Pareigūnų aprašytos JAV pastangos dedamos tuo metu, kai prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija imasi plataus masto veiksmų prieš samdinių grupę. Pastaraisiais mėnesiais JAV pritaikė naujas sankcijas „Wagner“ grupei dėl jos didėjančio vaidmens Rusijos kare Ukrainoje.

Grupė priklauso Rusijos oligarchui Jevgenijui Prigožinui, artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui. Pentagonas ją apibūdino kaip Rusijos gynybos ministerijos surogatą. Kremlius neigia bet kokias sąsajas.

Pasak daugiau nei dešimties Libijos, Sudano ir Egipto pareigūnų, kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, J. Bideno administracija kartu su regiono galingosiomis valstybėmis, Egiptu ir Jungtiniais Arabų Emyratais, kelis mėnesius siekė daryti spaudimą Sudano ir Libijos kariniams vadovams, kad šie nutrauktų ryšius su grupuote.

„Samdinių grupė „Wagner“ apsėdo juos [amerikiečių pareigūnus], – sakė vienas Egipto aukšto rango vyriausybės pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su derybomis. – Ji yra kiekvieno susitikimo dėmesio centre.“

Grupuotė neskelbia apie savo operacijas, tačiau apie jos buvimą žinoma iš pranešimų vietoje ir kitų įrodymų. Sudane ji iš pradžių buvo susijusi su buvusiu ilgamečiu autokratu Omaru al Bashiru (Omaru Baširu), o dabar bendradarbiauja su jį pakeitusiais kariniais lyderiais. Libijoje ji siejama su Libijos rytuose įsikūrusiu karo vadu Khalifa Hifteriu (Chalifa Hifteriu).

„Wagner“ grupė yra dislokavusi tūkstančius operatyvininkų Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, įskaitant Malį, Libiją, Sudaną, Centrinės Afrikos Respubliką ir Siriją. Analitikų teigimu, jos tikslas Afrikoje – remti Rusijos interesus, augant pasauliniam susidomėjimui gamtinių išteklių turtingu žemynu. Sausio 31 dieną kartu su JAV dirbantys teisių ekspertai apkaltino grupuotę galimai vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Malyje, kur ji kovoja kartu su vyriausybės pajėgomis.

„Wagner“ dažniausiai taikosi į šalis, turinčias gamtinių išteklių, kuriuos galima panaudoti Maskvos tikslams, pavyzdžiui, aukso kasyklas Sudane, kur gautas auksas gali būti parduodamas apeinant Vakarų sankcijas“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro „Wagner“ grupės ekspertė Catrina Doxsee (Katrina Doksi).

J. Prigožinas neatsakė į „Concord Group“, kurios savininkas jis yra, spaudos skyriui išsiųstą prašymą pateikti komentarą.

Šios grupuotės vaidmuo Libijoje ir Sudane buvo vienas iš svarbiausių klausimų neseniai vykusiose CŽA vadovo Williamo Burnso (Viljamo Bernso) ir Egipto bei Libijos pareigūnų sausio mėnesio derybose.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) taip pat aptarė šios grupuotės veiklą su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el Sissi (Abdel Fatahu Sisiu) per sausio pabaigoje vykusią kelionę į Kairą, sakė Egipto pareigūnai. Praėjus kelioms savaitėms po šių vizitų, ketvirtadienį Džordžtauno universitete Vašingtone sakytoje kalboje W. Burnsas pripažino, kad po neseniai įvykusios kelionės į Afriką jam susirūpinimą kelia didėjanti „Wagner“ grupuotės įtaka žemyne.

„Tai labai nesveikas reiškinys, ir mes labai stengiamės su juo kovoti“, – sakė W. Burnsas.

W. Burnsas ir A. Blinkenas paragino A. F. el Sissi vyriausybę padėti įtikinti Sudano valdančiuosius generolus ir Libijos kariuomenės vadą Kh. Hifterį nutraukti savo ryšius su „Wagner“, sakė apie derybas informuotas Egipto pareigūnas.

Šiai grupuotei ir jos įkūrėjui JAV sankcijos taikomos nuo 2017 metų, o gruodžio mėnesį J. Bideno administracija paskelbė naujus eksporto apribojimus, kuriais siekiama apriboti jos prieigą prie technologijų ir atsargų, įvardydama ją kaip „tarptautinę nusikalstamą organizaciją“.

Sudanas

Sudano vadovai pastaraisiais mėnesiais per Egiptą ir Persijos įlankos valstybes ne kartą gavo JAV pranešimus apie didėjančią „Wagner“ grupės įtaką, sakė vienas aukšto rango Sudano pareigūnas.

Egipto Žvalgybos direktorato agentūros direktorius Abbasas Kamelis (Abasas Kamelis) praėjusį mėnesį Chartume vykusiose derybose su Sudano valdančiosios suverenios tarybos vadovu generolu Abdel-Fattahu Burhanu (Abdel Fatahu Burhanu) išsakė Vakarų susirūpinimą, teigė pareigūnas.

A. Kamelis paragino A. F. Burhaną rasti būdą, kaip spręsti problemą, susijusią su „Wagner“ grupės „naudojimusi Sudanu kaip baze“ operacijoms kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Centrinėje Afrikos Respublikoje, sakė pareigūnas.

„Wagner“ grupuotė pradėjo veikti Sudane 2017 metais, teikdama karinius mokymus žvalgybos ir specialiosioms pajėgoms bei sukarintai grupei, žinomai kaip Greitosios paramos pajėgos (RSF), remiantis Sudano pareigūnais ir dokumentais, kuriais jie pasidalijo su AP.

RSF, kuri išaugo iš baimę keliančių džandžavidų kovotojų, vadovauja įtakingas generolas Mohammedas Hamdanas Dagalo (Mohamedas Hamdanas Dagalas), palaikantis glaudžius ryšius su JAE ir Saudo Arabija. M. H. Dagalo siunčia karius kovoti kartu su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija Jemeno pilietiniame kare.

Pareigūnai teigė, kad „Wagner“ samdiniai Sudane nevykdo kovinio vaidmens. Grupė, turinti dešimtis darbuotojų šalyje, rengia karinius ir žvalgybos mokymus, taip pat vykdo objektų ir aukščiausių pareigūnų stebėjimą ir apsaugą.

Panašu, kad Sudano kariniai vadovai mainais perdavė „Wagner“ grupei aukso kasyklų kontrolę. Dokumentai rodo, kad grupė gavo kasybos teises per fiktyvias bendroves, susijusias su galinga Sudano kariuomene ir RSF. Pasak pareigūnų, jos veikla sutelkta aukso turtingose teritorijose Darfūre, Mėlynajame Nile ir kitose provincijose, kurias kontroliuoja RSF.

JAV iždo departamentas sankcijas taikė dviem bendrovėms, kurios veikė kaip „Wagner“ grupės kasybos veiklos priedangos – Sudano aukso gavybos įmonei „Meroe Gold“ ir jos savininkei Rusijoje įsikūrusiai įmonei „M Invest“. Iždo departamento duomenimis, J. Prigožinui priklauso arba jis kontroliuoja abi šias įmones. Nepaisant sankcijų, „Meroe Gold“ vis dar vykdo veiklą visame Sudane.

Rusijos samdiniai padėjo sukarintoms pajėgoms sustiprinti savo įtaką ne tik tolimuose šalies regionuose, bet ir sostinėje Chartume, kur jie padeda tvarkyti RSF palankius puslapius socialiniuose tinkluose.

Pasak Darfūro advokatų asociacijos, teisininkų grupės, kuri daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisėms, pagrindinė „Wagner“ samdinių grupės stovykla yra ginčijamame Am Dafoko kaime prie Centrinės Afrikos Respublikos ir Sudano sienos.

„Niekas negali priartėti prie jų teritorijų“, – sakė advokatas ir asociacijos narys Gibreelis Hassabu (Gibrilis Hasabu).

Libija

Libijos sostinėje Tripolyje W. Burnsas surengė derybas su ministru pirmininku Abdulhamido Dbeibah (Abdulhamidu Dbeiba), vienos iš dviejų konkuruojančių Libijos vyriausybių vadovu.

CŽA vadovas taip pat buvo susitikęs su Kh. Hifteriu Libijos rytuose, teigia Kh. Hifterio pajėgų pareigūnai. Vienas pareigūnas, informuotas apie susitikimą Radžmos kariniame komplekse, Kh. Hifterio vadavietėje netoli Bengazio, sakė, kad pagrindinis aptartas klausimas buvo „Wagner“ grupuotė.

Jungtinių Tautų ekspertai teigė, kad „Wagner“ grupės samdiniai Libijoje buvo dislokuoti nuo 2018 metų ir padėjo Kh. Hifterio pajėgoms kovoti su islamistų kovotojais Libijos rytuose. Grupė taip pat dalyvavo jo nesėkmingame puolime Tripolyje 2019 metų balandžio mėnesį.

Už padėtį Afrikos regione atsakingas JAV kariuomenės štabas AFRICOM apskaičiavo, kad 2020 metų liepos–rugsėjo mėnesiais, iki ugnies nutraukimo, Libijoje buvo apie 2 000 „Wagner“ grupės samdinių.

Remiantis AFRICOM vertinimu, samdiniai buvo aprūpinti šarvuotomis transporto priemonėmis, oro gynybos sistemomis, naikintuvais ir kita įranga, kurią tiekė Rusija. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Wagner“ grupė, atrodo, gauna pinigų iš JAE, kurie yra pagrindiniai Kh. Hifterio rėmėjai užsienyje.

Nuo 2020 metų paliaubų „Wagner“ grupės veikla buvo sutelkta į naftos objektus centrinėje Libijoje ir toliau teikė karinius mokymus Kh. Hifterio pajėgoms, teigė Libijos pareigūnai. Neaišku, kiek „Wagner“ grupės samdinių vis dar yra Libijoje.

Amerikos pareigūnai pareikalavo, kad samdiniai pasitrauktų iš naftos objektų, sakė kitas Libijos pareigūnas.

Kh. Hifteris nepasiūlė prisiimti jokių įsipareigojimų, tačiau paprašė garantijų, kad Turkija ir jos remiamos Libijos sukarintos pajėgos vakarų Libijoje nepradės pulti jo pajėgų pakrantės Sirto mieste ir kitose centrinės Libijos teritorijose.

Egiptas, palaikantis glaudžius ryšius su Kh. Hifteriu, pareikalavo, kad „Wagner“ grupė nebūtų dislokuota netoli jo sienų.

Pasak stebėtojų, kol kas nėra įrodymų, kad J. Bideno administracijos spaudimas davė rezultatų Sudane ar Libijoje.

Ekspertė C. Doxsee teigė, kad JAV ir sąjungininkės turėtų neskatinti požiūrio, kad „Rusija yra bloga, o tai, ką mes galime pasiūlyti, yra gerai“, ir vietoj to sutelkti dėmesį į geresnių alternatyvų negu „Wagner“ siūlymą.

„Galiausiai „Wagner“ yra verslas. Jei galėtumėte sumažinti pelną ir sumažinti „Wagner“ siūlomų paslaugų naudojimo pagrįstumą, tuomet dėl to ji taptų mažiau patraukli“, – sakė ji.

JT ekspertų parengtoje  ir Saugumo Tarybai pateiktoje ataskaitoje aprašomas incidentas, įvykęs kovo pradžioje vidurio Malyje. Jis paremtas liudytojų pasakojimais apie „baltaodžius kareivius“, atvykusius į Malio kaimą kovo 5-osios rytą.

„Kareiviai atrinkto vyrus ir vyresnius berniukus, surišo jiems už nugaros rankas ir užrišo akis“, – pasakojo liudytojas. Vėliau jie buvo suvaryti į vidurį kaimo, o aplinkiniai namai apiplėšti, sakė jis. Tada kareiviai sunkiomis lazdomis pradėjo mušti vyrus užrištomis akimis ir surištomis rankomis, kiti užtvėrė įėjimus į netoliese esančius namus ir liepė moterims ir vaikams likti viduje. „Jie girdėjo tik mušamų vyrų riksmus“, – sakė liudytojas. Tada, pasak liudytojo, kareiviai išsivežė 34 vyrus, 29 jų buvo mauritaniečiai, keturi - Malio gyventojai, kitą dieną netoliese buvo aptikti jų suanglėję palaikai.

Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, aprūpinanti Malio karinės chuntos kariuomenę, ataskaitoje tiesiogiai neminima, tačiau dpa buvo pranešta, kad ekspertai neabejoja, jog aprašytus samdinius parūpino ši su Kremliumi susijusi organizacija. Tai patvirtina per incidentą panaudotos virvės – žinoma, kad jos gautos iš Rusijos karinių atsargų.

„Kalbant apie jų pajėgumus – jie yra pėstininkai. Jie neturi jokios sunkiosios technikos ir ginklų. Tiesiog daugiau pėstininkų“, – su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas sakė žurnalistams Vašingtone.

„Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą“, – aiškino pareigūnas.

Jis pridūrė, kad Rusijos invazijoje dalyvauja 10–20 tūkst. samdinių, bet sunku pasakyti, kokią jų dalį sudaro „Wagner“ kovotojai, taip pat kovotojai iš Sirijos arba Libijos.

Šie vyrukai daugiausiai naudojami kaip masė prieš Ukrainos pasipriešinimą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

Minėtas pareigūnas sakė, kad kovotojai iš Libijos ir Sirijos buvo „perkeliami“ į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

Kovo pabaigoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad kautynėse Ukrainoje tikriausiai dalyvauja daugiau kaip 1 000 „Wagner“ samdinių, įskaitant kai kuriuos šios organizacijos aukšto rango vadus.

Europos pareigūnas sakė, kad po 4–6 mėnesius truksiančių kautynių šis karas tikriausiai pateks į aklavietę: Rusijos pajėgos veikiausiai kontroliuos visą Luhansko sritį ir mažą dalį Zaporižios provincijos pietryčių Ukrainoje.

Jis taip pat prognozavo, kad Rusijos ir Ukrainos derybos gali pasibaigti iki šių metų rudens, ir tokiu atveju karas tikriausiai baigtųsi iki žiemos pradžios.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas po virtinės nesėkmių, ištikusių Kh. Haftaro pajėgas, jau metus besistengiančias užimti sostinę, kontroliuojamą Jungtinių Tautų pripažįstamos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV).

„Karinis transporto lėktuvas „Antonov An-32“ nusileido Bani Valido oro uoste, kad tęstų [Rusijos privačios karinės bendrovės] „Wagner“ samdinių, pasprukusių iš pietų Tripolio, evakuaciją į dar nepatvirtintą vietą“, – sakoma NSV palaikančių pajėgų „Twitter“ žinutėje.

Kelios šalys, įskaitant Rusiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Turkiją, buvo kaltinamos pasiuntusios savo pajėgų dalyvauti susirėmimuose tarp NVS ir Kh. Haftar pajėgų.

Anksčiau šį mėnesį JT ekspertai patvirtino JAV žiniasklaidos pranešimus, kad „Wagner Group“ – mįslinga karinė bendrovė, laikoma artima Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – pasiuntė savo kovotojų paremti Kh. Haftarą.

Kremlius atkakliai neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

NVS šalininkų pajėgos, sulaukusios didėjančios Turkijos paramos, pastarosiomis savaitėmis iškovojo keletą pergalių. Šiuos laimėjimus visų pirma lėmė vyriausybės pajėgų pranašumas ore.

Šeštadienį NVS pajėgos pranešė užėmusios trejas kareivines į pietus nuo sostinės. Keliomis dienomis anksčiau Kh. Haftaro pajėgos nurodė atitrauksiančios savo kovotojus iš kai kurių pozicijų į pietus nuo Tripolio.

Kh. Haftaro pajėgos naujausio pranešimo nekomentavo, o nepriklausomi šaltiniai negalėjo jų patvirtinti.

NVS ištikimos pajėgos pirmadienį nurodė, kad iš priešakinių linijų ties Tripoliu į Bani Validą, esantį maždaug už 145 km į pietryčius nuo sostinės, išskrido „nuo 1 500 iki 1 600 samdinių“.

Pranešime sakoma, kad ankstesnėmis dienomis šio miesto oro uoste nusileido septyni transporto lėktuvai, atgabenę šaudmenų ir ginkluotės, taip pat evakavę atsitraukusius kovotojus.

Kh. Haftaro pajėgos kontroliuoja didelę dalį Libijos rytinių ir pietinių regionų, pernai balandį pradėjo puolimą prieš Tripolį, bet, nepaisant pirminių laimėjimų, įstrigo sostinės prieigose.

Per šias kautynes žuvo šimtai žmonių, įskaitant dešimtis civilių, o daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų buvo priversti evakuotis.

JT pirmąkart patvirtino pareiškimus, pirmiausiai paskelbtus JAV žiniasklaidos, kad „Wagner“ remia Libijos maršalą Khalifą Haftarą (Chalifą Haftarą), kovojantį su tarptautinės bendrijos pripažįstama Tripolio vyriausybe. Maskva savo ruožtu neigia atsakomybę už šios organizacijos veiklą.

Manoma, kad tūkstančiai „Wagner“ kontraktininkų dalyvauja įvairiuose konfliktuose užsienyje, įskaitant Siriją, Ukrainą ir Centrinės Afrikos Respubliką.

Vienas JAV Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši grupė Libijoje yra „Kremliaus politikos įrankis“.

„Komisija nustatė ČVK [privačios karinės kompanijos] „Wagner“ karinių veikėjų buvimą Libijoje nuo 2018 metų spalio“, – sakoma JT ataskaitoje, kurią naujienų agentūrai AFP citavo keli diplomatai, pageidavę, kad jų vardai nebūtų skelbiami, nes naujasis dokumentas dar nėra paviešintas.

„Wagner“ teikė techninę pagalbą remontuojant karines mašinas, dalyvavo kovinėse operacijose ir užsiėmė įtakos operacijomis“, – sakoma JT dokumente.

Be kita ko, samdiniai taip pat dalyvavo vykdant „labiau specializuotas karines užduotis, pavyzdžiui, veikdami kaip artilerijos priešakiniai stebėtojai ir priešakinės linijos oro dispečeriai, elektroninio trikdymo priemonių ekspertai, taip pat veikdami kaip snaiperių grupės“, nurodė ataskaitos autoriai.

„Jų dislokavimas tapo veiksmingu galios daugikliu“ Kh. Haftaro pajėgoms, pridūrė ekspertai.

Ataskaitos autoriai rašo negalintys nepriklausomai patvirtinti, kiek iš viso „Wagner“ samdinių veikia Libijoje, bet apytikriai skaičiavimai rodo, kad jų ten yra 800–1 200.

Vis dėlto ataskaitoje, balandžio 24-ąją pateiktoje JT Saugumo Tarybai, sakoma, kad „Wagner“ ir Kh. Haftaro pajėgų vadovybės santykiai yra įtempti.

Šis dokumentas yra gruodį pateiktos ekspertų grupės kasmetinės ataskaitos atnaujinta versija. Ankstesnėje ataskaitoje nurodoma, kad Libijos konflikte dalyvauja ginkluotų grupių ir Čado ir Sudano, bet „Wagner“ nebuvo paminėta.

Naujoje versijoje taip pat patvirtinama, kad Libijoje veikia kita privati Rusijos karinė grupė – „Rossijskie Sistemy Bezopasnosti“ (RSB). Anot ekspertų, ji „užsiima karinių orlaivių technine priežiūra ir remontu“.

Ataskaitoje sakoma, kad stebėtojai tebesiaiškina pranešimus, jog Libijoje veikia kitos dvi privačios organizacijos – „Moran Security Group“ ir „Schit Security Group“.

Kh. Haftarui ištikimos pajėgos nuo praeitų metų balandžio siekia užimti sostinę Tripolį, kontroliuojamą Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV).

Užsienio karinis įsitraukimas dar labiau aštrina šį konfliktą. Jungtiniai Arabų Emyratai ir Rusija Libijoje remia Kh. Haftarą, o Turkija – NSV.

Sausį tarpininkaujant Turkijai ir Rusijai paskelbtos paliaubos buvo ne kartą pažeidinėjamos.

Apie „Wagner“ dalyvavimą šiame konflikte praeitais metais pirmiausiai paskelbė JAV dienraščiai „The New York Times“ ir „The Washington Post“. „The New York Times“ vertinimais, Libijoje veikia apie 200 šios grupės samdinių, o „The Washington Post“ rašė, kad jų gali būti net keli tūkstančiai.

JT ataskaitoje neteikiama rekomendacija paskelbti sankcijų konflikte dalyvaujančioms privačioms grupėms, taip pat nesiūloma imtis jokių veiksmų prieš jų dalyvavimą.

Antradienį Saugumo Tarybai pateiktoje JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) ataskaitoje, su kuria susipažino AFP, irgi minimos užsieniečių samdinių grupės, bet jos konkrečiai neįvardijamos, taip pat nesiūloma imtis prieš jas kokių nors veiksmų.

Tai gali būti didžiausias Amerikos ir Rusijos susidūrimas, ir Pentagono vadovybė vadina beatodairišką Rusijos puolimą prieš savo saugomas pozicijas nesuprantamu. Tiesa, kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad Rusijoje apskritai egzistuoja privačios karinės bendrovės ar kad jos samdiniai kariauja Sirijos režimo pusėje. 

Vos keturiolika sekundžių, ir netgi nepatvirtinto vaizdo – viskas, kas kol kas pasiekė iš gerų septynių valandų naktinio mūšio. Ir žinios apie aukas – vieni sako, kad žuvo per 200 Rusijos kovotojų, kiti – kad per 400.

Nėra jokių oficialių patvirtinimų, kad kurdų kovotojų pozicijas prie Deir az Zoro Sirijos centre puolė Rusijos privačios bendrovės pasamdyti kovotojai. Neaišku netgi, ar operacija buvo planuota, ar spontaniška, kai Sirijos režimo pajėgos ir jas remiantys privatūs Rusijos daliniai su tankais bei artilerija nusprendė užpulti buvusį fabriką.

„Akivaizdu, kad turime teisę į savigyną. Tai ir matėme, kai režimo rėmėjų pajėgos dėl kažkokios priežasties, atrodo, nė nepranešę rusams, su nieko nederindamos, peržengė upę ir tada mus užpuolė. Taigi, mes duosime atkirtį bet kam, kas mus užpuls“, – sakė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.

Vos sulaukę keliasdešimties sviedinių kurdus mokantys Jungtinių Valstijų specialiųjų pajėgų kariai išsikvietė sraigtasparnius. Jie dykumoje visą naktį medžiojo priešą. Medžioklė, sako liudijimai Rusijos socialiniuose tinkluose, buvo negailestinga – samdiniai neturėjo priešlėktuvinių ginklų, ir neturėjo kur pasislėpti.

Sirijos duomenimis, mažiausiai 100 iš 500 režimą remiančių kovotojų žuvo. Pentagonas negali patvirtinti, kad žuvo Rusijos piliečių. Bet dabar įvairūs šaltiniai skelbia, kad vien Rusijos samdinių galėjo žūti daugiau kaip 200, gal net daugiau negu 600.

Jungtinės Tautos

Rusijos atstovai Amerikos ataką pavadino nusikalstama.

„Jie visad tvirtina, kad kovoja su tarptautiniu terorizmu. Bet matome, kad tai peržengia. Imtis konfrontacijos su tais, kas iš tiesų ant žemės, Sirijos pusėje, kariauja su tarptautiniu terorizmu, yra nusikalstama“, – kalbėjo Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia.

Svetimomis rankomis, to nepripažindama, Rusija kariauja daug kur. Kai prezidentas jau trečią kartą paskelbė išvedantis pajėgas iš Sirijos, nieko nekalbėjo apie privačias bendroves, nors jų samdinių, nepriklausomais vertinimais, pernai Sirijoje žuvo daugiau negu karių.

Formaliai Rusijoje tokių bendrovių netgi neegzistuoja, nes baudžiamasis kodeksas samdiniams numato 15 metų kalėjimo. Bet šioje nuotraukoje, pasak leidinio „Fontanka“, nufotografuoti užpernai apdovanoti privačios bendrovės, kariaujančios Sirijoje, vadovai, kariavę dar ir Donbase.

Kurdų kovotojų vadai dienraščiui „Washington Post“ sakė, kad vos sužinoję apie artėjančias pajėgas, oficialiu ryšio kanalu paprašė Rusijos atsitraukti, bet sulaukė atsakymo, kad nieko neplanuojama.

Jei taip – ko vertos tiesioginės linijos tarp Amerikos ir Rusijos karo vadų, kaip tik ir skirtos išvengti tokių konfliktų?

„Koalicijos atstovai palaikė nuolatines komunikacijas su Rusijos puse prieš, per ir po atakos. Rusijos pareigūnai patikino koalicijos pareigūnus, kad koalicijos pajėgų apylinkėse jie nepuls“, – pasakojo Pentagono vyriausioji atstovė spaudai Dana White.

Bet mūšis prasidėjo po pusvalandžio, sako kurdų vadai. Jau per patį įkarštį Rusijos karininkas esą vėl paskambino prašydamas nutraukti ugnį kūnams susirinkti. Jei ne Rusijos piktavališkumas, nenorint pripažinti savo veiksmų, sako Amerikos remiamos pajėgos, aukų būtų buvę mažiau.