai dviratis gali saugiai stovėti kieme. Daugiausia skeptiškumo yra tik dėl šių trijų namelių. Panašu, kad pasirinktas lengviausias būdas pastatyti bet kokį statinį ir pasakyti, kad tai – dviračių saugykla. Didžiausias iššūkis bus iš tokio namelio padaryti vietą, kur būtų saugu ir patogu laikyti dviratį. Jei mums bus pavesta vykdyti priežiūrą, tai ir darysime: valysime, žiūrėsime, kad veiktų spyna, kad funkcionuotų akumuliatoriai, kurie palaikytų spynos veikimą elektrai dingus", – atviravo A.Samuilovas.

Andrius Samuilovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pernai rugsėjį Klaipėdoje prie trijų mokyklų buvo atidarytos dviračių saugyklos. Pasak A.Samuilovo, tie objektai kur kas labiau primena tokias saugyklas nei paviljonai Rumpiškės kvartale.

Paaiškėjo, kad mokiniai dažniau jose palieka paspirtukus, o ne dviračius.

Kol kas šios saugyklos nesulaužytos ir vis dar naudojamos pagal paskirtį.

Pastebėta, kad prie ligoninės saugyklos dažniau naudojamos šiltuoju metų laiku.

Sportininkų gatvėje jomis gyventojai mielai naudojasi visus metus, o pastaruoju metu čia net susidaro eilė, todėl kartais vienam dviračiui skirtoje vietoje sutalpinami du.

Teks įveikti iššūkį

"Vasaros pradžioje matėme tuos namelius Rumpiškės kvartale ir išsakėme pastabą, kad jie nėra tinkamiausi dviračių saugyklai. Jei tikrai paves juos administruoti, bandysime išspausti maksimumą, kad jie taptų tuo, kuo vadinami, – vieta dviračiams laikyti. Kol kas ten trūksta ne tik stovų. Reikės spręsti klausimą dėl įėjimo, nes dabar ten – tik paprastos durys, rakinamos elementaria spyna. Mes siūlysime daryti elektroninę spyną", – kalbėjo A.Samuilovas.

Dar viena pastaba, kurią išsakė A.Samuilovas, – nameliuose nėra įrengta jokia ventiliacija.

Aklinas statinys su panoraminiais langais nuo saulės prikais, o šaltu metu – įšals. Reikia ką nors daryti, kad nesikauptų drėgmė ir vidus būtų tinkamai ventiliuojamas.

Dviračių saugyklų saugumą turėtų užtikrinti vaizdo stebėjimo kameros, bet per jas nebus fiziškai stebima. Taip pat, kaip yra nestebimas vaizdas per autobusuose įrengtas kameras.

"Klaipėdos keleivinis transportas" nei turi pajėgų stebėti visų kamerų transliuojamus vaizdus, nei turi teisę tai daryti, nes tai gali kirstis su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

Tik, kai įvyksta koks nors incidentas, įrašą galima peržiūrėti ir pamatyti, kas atsitiko.

"Tai būtų saugumas po fakto, galėsime peržiūrėti įrašą ir pamatyti, kas buvo blogai. Kita saugumo priemonė – įdėti elektroninę spyną, kad nebūtų galimybės pasidaryti rakto dublikato ir duoti jį kitiems asmenims", – apie namelių saugumą kalbėjo A.Samuilovas.

Elektroninė spyna leistų apriboti prieigą prie saugyklos. Jeigu spyna bus susieta su naudotojų telefono numeriais, bus aišku, kas tuo metu, kai įvyko vagystė ar kita piktadarybė, jungėsi. Taip nepavyktų įsibrauti į vidų be žinios apie prieigos turėtoją.

Ar sumanymas daugiabučių namų kvartale įrengti prekybos kioskus primenančias dviračių saugyklas buvo teisingas, paaiškės jau kitąmet.

Netrukus kitapus Sausio 15-osios gatvės taip pat prasidės namų renovacijos ir kiemų atnaujinimo procesas.

Esama žinių, kad ir ten atsiras įrenginiai dviračiams laikyti. Tikėtina, kad iki to laiko paaiškės, kurios saugyklos patogesnės.

Didžioji dalis šio kvartalo gyventojų džiaugiasi tapę pirmaisiais, kurie nemokamai gaus sutvarkytą aplinką, o kartu – padidėjusią nekilnojamojo turto vertę. Kiti piktinasi pasikėsinimu į dešimt-mečius netrikdytą ramybę.

Šiame kvartale gyvena apie šešis tūkstančius žmonių. Pokyčiais nepatenkintieji rašo skundus įvairioms institucijoms. Tačiau absoliuti dauguma protestuojančių čia negyvena, o dalis iš jų – net ne klaipėdiečiai.

Neprieštarauja atnaujinimui, bet aukoti nieko nenori

Planuojamoje tvarkyti teritorijoje vyrauja XX amžiaus 6–7 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, „chruščiovkės“, kiemų infrastruktūra yra nusidėvėjusi, trūksta vaikų žaidimo, sporto aikštelių, pėsčiųjų takų, vieningos želdynų sistemos, vietų automobiliams.

„Keletą metų savivaldybė dirba prie šio ambicingo kiemų tvarkymo projekto, apimančio 14,6 hektarų teritoriją. Ne kartą viešai buvo pasidžiaugta, kad jis leis sukurti iš esmės naują kokybę, priartinti ją prie šiuolaikinio žmogaus poreikių. Visi nori tvarkingų kiemų, platesnių įvažiavimo keliukų, žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelių, neprieštarauja, kad būtų sukurta nauja gyvenimo kokybė, bet ne visi nori kažką paaukoti, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, – „Juk tai – iš esmės tas pat, kaip sutvarkyti seną sodybą: reikia atsisakyti kažko, kad atsirastų vietos naujovėms, tarp jų – ir naujiems želdiniams.“

„Jeigu kiemų tvarkymo klausimas bus sprendžiamas iš esmės, laimės abi pusės – ir gyventojai, ir pertvarkos iniciatorė savivaldybė“, – įsitikinęs UAB „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas. Anot jo, kai prieš kelis dešimtmečius buvo pastatyti namai, reikėjo įkvėpti gyvybės tuštiems kiemams, todėl buvo sodinami medžiai. Tai buvo daroma chaotiškai: medžiai buvo pasodinti ant inžinerinių tinklų, neišlaikant reikiamų atstumų ir pan. Želdinių specialistai galėtų papasakoti daugybę pavyzdžių, kai dėl to paties medžio namo gyventojai turi skirtingas nuomones, pavyzdžiui, žemesnių aukštų gyventojams suaugęs medis užstoja saulę, kitiems – netrukdo. „Ar geriau įrengti vietą automobiliui stovėti ar, kaip dabar yra, statyti ją ant žalios vejos?! – retoriškai klausė G.Valašinas.

Kvartalas pasikeis iš esmės

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija š. m. sausio mėnesį pasirašė sutartį su UAB „VVARFF“ dėl kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbų. Pagal šią sutartį konkursą laimėjęs rangovas įsipareigojo atlikti kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbus Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje. Darbai atliekami 3 etapais:

• Rumpiškės kvartalo teritorijoje nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g.;

• Rumpiškės kvartalo teritorijoje nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15–osios g.;

• teritorijoje nuo Sausio 15–osios g. iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“.

Įgyvendinus projektą, šioje 14,6 ha teritorijoje bus sutvarkyti daugiabučių kiemai, įrengtos 447 automobilių stovėjimo vietos, sukurta nauja privažiavimo prie namų struktūra, performuoti želdiniai, atkurtos žaliosios erdvės, įrengtas apšvietimas, sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungiant daugiabučių namus ir viešąsias erdves, viešosiose erdvėse įrengtos vaizdo kameros, suoliukai, dviračių stovai, vaikų žaidimo aikštelės. Pagerės sąlygos žmonėms su judėjimo ir regos negaliomis. Numatomi nauji apšvietimo tinklai, vaizdo stebėjimo sistema ir lietaus nuotekų tinklai. Sutvarkyta teritorija bus patrauklesnė estetiškai ir žymiai patogesnė čia gyvenantiems žmonėms. Numatyta, kad kiekvienoje teritorijoje sklypui priklausančių želdinių dalis sudarys apie 30 proc. Sklypuose, kur jų bus mažiau, kitu teritorijos tvarkymo etapu bus papildomai pasodinti želdiniai.

Darbai vykdomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išlaikant visas privalomas procedūras, informacija apie Rumpiškės kvartalo teritorijos tvarkymą yra viešai prieinama.

Tačiau tuomet, kai prasidėjo minėto projekto medžių kirtimo darbai, kilo dalies visuomenės narių nepasitenkinimas.

Kiemų tvarkymo projektas parengtas atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015–10–22 įsakymu Nr. AD1–3109 patvirtinto teritorijos tarp Taikos pr., Tilžės g., Rumpiškės g., Sausio 15–osios g., kitų detaliai suplanuotų teritorijų Ryšininkų g. ir Paryžiaus Komunos g. detaliojo plano sprendinius.

Atsodins daugiau, negu pašalins

„Iš patirties žinome, kad projektai, kuriais numatyta pašalinti želdinių, yra akylai stebimi visuomenės. Didelės apimties Rumpiškės kvartalo kiemų tvarkymo projekte per tris etapus numatytų pašalinti medžių skaičius yra nemažas, tačiau savivaldybė dėjo visas pastangas, kad be būtino reikalo nebūtų nukirstas nė vienas medis“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Siekiant išsaugoti vertingus medžius, buvo tariamasi su projektuotojais, parengusiais techninį projektą, – UAB „Kelprojektas“, Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, gautos Lietuvos ornitologų draugijos saugotinų medžių patikros ataskaitos ir kt. „Nors projektas tik startavo, jau laukiame jo pabaigos, kad su visa miesto bendruomene akivaizdžiai įsitikintume, jog kvartalo žaliasis rūbas po atnaujinimo darbų ne tik nenukentėjo, bet tapo daug kokybiškesnis“, – sakė G. Neniškis.

„Kvartalo atnaujinimo darbai man yra gera žinia, nes bus sutvarkyti šaligatviai, atsiras daugiau vietos automobiliams. Šiuo metu jie parkuojami abiejose Rumpiškės gatvės pusėse, todėl sunku ir nesaugu pravažiuoti. Taip, mačiau, išpjauta nemažai medžių, bet vertinu taip: kažką gauni – kažką prarandi. Tikiuosi, kad atsodins naujus. Be to, dalies medžių „galiojimo laikas“ ėjo į pabaigą“, – optimistiškai projektą vertino DNSB „Rumpiškija“ pirmininkas Vladas Garastas.

Džiaugsmingai žinia apie pokyčius kvartale dalijosi ir socialinio tinklo „Facebook“ sekėjai.

Rumpiškės kvartalo atnaujinimo projektavimo užduotyje projektuotojams buvo keliami specialūs reikalavimai, susiję su želdynų tvarkymu: performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves; pašalinti trukdančius esamus medžius ir krūmus; atlikti kraštovaizdinį erdvių formavimą. Naujus augalus projektuoti minimaliai, įvertinti esamą padėtį, užfiksuojant želdinius.

Pažymėtina, kad viena iš techninių projektų dalių – Želdynų dalis, kurioje pateikti detalūs želdinių inventorizavimo ir tvarkymo sprendiniai dėl kiekvieno Rumpiškės kvartalo medžio, krūmo, nurodant jo amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemonę. Visi šie duomenys yra pateikti techninio projekto priede „Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir dendrologinio vertinimo lentelė“, kertamų želdinių skaičiai pateikiami šalinamų želdinių žiniaraštyje. Techninio projekto sprendiniuose numatyta pašalinti 201 saugotiną medį. Iš viso numatyta papildomai pasodinti 648 medžius ir krūmus, t. y., projektuotojai techninio projekto sprendiniuose suplanavo pasodinti daugiau želdinių, nei jų bus pašalinta. Dalį esamų augalų numatyta perkelti.

Aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė

Klaipėdos miesto savivaldybė gauna nemažai skundų dėl vykdomų darbų Rumpiškės kvartale. Tačiau į juos visus iš esmės yra vienas atsakymas, kurį savivaldybės administracija š. m. balandžio 3 d. gavo iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD). Atsakyme į pil. R.S. 2020–03–11 pareiškimą dėl želdinių Rumpiškės kvartale, išanalizavus projekto vykdymo eigą, konstatuota, kad Rumpiškės kvartale vykdomi darbai atliekami pagal Klaipėdos miesto savivaldybės parengtą ir patvirtintą projektą, nepažeidžiant įstatymo nuostatų.

„Nustatyta, kad buvo atsižvelgta į tų gyventojų, kurie iki statybos darbų pradžios teikė prašymus, pageidavimus ir dalis saugotiniems priskiriamų medžių buvo išsaugota, sumažinant automobilių stovėjimo vietų skaičių. Taip pat Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos turimomis žiniomis, net ir medžių kirtimo laikotarpiu gyventojams kreipiantis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrių į dalį gyventojų prašymų buvo atsižvelgta, daromi projekto pakeitimai, nemažinant esamų žaliųjų plotų (...), taip laikantis želdinių apsaugos ir tvarkymo organizavimo principo, pertvarkant želdynus“, – rašoma AAD prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaido Griciaus, tuomet laikinai vykdžiusio direktoriaus funkcijas, rašte, kurio kopijos pateiktos Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, merui ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Paminėtina, kad visuomenė buvo supažindinta su projektu „Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymas“. 2018 m. gruodžio 19 d. vyko projekto viešas svarstymas, kurio metu buvo pasisakymų, vyko diskusijos su visuomene. Klausimų ir pastabų dėl medžių šalinimo tuomet nebuvo.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo rinkoje skatinimas“ priemonę „Didžiųjų miestų kompl

Praėjusį trečiadienį Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove VVARFF dėl tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbų.

Pasak savivaldybės atstovų, tai – pirmasis toks projektas Klaipėdoje, kuris, kaip tikimasi, iš esmės pakeis Rumpiškės kvartalo daugiabučių namų gyventojų gyvenimo kokybę, bus patrauklus estetiškai.

Pagal šią sutartį konkursą laimėjęs rangovas įsipareigojo atlikti kiemų sutvarkymo darbus Rumpiškės kvartalo teritorijoje nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g.; nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g. bei teritorijoje nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos Karalienės bažnyčios ir prekybos centro "Saturnas".

Sutarties vertė – daugiau nei 5,5 mln. eurų.

Didžiąją dalį lėšų – beveik 4,7 mln. eurų projektui finansuoti planuojama gauti iš ES fondų.

Darbai kiekvienai pirkimo daliai turės būti atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo statybvietės perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos.

Projekto metu nurodytose teritorijose numatoma rekonstruoti ir naujai įrengti pėsčiųjų takus, remontuoti ir naujai įrengti automobilių stovėjimo, keleivių išlaipinimo aikšteles.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bus remontuojamos Rumpiškės ir Paryžiaus Komunos gatvės.

Pagal daugiabučių kiemų sutvarkymo planą bus įrengtos vaikų žaidimo ir sporto (lauko treniruoklių, krepšinio) aikštelės, nauji suolai, šiukšliadėžės, stovai dviračiams, taip pat aikštelės dviračių saugykloms įrengti.

Žadama užtikrinti saugų ir patogų eismą judėjimo bei regėjimo negalią turintiems gyventojams.

Pėsčiųjų takai, pandusai, laiptai ir kiti elementai žmonių su negalia trasoje bus gerai apšviesti tamsiuoju paros metu.

Numatomi nauji apšvietimo tinklai, vaizdo stebėjimo sistema ir lietaus nuotekų tinklai.

Kiekvienoje teritorijoje sklypui priklausančių želdinių dalis sudarys apie 30 proc.

Taip pat sprendžiama daugiabučių kiemuose esančių automobilių stovėjimo aikštelių problema, įrengiamos lauko sporto aikštelės bei viešųjų erdvių apšvietimas.

Bendrai visose teritorijose numatytos 446 automobilių statymo vietos, tarp jų – 47 vietos neįgaliesiems.

Projektuojamos ir vaizdo stebėjimo kameros.

Pradėti darbus, jei oro sąlygos leis, žadama artimiausiu metu, jau šį mėnesį.

Bendra projekto vertė pagal teikiamą paraišką sudaro 5,5 mln. eurų. 4,674 mln. eurų sudarytų ES lėšos, iš valstybės biudžeto reikėtų 412,5 tūkst. eurų, iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto – 412,5 tūkst. eurų.

Miesto taryba turės apsispręsti, ar pritarti 7,5 proc. visų projektui reikiamų lėšų skyrimui.

Šiuo projektu ketinama sutvarkyti teritoriją, esančią tarp Taikos prospekto, Sausio 15-osios, Rumpiškės ir Paryžiaus Komunos gatvių.

Specialistai įvertino situaciją ir konstatavo, jog nusidėvėjusios viešosios ir gyvenamosios erdvės yra mažiau patrauklios jaunimui ir didesnes pajamas turintiems gyventojams.

Šioje teritorijoje vyrauja praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, kurių  dauguma yra prastos estetinės išvaizdos, nerenovuoti.

Viešųjų kiemų ir daugiabučių kiemų infrastruktūra nusidėvėjusi ir neatitinka šiuolaikinių poreikių, trūksta automobilių statymo vietų, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, želdynų ir šiuolaikinių mažosios architektūros elementų.

Pasak projekto autorių, žaliosios erdvės šiuose rajonuose sudaro maždaug 50 proc. visos teritorijos.

"Rumpiškės kvartale žaliąsias erdves sudaro namų kiemų ir infrastruktūros želdynai. Daugelis žaliųjų erdvių yra apleistos, jas reikia atnaujinti bei performuoti. Teritorijoje įvažos į daugiabučių namų kiemus yra siauros, sudėtingos ir painios. Kvartaluose – komplikuotos kiemų infrastruktūros erdvės", – konstatuota projekto medžiagoje.

Daugelis žaliųjų erdvių yra apleistos, jas reikia atnaujinti bei performuoti.

Nuspręsta, kad reikėtų atnaujinti vidinių kiemų infrastruktūrą, įrengti naujas automobilių aikšteles. Vertėtų keisti chaotišką pėsčiųjų takų sistemą.

Projekto uždavinys – gyvenamosios aplinkos modernizavimas pagal gyventojų poreikius.

Projektu siekiama įrengti automobilių stovėjimo vietas gatvėse, kiemuose ir bendrose erdvėse, performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves, įrengti apšvietimą, mažosios architektūros elementus. Ketinama įdiegti "Bike sharing" dviračių laikymo sistemą, įrengti vaizdo stebėjimo kameras.

Politikams pritarus sprendimo projektui, bus galima teikti paraišką gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą.

Įgyvendinus projektą, bus sutvarkyta apie 12,4 tūkst. ha teritorija, atnaujinti daugiabučių kiemai, įrengtos 677 automobilių stovėjimo vietos.

Rumpiškės kvartalas jau kitąmet turėtų tapti saugesnis ir gražesnis.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu bendrovės "Kelprojektas" specialistai parengė trijų dalių projektą, kaip ši vieta turėtų atrodyti po atnaujinimo.

Projektavimo darbai atsiėjo daugiau nei 89,6 tūkst. eurų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės Monikos Lygnugarienės, trijose Rumpiškės kvartalo teritorijose planuojama rekonstruoti ir įrengti naujus pėsčiųjų takus bei automobilių stovėjimo aikšteles, kurios išspręstų netvarkingai statomų automobilių problemą.

"Bus gerokai padidintas automobilių vietų skaičius, vienoje teritorijoje atsiras 281 vieta, kitoje – 256. Dabar tėra apie šimtas vietų, o tai netenkina išaugusių žmonių poreikių", – teigė pašnekovė.

Kvartale taip pat atsiras daugiau želdinių, ketinama įrengti lauko treniruoklius, vaikų žaidimų ir krepšinio aikšteles su 2–4 m aukščio tvoromis. Susibūrimo vietose turėtų atsirasti stovai dviračiams, nauji suolai ir šiukšliadėžes, apšvietimas, vaizdo stebėjimo sistema.

Siekiant išpildyti žmonių su negalia judėjimo poreikius, perėjimų per gatvę vietose numatyta įrengti gatvės bortų ir takų nuolydžius.

Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, pėsčiųjų takų susikirtimuose su gatvių važiuojamąja dalimi atsiras neregių įspėjamieji bei vedimo paviršiai.

Naujose automobilių stovėjimo aikštelėse numatyta skirti vietų ir neįgaliesiems. Taip pat siūloma įrengti keturias uždaras dviračių saugyklas – vienoje saugykloje tilptų 20 dviračių.

Projektuotojai, planuojama, užbaigs darbus iki kitų metų kovo. Vėliau bus skelbiamas rangos darbų konkursas, o realūs statybos darbai startuos kitų metų antrojoje pusėje.

Antradienį 17.30 val. gyventojai kviečiami į viešą projekto pristatymą Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžių salėje (trečias aukštas).

Atvykusieji bus supažindinti su trijų teritorijų sutvarkymo planais: Rumpiškės kvartalo teritorijos nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g; Rumpiškės kvartalo teritorijos nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g; teritorijos nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir prekybos centro "Saturnas".

Gyvenamųjų namų bendrijos "Rumpiškė" gyventojai, sukilę prieš daug metų nepakeičiamą pirmininką, nustėro sužinoję, kad už jų pinigus buvo įsigyti ir du pistoletai.

Šią savaitę dienraštyje "Klaipėda" aprašytos rietenos bendrijoje, atrodo, ne tik nerimsta, bet ir dar labiau aštrėja.

Beveik metus reikalavę suteikti jiems progą susipažinti su bendrijos dokumentais, pirmadienį vakare penkių namų atstovai atvyko į kontorą. Ant stalo buvo sukrautas visas kalnas segtuvų.

Tokia dokumentų gausa gyventojų neišgąsdino. Jie netruko atsirinkti, kurie popieriai juos labiausiai domino, ir atrado neįtikėtinų dalykų.

Nors segtuvų su sąskaitomis bei kitais oficialiais popieriais buvo labai daug, žmonės tarp jų nepasiklydo ir aptiko daug klausimų sukėlusių dalykų.

Bene labiausiai juos šokiravo ilgalaikio bendrijos turto nurašymo akte užfiksuotas faktas, jog 2000-aisiais bendrijos vardu buvo įsigyti du dujiniai revolveriai.

Kiekvienas ginklų kainavo apie pusę tūkstančio litų.

Pasak dokumentų, po septynerių metų jų likutinė vertė buvo vos vienas litas.

Žmonės svarstė: vejapjovė, kompiuteris, telefonas – šie pirkiniai logiškai suprantami ir pateisinami. Bet kam gyvenamųjų namų bendrijos administracijai ginklai?

Ilgametis bendrijos pirmininkas Sigitas Remėza "Klaipėdai" teigė, kad ginklą įsigijo savigynai. Mat 2000-aisiais bendrijos darbuotojams algos būdavusios mokamos ne per banką, o grynais.

Tad tekdavę neštis nemenkas pinigų sumas.

"Be to, mūsų kontora kartą buvo apiplėšta. Reikėjo turėti būdų apsiginti nuo nusikaltėlių, – tikino S.Remėza. – Tuo metu buhalterio pareigas ėjo vyras. Kai pamatė, kad nusipirkau ginklą, ir jis užsinorėjo. Todėl nupirkome antrą."

Bendrijos pirmininkas tvirtino, kad pats sumokėjo pinigus už revolverį, kuriuo naudojosi, o tai patvirtinantys dokumentai neišliko.

"Praėjo trylika metų, neprivalu tiek laiko laikyti sąskaitų-faktūrų", – tikino S.Remėza.

Penkis didelius daugiabučius namus administruojančioje uostamiesčio bendrijoje jau metus svaidomasi žaibais ir nerimsta audra, kilusi tarp pirmininko ir gyventojų. Vadovui pažerta daugybė priekaištų, tačiau jis esą turi atsakymus į visus klausimus, tik gyventojai nenori jų girdėti.

Sužinojo seną naujieną

Daugiabučių namų savininkų bendrijai "Rumpiškės" priklauso penki namai. Bent jau taip manė Ryšininkų gatvės 2, 4, 6, 8 ir Rumpiškės gatvės 27-o namų gyventojai.

Šią savaitę būrelis žmonių – po kelis iš kiekvieno namo – nužingsniavo į bendrijos kontorą. Su bendrijos pirmininku Sigitu Remėza iš anksto buvo susitarta, kad jis leis susipažinti su visais dokumentais.

S.Remėza palydėjo žmones į mažą kambarėlį ir ragino sėstis prie stalo, ant kurio žadėjo netrukus padėti segtuvus su dokumentais.

Tačiau vos po kelių akimirkų kilo triukšmas: pirmininkas klausė, kodėl atėjo tiek daug žmonių, o atvykusieji aiškino, kad ir jiems smalsu išgirsti atsakymus į kilusius klausimus.

Netrukus bendrijos buhalterė pradėjo nešti spalvotus segtuvus ir krauti juos ant stalo. Žmonės smalsiai skaitė dokumentus, badė pirštais į skaičius ir stebėjosi.

Didžiausia nuostaba ir pasipiktinimas kilo, kai S.Remėza pareiškė, kad trys namai (Ryšininkų g. 2, 4 ir Rumpiškės g. 27) oficialiai nepriklauso bendrijai. Ši juos tik administruoja.

S.Remėza bandė paaiškinti, ką tai reiškia, tačiau gyventojams jo žodžiai pasirodė nesuprantami.

Nemažas būrys žmonių yra nusiteikę kreiptis į teismą ir iš S.Remėzos reikalauti grąžinti bendrijos pirmininko algą, kuri mokėta iš šiai nepriklausančių gyventojų mokesčių.

Padengė kitų skolas

Bendrija "Rumpiškės" įkurta dar 1996-aisiais, tačiau neramumai joje prasidėjo maždaug prieš metus.

12 metų Ryšininkų gatvės 8-ame name gyvenanti Vaida Vasiliauskaitė neslėpė, kad jai pirmajai kilo klausimas, kodėl pirmininkas nė karto nesukvietė visuotinio susirinkimo ir neatsiskaitė gyventojams. Tai esąs labai šiurkštus nusižengimas.

Moteris tikino, kad per visą šį laiką nė karto nepranešta, kur išleisti iš gyventojų surinkti pinigai, kodėl mokėdami ne tik už komunalinius patarnavimus, bet ir bendrijos mokesčius, žmonės priversti matyti išterliotas, netvarkingas laiptines.

Iš pirmininko lūpų išgirdę, kad nemokių kaimynų skolas jis nusprendė padengti kitų gyventojų sumokėtais mokesčiais, žmonės pasipiktino. Jie stebėjosi, kodėl kai skolininkai parduoda butą, nesumokėti mokesčiai negrįžta į bendrijos sąskaitą.

Prikišo išsilavinimo stoką

Vardydama bendrijos pirmininkui gyventojų metamus kaltinimus bei įtarimus V.Vasiliauskaitė teigė, kad S.Remėzai trūksta išsilavinimo bei supratimo, todėl su juo esą labai sunku diskutuoti.

Gyventoja tikino metus negalėjusi sulaukti atsakymų į paprasčiausius klausimus. Bandydama elgtis, kaip numatyta teisės aktuose, ji siųsdavo paklausimus raštu. Atsakymus gaudavo po dešimties dienų, bet tikrų paaiškinimų tuose raštuose esą nebuvo. Ir taip – kaskart.

"Savivaldybėje man buvo paaiškinta, kad jie negali priversti pirmininko atsakyti į mano klausimus, kad jam gali skirti tik baudas, bet aš nežinau, ar tai nors kartą buvo padaryta", – dėstė bendrijos gyventoja.

Leido skaityti iš tolo

"Nuo praėjusių metų lapkričio pati vakarais beldžiausi į kaimynų duris ir įsitikinau, kad labai daug žmonių svajoja atsiskirti nuo bendrijos bei pamiršti tą S.Remėzą. Todėl pradėjome rinkti gyventojų parašus. Tačiau tai labai sudėtinga, nes name – 120 butų, o kai kurie savininkai būstus nuomoja", – sunkumus vardijo V.Vasiliauskaitė.

Ji prisiminė, kaip kartą paprašiusi paskaityti vieną dokumentą jo net negavo palaikyti savo rankose. Už kelių metrų stovėjęs S.Remėza esą parodė lapą ir tik taip leido skaityti.

Pasipiktinę tokia nepagarba žmonės šią savaitę pasiryžo ne tik pareikalauti parodyti jiems visus bendrijos dokumentus, bet ir nufilmuoti, kaip su jais bendrauja S.Remėza.
Kartą anksčiau jie jau buvo fiksavę pirmininką slapta kamera ir internete paskelbę vaizdo įrašą.

Siekis – atsiskirti

Šių metų pavasarį pasikeitė Gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatai. Jie turi būti perregistruojami Registrų centre Juridinių asmenų registre, bet prieš tai privalo įvykti visuotinis gyventojų susirinkimas. Jo protokolą Registrų centrui privalu pateikti su norimais įregistruoti įstatais.

V.Vasiliauskaitė pasakojo, jog taip sužibo viltis, kad visuotinis gyventojų susirinkimas pagaliau bus sušauktas, o žmonės išgirs ataskaitą apie bendrijos pajamas bei išlaidas ir galės užduoti klausimų pirmininkui.

Moteris tikino, kad net oficialus įpareigojimas neprivertė S.Remėzos sukviesti tokio susirinkimo. Surengęs kiekvieno atskiro namo susirinkimus, jis esą ketino juos pateikti kaip vieną visos bendrijos.

Paklausta, kokių tikslų turi, V.Vasiliauskaitė neslėpė – atsiskirti nuo bendrijos ir įkurti naują, kuriai priklausytų tik vienas namas.

Iš pradžių, kol bus sutvarkyti visi formalumai bei ištaisytos senosios klaidos, ekonomikos magistro laipsnį turinti moteris teigė sutiktų pati padirbėti naujosios bendrijos pirmininke, o vėliau šią naštą perduotų kitam žmogui.

Turėjo vaišinti įgaliotinius

Bendrijos "Rumpiškės" pirmininkas S.Remėza pasakojo pats statęs namus, kurie dabar yra suvienyti bendrijos, o nuo 1992-ųjų vadovavo Daugiabučių namų statybos bendrijai, kuri vėliau peraugo į gyventojų bendriją. Be to, šis vyras vadovauja ne vien šiai bendrijai, tad darbo patirties jam esą netrūksta.

Teisindamasis dėl priekaištų, kad nerengė gyventojų susirinkimų,  S.Remėza aiškino, kad sukviesti daugybę žmonių – tiek, kiek reikia, kad būtų galima priimti sprendimus, yra neįmanoma.

Todėl daugelį metų rinkdavosi ir būtiniausius reikalus spręsdavo namų įgaliotiniai.

"Kol paklodavau jiems stalą, įgaliotiniai ateidavo, bet kai nustojau juos vaišinti, ir jų nebegalėjau prisikviesti", – atvirai į priėmimą atėjusiems gyventojams dėstė pirmininkas.

Pripažino daręs klaidų

Tačiau didžiąją daugumą gyventojų jam mestų priekaištų S.Remėza atmetė ir teigė, jog aistras kurstanti V.Vasiliauskaitė turi vienintelį tikslą – atskirti daugiabutį, kuriame pati gyvena, nuo bendrijos ir taip sau pačiai įkurti darbo vietą.

"Negaliu sakyti, kad neklydau. Juk ne aš sugalvojau posakį: "Kas nedirba, tas neklysta". Bet ta moteris kalba labai daug ir klaidina gyventojus. Jei tik man leistų prasižioti, motyvuotai atsakyčiau į visus klausimus. Bet per dviejų valandų susirinkimą man leidžiama atsiskaityti tik penkias minutes, o pati V.Vasiliauskaitė kalba visą likusį laiką", – skundėsi S.Remėza.

Bendrijos narių įkurtame internetiniame tinklalapyje priekaištaujama dėl pernelyg didelių bendrijos administravimo išlaidų. Kaimynams siūloma įvertinti, ar bendrijos darbuotojai verti 357 tūkst. litų, jiems sumokėtų  per trejus metus. Tiek buvo išleista atlyginimams.

S.Remėza neslėpė, jog kiekvieną mėnesį už penkių namų priežiūrą į rankas gauna 2,1 tūkst. litų. Administravimo mokestis renkamas penkių bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio fondui.

Nesiklauso paaiškinimų

Gyventojai priekaištavo pirmininkui ir dėl kelionės į konferenciją už bendrijos lėšas. S.Remėza tikino esąs Gyvenamųjų namų bendrijų asociacijos narys, turįs patirtį renovuojant namus, tad buvęs pakviestas ja pasidalyti.

"Juk ne dėl savo interesų važiavau. Negi turėjau atstovauti bendrijai, o mokėti iš savo kišenės?" – retoriškai klausė vyras.

Teisindamasis dėl iš gyventojų surinktais mokesčiais padengtų kitų žmonių skolų, S.Remėza aiškino, jog taip reikėjo pasielgti, nes yra tokių mokesčių, kurių negalima nesumokėti. Pavyzdžiui, bendrijos darbuotojų socialinio draudimo, kiti valstybei kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai.

Pirmininkas pasakojo galįs paaiškinti kiekvieną situaciją, dėl kurios jam priekaištaujama, tačiau jo pasiteisinimų žmonės neva nesiklauso.

Žadėjo padėti

"Visa esmė yra V.Vasiliauskaitės noras susikurti darbo vietą. Ši moteris dažnai pateikia gyventojams klaidinančią informaciją. Mano žiniomis, netiesa, kad dauguma gyventojų nori atsiskirti", – tikino S.Remėza.

Jis pritarė, jog būtų racionaliau steigti mažesnes bendrijas, nes būtų lengviau sukviesti žmones į susirinkimus. Tačiau atmetė kaltinimus neišmanymu bei savanaudiškumu.

Vyras teigė pavargęs nuo jau metus trunkančių įvairių išpuolių, nuo kurių kenčia ir jo šeima.
Pirmininkas tvirtino, kad ne tik netrukdys gyventojams, kurie nori atsiskirti nuo bendrijos, tai padaryti, bet dar ir padės įkurti naują, jei tik tokia būsianti daugumos žmonių valia.

Komentaras
Algis Gaižutis
Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas

Susidaro įspūdis, kad vienas bendrijos gyventojas inicijuoja įvairius veiksmus išsiaiškinti bendrijos reikalus, o pirmininkas arogantiškai elgiasi. Buvome į savivaldybę pasikvietę pirmininką ir nurodėme, ką jis turi padaryti per tam tikrą laiką. Suteikėme konsultacijas gyventojams, kaip jie turėtų elgtis, jei pirmininkas neatliks tam tikrų veiksmų. Kol nėra sutvarkyti pirminiai dokumentai, visi pirmininko sprendimai yra negaliojantys. Jam tai buvo paaiškinta ir žodžiu, ir raštu. Be to, siūlėme gyventojams, kurie yra nepatenkinti pirmininko veikla, pagalvoti apie tai, gal jiems verta išstoti iš bendrijos. Įsigilinęs į situaciją galiu pasakyti, kad tiek viena, tiek kita pusė elgiasi ne taip, kaip derėtų. Jei norima konstruktyviai bendrauti ir spręsti problemas, reikia tai daryti. O dabar žvalgomasi į dešimties metų senumo praeitį ir ieškoma, kas ką ne taip padarė. Svarbu apsispręsti, ko žmonės nori dabar. Matau, kad valstybinę instituciją norima paversti prievaizdu. Bendrijose yra daug saugiklių. Vienas jų – revizijos komisija. Kai ji nedirba, pradeda atrodyti, kad pirmininkas yra vienvaldis. Jeigu kiekvienas dirbtų savo darbą, tai ir pirmininkai taip nesielgtų. Šitos bendrijos situacija man primena pasaką apie ant tiltelio susitikusius du ožius. Panašių situacijų yra buvę ir kitose daugiabučių namų savininkų bendrijose. Kita vertus, tokios opozicijos atsiradimas yra geras dalykas, nes nupurto samanas nuo pirmininkų ir priverčia juos daugiau konsultuotis bei domėtis, kaip reikia teisėtai dirbti.
Iš pirmininko lūpų išgirdę, kad nemokių kaimynų skolas jis nusprendė padengti kitų gyventojų sumokėtais mokesčiais, žmonės pasipiktino.