Tai susiję tiek su genetika, tiek ir su aplinkos veiksniais bei pasikeitusia mityba. Gydytoja pripažįsta, jog pasigenda valstybinio požiūrio sprendžiant alergologijos problemas.
– Šiemet minimas alergologijos šalies devyniasdešimtmetis. Lietuvos alergijos ir astmos asociacija įkurta prieš šešiolika metų, koks buvo jos tikslas bei kokios yra šiandienos aktualijos?
– Asociacijos tikslas buvo kur kas globalesnis, o jos veikloje dalyvauja ne tik gydytojai alergologai, imunologai ar pulmonologai, bet ir slaugytojos, pacientai ar net sveiki žmonės. Tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į vyraujančias alergologijos problemas. Jų yra nemažai, o sprendžiant jas trūksta dėmesio tiek pačios visuomenės, tiek valstybės mastu. Labai tikiuosi, kad jas išjudinti iš sąstingio pavyks naujai asociacijos prezidentei mokslų daktarei Violetai Kvedarienei.
– Kokius vienus didžiausių alergologijos srities laimėjimų galėtumėte įvardinti šiandien?
– Pirmiausia, žiūrint Lietuvos mastu, išsipildė mano svajonė. Labai norėjau, kad universitete, nesvarbu net ar Vilniuje, ar Kaune, būtų įkurta atskira Imunologijos ir alergologijos klinika. Kolegoms kauniečiams šią svajonę pavyko įgyvendinti. Džiugu, nors esu, kaip sakoma, Vilniaus atstovas.
– Neapmaudu, kad tokia klinika įkurta Kaune, o ne Vilniuje. Juk, jei neklystu, net ir būdama kaunietė visada norėjote dirbti Vilniaus universitete ir itin stengėtės, kad tokia klinika atsirastų čia...
– Paradoksas, kad pati būdama kaunietė svajojau studijuoti ir dirbti būtent Vilniaus universitete. Daugeliui net buvo keistas mano sprendimas medicinos studijas rinktis sostinėje, o ne Kaune. Kodėl Vilnius? Čia – seniausias universitetas.
Tuometiniame Medicinos institute buvo tik medikai, o Vilniaus universitete – įvairiapusiškumas. Juk jame studijavo ir lituanistai, ir istorikai. Žodžiu, mane viliojo didelė įvairovė. Žinoma, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui norėjosi pabėgti ir nuo tėvų.
O kalbant apie kliniką, iš tiesų buvo įdėta nemažai pastangų, bet man nepavyko. Tačiau tai nėra nusivylimas, mane džiugina, kad apskritai tokia klinika įkurta.
– Alergologija, kaip specialybė, irgi buvo svajonė?
– Ne, tai labiau atsitiktinumas. Daug ieškojau, bandžiau, o ant kelio užvedė docentas Eduardas Razgauskas. Tiksliau, jis pasakė: „Spjauk į visus ieškojimus ir eik į alergologiją“. Taip netikėtai, neplanuotai ir įsivažiavau, nors turiu pripažinti, kad svajojau dirbti mokslinį darbą, ką nors svarbaus atrasti. Iš pradžių net planavau studijuoti biochemiją, o ne mediciną.
– Tačiau ir kaip mokslininkė nuveikėte nemažai. Esate pirma moteris Lietuvoje, kuri ėmėsi mokslinio darbo tiriant namų dulkių erkes ir už tai gavote valstybinę premiją. Sunku moteriai prasibrauti į mokslo pasaulį?
– Prasibrauti tikrai nelengva. Turi dvigubai daugiau dirbti ir turėti be galo daug užsispyrimo. Bet manau, kad moterims sunkiau nei vyrams visose srityse. Ir ne todėl, kad jos prastesnės, bet, kaip sakau, yra prigimtiniai dalykai, kurie vargu, ar kada pasikeis. Kad ir kaip būtų, moteriai šeima, buitis rūpi šiek tiek labiau nei vyrams. Tačiau reikia ir įvairovės – vien namų šeimininke negali būti, juk ne viduramžiai. Tačiau siekiat karjeros teks nemažai derinti darbą ir šeimą.
– Kartais susidaro įspūdis, kad alergiškų žmonių vis daugėja. Kas pasikeitė? Ar diagnostika taip pagerėjo? Kokios alergijos dabar vyrauja šalyje?
– Taip, alergiškų žmonių, tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų, daugėja. Įtakos turi genetika ir, žinoma, aplinkos veiksniai. Kalbant apie vyraujančias alergijas jos tokios pat kaip ir pasaulyje, skiriasi tik alergenai. Lietuvoje vyrauja namų dulkių erkės, žiedadulkės. Europoje pirmaujame pagal pelyno žiedadulkių bei lazdyno riešutų įsijautrinimą. Augančiam alergiškų žmonių skaičiui įtakos turi ir pasikeitusia mityba. Juk dabar joje atsirado sezamai, žemės riešutai... Beje, įsijautrinimas šiems riešutams Lietuvoje taip pat auga. Anksčiau tokių produktų tiek daug nevartojome.
– Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms kelią bandoma užkirsti prevencinėmis programomis. O ar yra būdų, kaip išvengti alergijos?
– Kol kas dar tokių niekas neatrado. Tačiau nereikia galvoti, kad tai - pasaulio pabaiga. Alergijos gali būti valdomos ir nesukelti žmonėms didesnio diskomforto, tačiau tam reikia tinkamo gydymo. Alergologija labai įdomi specialybė, kur turi dirbti kaip seklys Morka. Maža to, vien medicininių žinių neužtenka. Turi gerai išmanyti ir biologiją, ir zoologiją. Tiesa, būtų gerai, kad turėtume valstybinę strategiją, kaip spręsime alergologijos problemas, kurių pastaruoju metu ne mažėja, o tik daugėja.
Dosjė
Lietuvos Mokslų Akademijos tikroji narė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų. dermatologijos ir alergologijos klinikos profesorė. Iki šio meto paskelbta per 200 spausdintų darbų, 4 monografijos, 2 vadovėliai, 1 žinynas, 16 metodinių priemonių. Už vadovėlį „Alergologija“ 2002 metais suteikta paskatinamoji Lietuvos švietimo ir Mokslo ministerijos premija.
2003 m. suteikta antroji Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos premija už vadovėlį „Alergologija“; 2004 m. skirta Lietuvos mokslo premija; 2007 m. skirta Lietuvos mokslų akademijos akad. V. Lašo premija; 2008 m. – paskatinamoji Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo populiarinimo premija; 2013 m. – Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už mokslinius pasiekimus.
Nuo 1975 m. dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakultete; nuo 1994 m. profesorė. Nuo 1992 m. iki 2008 m. vadovavo Lietuvos alergologijos centrui.
Nuo 1995 m. žurnalo „International Revue of Allergology and Clinical Immunology“ red. kolegijos narė, nuo 2002 m. žurnalo „Alergologija ir klinikinė imunologija“ vyr. redaktorė.
