NATO penktadienį paskelbė, jog yra „sunerimusi“, kad Turkija įsigijo rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400, Ankarai gavus pirmąją jų siuntą.
„Esame sunerimę dėl Turkijos sprendimo įsigyti S-400 sistemų potencialių pasekmių“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas NATO pareigūnas.
NATO ir JAV buvo nekart perspėjusios Ankarą, kad jos įsigytos rusiškos sistemos yra nesuderinamos su Aljanso turima ginkluote.
„Mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveika yra mūsų operacijų ir misijų vykdymo pagrindas“, – sakoma Aljanso pranešime.
Jungtinės Valstijos būgštauja, kad jei NATO narė Turkija integruos S-400 savo gynybos sistemoje, esama rizikos, kad slapti duomenys apie radarų neaptinkamus naujos kartos naikintuvus F-35 gali patekti į Rusijos rankas.
Raketinės sistemos „S-400 Triumf“ yra skirtos strateginės ir taktinės aviacijos lėktuvams, balistinėms raketoms, hipergarsiniams taikiniams ir kitoms puolimo iš oro priemonėms numušti.
Sistemos gali iki 400 km atstumu numušti aerodinaminius taikinius, o iki 60 km atstumu – balistinius taikinius, skriejančius iki 4,8 km/s greičiu, nuo kelių metrų iki kelių dešimčių kilometrų aukštyje.
Anksčiau penktadienį Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmoji siunta – S-400 komponentai – penktadienį buvo pristatyta į prie Ankaros esančią Miurtedo oro bazę.
„Rusiškos gamybos zenitinių raketinių sistemų S-400 pristatymo į Turkiją procesas prasidėjo“, – sakoma pranešime.
„Pagal kontraktą pirma... S-400 komponentų partija pristatyta į Miurtedo aviacijos bazę Ankaros provincijoje“, – nurodė Turkijos gynybos ministerija.
Šiuo metu neaišku, kur bus dislokuojamos šios gynybos sistemos, ir kada jos pradės veikti.
„Jos pradės veikti kompetentingų institucijų nustatytu būdu. Tai įvyks, kai sistemos bus visiškai parengtos“, – pažymima Turkijos Gynybos industrijos valdybos (SSB) išplatintame pareiškime. Jame priduriama, kad „artimiausiomis dienomis“ bus pristatomos kitos kompleksų dalys.
Rusijos federalinė karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnyba patvirtino naujienų agentūrai TASS, kad sistemos buvo pristatytos į Turkiją.
TASS taip pat citavo vieną karinį ir diplomatinį šaltinį Rusijoje, informavusį, kad dar vienas lėktuvas „artimoje ateityje“ į Turkiją nugabens daugiau S-400 komponentų, o trečioji partija, kurioje bus 120 valdomųjų raketų, bus pristatyta jūra, „veikiausiai vasaros pabaigoje“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas penktadienį sakė žurnalistams, kad „viskas, kas vyksta daroma griežtai laikantis susitarimų ir pasirašytų sutarčių, vykdant visus prisiimtų įsipareigojimų“.
Galimos JAV sankcijos
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pasirinktas kandidatas tapti naujuoju gynybos sekretoriumi Markas Esperis praėjusį mėnesį per savo debiutą NATO susitikime pažėrė perspėjimų Turkijai dėl jos planų įsigyti Rusijos gamybos oro erdvės gynybos sistemų.
Vašingtonas pateikė Ankarai ultimatumą iki liepos 31 dienos nutraukti šį pirkimą, nes priešingu atveju šaliai gali būti skirta sankcijų ir ji bus pašalinta iš F-35 programos.
Tačiau po birželį įvykusio susitikimo su JAV prezidentu D. Trumpu Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė esąs įsitikinęs, jog Ankara Vašingtono sankcijų nesulauks.
Pasak Turkijos užsienio reikalų ministerijos, naujausias JAV valstybės departamento perspėjimas neatitinka D. Trumpo ir R. T. Erdogano susitikimo birželio pabaigoje Didžiojo dvidešimtuko (G-20) forumo kuluaruose Japonijoje „turinio ir dvasios“.
Per tą susitikimą R. T. Erdoganas pasakė D. Trumpui, kad buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) neleido Ankarai įsigyti S-400 analogu laikomų raketų sistemų „Patriot“.
D. Trumpas, panašu, buvo įtikintas, nes pareiškė: „Negalima taip tvarkyti reikalų. Tai nėra gerai“.
„Iš esmės keičia padėtį“
Rusiška ginkluotė buvo pristatyta dvi dienos po JAV paskirtojo ambasadoriaus Turkijoje Davido Satterfieldo (Deivido Saterfildo) atvykimo į Ankarą.
Tačiau nepaisant JAV grasinimų turkų pareigūnai ne kartą teigdavo, kad susitarimas su Maskva yra „nuspręstas reikalas“.
„Kaskart tai kartojame: šis reikalas yra nuspręstas. Procesas tęsiasi, koordinuojame šį darbą“, – penktadienį žurnalistams pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).
„Nėra jokių problemų. Šis procesas vyksta veiksmingai“, – patikino jis.
Pasak Nicko Heraso (Niko Heraso), dirbančio Naujojo Amerikos saugumo centre (Center for a New American Security), sistemos S-400 „iš esmės pakeis“ Turkijos oro erdvės gynybos strategiją regione, kurį supa gerai išvystytų aviacijos pajėgų turinčio šalys.
„Ne paslaptis, kad Erdoganas pristato Turkiją kaip Eurazijos galybę, o tai reiškia, kad Turkijai reikia plėtoti savo santykius su Kinija ir Rusija tiek pat kaip ir su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“, – AFP sakė ekspertas.
„Nėra jokių garantijų, kad Turkija visuomet bus Amerikos stovykloje“, – nurodė jis.
