Tai rašoma portalo „rbc.ua“ publikacijoje „Įtrūkis Vakarų skyde. Kaip Rusija apeina sankcijas ir kas gali ją sustabdyti“.

Pastaruoju metu vis dažniau pranešama, kad Vakarų sankcijos nepadarė reikiamo poveikio Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Be kita ko, omenyje turimos užsienietiškos detalės Rusijos technikoje, šaudmenyse ir raketose. Pavyzdžiui, raketoje 3M22 „Cirkon“, kurią rusai kovo pabaigoje paleido į Kyjivą, rasta detalių, pagamintų Jungtinėse Valstijose 2023 metais.

Reikia pažymėti, kad Rusijos armijos raketose daug būtent amerikiečių gamintojų detalių. Ukrainos nacionalinė kovos su korupcija agentūra užfiksavo beveik 2 tūkst. 800 užsienietiškų komponentų, rastų Rusijos karinėje technikoje.

Kyjivo ekonomikos instituto ir Jermako-McFaulo grupės tyrime pažymima, kad iš esmės 95 proc. komponentų gamina kompanijos, esančios šalyse, kurios palaiko sankcijas Rusijos Federacijai. 70 proc. komponentų tenka JAV.

Jermako-McFaulo grupės analitikai pabrėžia, kad reeksportas Rusijai yra pagrindinis vakarietiškos mikroelektronikos įsigijimo būdas. Iš esmės detalės „dreifuoja“ tarp šalių, kol galiausiai atsiduria Rusijoje.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Rusijos raketose „Kinžal“ buvo rasta mažiausiai 49 tipų komponentų, kurių Rusija negamina, o raketoje Ch-101 – mažiausiai 53 tipų komponentų.

Varšuva sekmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa, naktį paleista į Vakarų Ukrainos miestus, 39 sekundes išbuvo Lenkijos oro erdvėje ir buvo įskridusi apie 2 km nuo sienos.

Lenkijos gynybos ministras teigė, kad Lenkija aktyvavo visas oro gynybos sistemas ir kad raketa būtų buvusi numušta, jei būtų buvę kokių nors požymių, kad ji skrieja į taikinį Lenkijos teritorijoje.

Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrzejus Szejna (Andžejus Šeina) vietos radijo stočiai RMF24 sakė, kad „NATO analizuoja įvairias koncepcijas“, kaip reaguoti į tokius incidentus, „įskaitant tokių raketų numušimą, kai jos yra labai arti NATO sienos“.

„Tačiau tai turėtų įvykti su Ukrainos sutikimu ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes“, – pridūrė A. Szejna.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje, dėl šio incidento gavęs diplomatinį iškvietimą, neatvyko.

Vėliau Lenkija pranešė, kad užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu apie oro erdvės pažeidimą.

Per pokalbį J. Stoltenbergas „priminė, kad NATO gerokai padidino budrumą ir sustiprino savo pozicijas Aljanso rytiniame flange, įskaitant Lenkiją“, antradienį pranešė vienas NATO pareigūnas.

Antradienį Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh (Sabrina Singh) per spaudos konferenciją sakė, kad JAV yra pasirengusios vykdyti įsipareigojimus NATO ir ginti savo sąjungininkes užpuolimo atveju.

Panašus incidentas įvyko 2023 metų gruodžio 29-ąją, kai Rusijos raketa kelias minutes išbuvo Lenkijos oro erdvėje.

2022-ųjų lapkritį du žmonės žuvo, kai Ukrainos oro gynybos raketa nukrito Lenkijos Pševoduvo kaime, netoli Ukrainos sienos.

Prieš nustatant, kad raketa buvo ukrainiečių, buvo nuogąstaujama, kad NATO, kurios narė yra Lenkija, bus įtraukta į konflikto su Rusija eskalavimą, jei bus panaudotos jos kolektyvinės gynybos nuostatos.

Taip pat buvo sužeisti aštuoni žmonės, kai rusų pajėgos smogė raketomis S-300.

„Pagrindinis smūgis buvo suduotas Pokrovskui ir Rivnei, esantiems Myrnohrado apskrityje“, –  per „Telegram“ pranešė Donecko srities gubernatorius Vadimas Filaškinas.

Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip po išpuolio gelbėtojai naršo šešių apgadintų namų nuolaužas.

Pokrovskas, kuriame prieš karą gyveno 60 tūkst. gyventojų, jau praėjusių metų rugpjūtį nukentėjo nuo bombardavimo, per kurį žuvo devyni žmonės ir dar 82 buvo sužeisti.

Miestas yra maždaug už penkiasdešimties kilometrų nuo fronto linijos.

„Dvi raketos buvo paleistos į Kramatorską... į maitinimo įstaigą miesto centre, kur buvo daug civilių gyventojų“, – sakė vakarinės Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Rusija iš laivo Juodojoje jūroje paleido keturias raketas „Kalibr“, platformoje „Telegram“ pranešė regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Tris iš jų perėmė oro gynyba, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė regiono administracija.

Pasak S. Bratčuko, per smūgį maisto sandėlyje žuvo trys darbuotojai ir dar septyni buvo sužeisti.

„Po griuvėsiais gali būti žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak jo, dar šeši žmonės buvo sužeisti, kai miesto centre buvo apgadintas verslo centras, parduotuvės ir gyvenamasis kompleksas.

Ukrainos generalinio štabo atstovas Andrijus Kovalovas sakė, kad Rusijos pajėgos suintensyvino raketų ir aviacijos smūgius Ukrainai, Kyjivui pradėjus kontrpuolimą.

Spaudos konferencijoje jis sakė, kad Charkivo, Donecko ir Kirovohrado srityse, taip pat Odesos regione, buvo smogta sparnuotosiomis raketomis „Ch-22“, iš jūros paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ir Irano gamybos dronais „Shahed“. Devyni iš jų buvo perimti.

A. Kovalovas sakė, kad Ukrainos pajėgos padarė pažangą keliuose maždaug 1 000 km fronto linijos frontuose, o mūšiai tęsiasi mažiausiai dviejose gyvenvietėse rytinėje Donecko srityje arba netoli jų. Rusija yra okupavusi ir kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos teritorijos.

Britanijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Pietų Ukrainoje, palyginti su kitomis fronto dalimis, Rusijos oro pajėgoms dažnai buvo leidžiama vykdyti daugiau operacijų.

Išpuolis surengtas kitą dieną po to, kai per raketų smūgį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame Kryvyj Riho mieste žuvo 12 žmonių. Šio išpuolio aukų skaičius trečiadienį išaugo, ligoninėje mirus vienam iš sužeistųjų.

Odesa buvo mėgstama daugelio ukrainiečių ir rusų atostogų vieta, kol praėjusių metų vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos Odesą bombardavo kelis kartus.

Sausį Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO istorinį Odesos centrą įtraukė į pavojuje atsidūrusių pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Slovjanskas yra Ukrainos kontroliuojamoje rytinės Donecko srities dalyje ir yra netoli Rusijos kontroliuojamos teritorijos.

Pasak Kyjivo, į miestą penktadienį buvo paleistos septynios raketos, kurios apgadino penkis daugiabučius, penkis privačius gyvenamuosius namus, mokyklą ir administracinį pastatą.

„Slovjansko apšaudymo aukų skaičius padidėjo iki 11 žmonių“, – per televiziją pranešė valstybinės skubios pagalbos tarnybos atstovė srityje Veronika Bachal.

Slovjansko apšaudymo aukų skaičius padidėjo iki 11 žmonių.

Anksčiau buvo skelbta, kad žuvo devyni žmonės, įskaitant dvimetį berniuką, kuris buvo ištrauktas iš griuvėsių, bet mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę. Dar 21 žmogus buvo sužeistas.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pareiškė užuojautą berniuko šeimai dėl šio „neapsakomo sielvarto“.

O prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusiją dėl „brutalaus gyvenamųjų namų apšaudymo“ ir „žmonių žudymo vidury baltos dienos“.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip gelbėtojai gyvenamojo namo viršutiniame aukšte ieškojo išgyvenusiųjų, o iš kitoje gatvės pusėje degančių namų veržėsi juodi dūmai.

Apačioje esanti gatvė, įskaitant žaidimų aikštelę, buvo padengta betono dulkių ir nuolaužų sluoksniu, aplinkui mėtėsi išplėšti mokyklinių vadovėlių puslapiai ir vaikų piešiniai.

Tuo tarpu Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ pranešė, kad per rusų pajėgų surengtą apšaudymą šiame Pietų Ukrainos mieste šeštadienį žuvo 48 metų moteris ir jos 28 metų dukra.

Rusijos paskirtas aneksuoto Krymo gubernatorius taip pat pranešė apie incidentą to paties šiaurinio Džankojaus miesto rajone, bet nepaminėjo raketų kaip atakos taikinio.

Pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Ukrainiečių Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pranešime sakoma, kad per sprogimą buvo sunaikinta daug Rusijos pajėgų sparnuotųjų raketų „Kalibr“, bet aiškiai nenurodoma, kad už tai atsakinga Ukraina. Taip pat nenurodyta, koks ginklas buvo panaudotas, tik sakoma, kad raketos buvo gabenamos geležinkeliu ir skirtos leisti iš laivų.

Netiesiogiai užsimindama apie Kyjivo atsakomybę, valdyba sakė, kad gabentas raketas sunaikinusiu sprogimu tęsiamas „Rusijos demilitarizacijos procesas“, o Ukrainos Krymo pusiasalis „rengiamas deokupacijai“.

Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais, bet daugelis šalių aneksiją laiko neteisėta. Daugiau nei prieš metus Rusija taip pat pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą. Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pažadėjęs atsiimti visas Ukrainos žemes, kurias dabar yra okupavusi Rusija, įskaitant Krymą.

Kad už pirmadienio vakaro incidentą yra atsakinga Ukraina, galbūt rodytų ir Rusijos paskirto Krymo gubernatoriaus Sergejaus Aksionovo pranešimas socialinėje žiniasklaidoje. Jame sakoma, kad šalia Džankojaus buvo paleista priešlėktuvinių ginklų.

Pasak S. Aksionovo, krintančios nuolaužos sužeidė vieną žmogų ir apgadino vieną namą bei parduotuvę. Jo pranešime neminima, kad pataikyta sparnuotosioms raketoms, nenurodoma, kodėl buvo paleista priešlėktuvinių ginklų, taip pat nesakoma, ar žalos padarė priešlėktuvinių ginklų, ar numušto objekto nuolaužos.

Pranešimuose socialinėje žiniasklaidoje teigiama, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba numušė dronų.

Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad pirmadienį vakare Džankojuje girdėjosi sprogimai ir šūviai. Vietos gyventojai sakė, kad dalyje miesto dingo elektra.

Per dabartinę invaziją kartkartėmis pasirodo pranešimų apie atakas prieš rusų karines bazes, pareigūnus ir kitus taikinius Kryme. Ukraina tiesiai atsakomybės neprisiimdavo, bet sveikindavo tokius incidentus.

Tokios atakos Kryme ir Rusijos teritorijose, esančiose toli nuo fronto linijų, atskleidė silpnų Rusijos gynybos vietų.

Jau kelis mėnesius Rusija raketomis ir dronais bombarduoja svarbiausius Ukrainos objektus, trikdydama vandens, šildymo ir elektros tiekimą milijonams žmonių.

„Priešas sudavė apie 15 smūgių miestui ir regionui. Okupantai vėl nusitaikė į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – socialiniame tinkle pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas.

„Pirminiais duomenimis, nukentėjo privatus gyvenamasis namas Charkivo srityje“, – sakė jis.

O. Synehubovas pridūrė, kad informacija apie aukas ir žalos mastą „tikslinama“.

Priešas sudavė apie 15 smūgių miestui ir regionui. Okupantai vėl nusitaikė į svarbiausius infrastruktūros objektus.

Pagrindinio regiono miesto Charkivo meras Ihoris Terechovas teigė, kad buvo kėsintasi į „energetikos infrastruktūrą“, o kai kuriose miesto dalyse kilo „problemų“ su elektra.

Odesos srities gubernatorius Maksymas Marčenka sakė, kad po „masinio raketų smūgio“ „raketos pataikė į regiono energetikos infrastruktūrą ir apgadino gyvenamuosius pastatus“.

„Laimei, aukų nebuvo“, – teigė jis, pridurdamas, kad „buvo įvesti elektros tiekimo apribojimai“.

Vietos karinės administracijos duomenimis, Kyjivo regione buvo įjungtos oro gynybos sistemos.

Vakarų Chmelnyckio regiono gubernatorius Serhijus Hamalijus paragino gyventojus „likti slėptuvėse“, sakydamas, kad „priešas smogia svarbiausiai šalies infrastruktūrai“.

Kyjivo meras pranešė apie sprogimus sostinėje

Kyjivo meras Vitalijus Kličko ketvirtadienį pranešė apie sprogimus Ukrainos sostinėje, Rusijai smogus įvairiose šalies dalys.

„Sprogimai sostinės Holosijivo rajone. Visos tarnybos vyksta į įvykio vietą“, – socialiniame tinkle pranešė V. Kličko, turėdamas omenyje pietinę miesto dalį.

Kyjivo meras taip pat paskelbė, kad du žmonės buvo sužeisti per naują ketvirtadienio sprogimą miesto vakaruose, Rusijai smogus įvairiose Ukrainos dalyse.

„Du žmonės buvo sužeisti“ per sprogimą Sviatošyno rajone, socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Klyčko.

40 proc. kyjiviečių neturi šildymo

Po Rusijos per naktį suduotų smūgių 40 proc. Kyjivo gyventojų ketvirtadienį neturi šildymo, pranešė sostinės administracija.

„Dėl avarinių elektros energijos tiekimo sutrikimų šiuo metu 40 proc. Kyjivo vartotojų negalima aprūpinti šildymu“, – teigė karinė administracija platformoje „Telegram“.

Žuvo 5 žmonės, dar keli sužeisti

Ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad per ketvirtadienį Rusijos surengtą masinę raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Vakarinės Lvivo srities vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad raketai pataikius į gyvenamąją zoną Zoločivo rajone žuvo keturi žmonės.

Jis teigė, kad gelbėtojai tikrina griuvėsius, po kuriais gali būti įstrigę daugiau žmonių.

Vienas žmogus žuvo Dnipropetrovsko srityje, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis pridūrė, kad per kelis smūgius visame regione dar du žmonės buvo sužeisti.

Rusų kariams apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės

Rusų kariams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersoną, žuvo trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Platformoje „Telegram“ jis parašė, kad rusai, be kita ko, pataikė į viešojo transporto stotelę.

Rusija ketvirtadienį prieš aušrą raketomis smogė Ukrainai, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą visoje šalyje ir nutraukdama elektros tiekimą didelėse teritorijose, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad per masinius rusų raketų smūgius vakarinėje Lvivo ir pietrytinėje Dnipropetrovsko srityse žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija.

Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto (Pavelo Šroto), posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pranešė, kad tebevyksta A. Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei.

„Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija. Kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti ginamas“, – antradienio vakarą savo „Twitter“ paskyroje pareiškė G. Nausėda.

Vėliau savo „Facebook“ paskyroje šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog nors sprogimų priežastis kol kas nežinoma, tuo pat metu Rusijos raketos atakavo Ukrainą.

„Šią įtampos valandą palaikome tiesioginį kontaktą su kolegomis Lenkijoje. Teroristinis režimas bus sustabdytas vieninga sąjungininkų jėga“, – teigė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė „Twitter“ parašė, kad „įdėmiai seka nerimą keliančias žinias iš Lenkijos“.

„Mes tarsimės su Lenkija ir visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašė ministrė pirmininkė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė skrendantis iš Briuselio į Varšuvą ir teigė, jog su sąjungininke Lenkija yra palaikomi ryšiai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu taip pat teigė, kad kol kas šio įvykio aplinkybės aiškinamos, yra laukiama oficialios Lenkijos pozicijos.

Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms.

„Atidžiai stebime situaciją susijusią su pranešimais, jog Rusijos karinės pajėgos apšaudė mūsų kaimynės ir artimos sąjungininkės Lenkijos teritoriją raketomis. Pranešama, kad raketos sprogo 8 km Lenkijos teritorijoje. Informacija dar nėra oficialiai patvirtinta.

Dabar privalome sulaukti oficialios Lenkijos pozicijos dėl paskelbtos informacijos. Lietuvos valstybė visada besąlygiškai rems Lenkiją nuo bet kokių provokacijų ar bet kokios formos agresijos bei visada ryžtingai stovės mūsų broliškos Lenkijos pusėje“, – kiek vėliau feisbuke rašė parlamentaras L. Kasčiūnas.

NATO atstovas antradienį negalėjo patvirtinti žiniasklaidos pranešimų apie tai, jog dvi Rusijos raketos nukrito Lenkijoje, tačiau teigė, jog tiria šiuos pranešimus.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.