Įtarė virusinę infekciją
Jauna kauniečių šeima dėl sūnelio būklės sunerimo praėjusios savaitės trečiadienį. Vaikas pirmiausia pradėjo viduriuoti, pakilo temperatūra, tačiau, kaip sako Jono mama, blogai nesijautė.
„Elgėmės kaip esant virusinei infekcijai ar apsinuodijimui – stengėmės vaikui duoti pakankamai skysčių, be to, temperatūra nebuvo tokia aukšta, kad ją reikėtų mažinti“, – pasakojo Daiva.
Tačiau penktadienį vakare moteris pastebėjo, kad sūnaus savijauta suprastėjo. Jis pasidarė vangesnis, vien tik gulinėjo lovoje. Įtardami, kad Jonas neteko per daug skysčių, tėvai suskubo jį nuvežti į Kauno klinikas.
Motinos intuicija neapgavo
Dažniausiai žmonės ir užsikrečia suvalgę užterštą gyvūninį maistą: kiaušinius, paukštieną, pieną, rečiau kiaulieną, jautieną.
„Gydytojai sureagavo profesionaliai, infuzijos būdu ėmė atkurti skysčių netekimą. Tačiau po kokių dešimties valandų pamatė, kad vaiko būklė visgi negerėja – jis toliau viduriuoja, temperatūra laikosi virš 39 laipsnių“, – aiškino pašnekovė.
Tuomet vaikas paguldytas į Vaikų ligų skyrių. Kelis kartus atlikti kraujo tyrimai kažkokių įtarimų nesukėlė. „Nors tegalėjau ligoninėje praleisti keletą valandų – namie maitinu šešių mėnesių dukrytę – ir tą laiką prie sūnaus budėjo vyras, mačiau, kad Jonui blogai. Anksčiau jis turėdamas temperatūros ar susirgęs virusine infekcija taip blogai niekada nesijautė. Todėl nenurimau ir sakiau, kad reikia toliau daryti tyrimus“, – pasakojo Daiva.
Pasirodo, motinos intuicija neapgavo: atlikus pasėlio tyrimą pirmadienį berniukui buvo diagnozuota salmoneliozė ir paskirtas gydymas antibiotikais.
Ligos priežastis – kol kas mįslė
Vaiko ligos diagnozė Daivai buvo netikėta. „Niekaip nepavyksta „atsekti“, ką vaikas užkrėsto galėjo suvalgyti. Jis nevartojo jokių rizikingiems priskiriamų produktų – nei vištienos ar kiaušinio, sūrio, o tortų ar kitų gaminių su kremais nemėgsta, tad ir nevalgo.
Dar labiau stebina tai, kad užsikrėtė tik vienas šeimos narys – juk maistą visi valgome tą patį. Juo labiau tikrai vartojame gerai apdorotą, sveiką maistą, šiaip gyvename sveikai, dažnai būname gryname ore, pakankamai judame. Nekalbu jau apie elementarią higieną, rankas paprastai dezinfekuoju vien išėjus iš parduotuvės. Be to, gyvename ne kaime, vaikas negalėjo iš šulinio vandens atsigerti ar kaimiško pieno“, – svarstė moteris.
Šiandien Daiva džiaugiasi, kad sūnus sveiksta ir tikisi, kad daugiau niekas iš šeimos narių šios nemalonios infekcijos nepasigaus. „Nors iš pradžių atrodė, kad gal kiek per jautriai sureagavę nuskubėjom į ligoninę, tai buvo teisingas sprendimas. Kai liga paūmėjo, medikai jau buvo šalia ir galėjo profesionaliai suteikti reikiamą pagalbą“, – kalbėjo moteris.
Interviu
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų gastroenterologė, vaikų ligų gydytoja dr. Rūta Rokaitė:
– Kada rizikuojama užsikrėsti salmonelioze?
– Salmoneliozė – viena dažniausių infekcinio viduriavimo priežasčių pasaulyje. Ligą sukelia bakterijos, kurios gyvena ir dauginasi naminių gyvūnų bei paukščių, kai kurių roplių, vėžiagyvių bei naminių gyvūnų žarnyne ir į aplinką patenka su išmatomis, užkrėsta gyvūnų mėsa, pienu, kiaušinių lukštu. Taigi dažniausiai žmonės ir užsikrečia suvalgę užterštą gyvūninį maistą: kiaušinius, paukštieną, pieną, rečiau kiaulieną, jautieną.
Taip pat bakterijų į žmogaus organizmą gali patekti per gyvūnų išmatomis užkrėstas daržoves, maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų, pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Salmonella gali būti randama išorinėje aplinkoje, pvz., atviro telkinio vandenyje, srutose, nuotekose, užkrėsto gyvūno išmatoms patekus ant kailio.
Didžiausias sergamumas salmonelioze stebimas šiltuoju metų laiku, kai aplinkos temperatūra netinkamai laikomame maiste yra optimali bakterijoms daugintis.
– Šiuo atveju neprisimenama, kad vaikas būtų galėjęs suvalgyti rizikingo produkto. Gali visa šeima vartoti tą patį maistą, o užsikrėsti tik vienas žmogus?
– Imlumas infekcijai yra visuotinis. Atliktų tyrimų su sveikais savanoriais metu nustatyta, kad vidutinis ligą sukeliantis bakterijų kiekis – apie 1 mln. Sveiko žmogaus organizme daugelį mikroorganizmų sunaikina skrandyje esančios rūgštys. Ne visi užsikrėtusieji gali susirgi. Tai labiausiai priklauso nuo amžiaus, imuninės sistemos ir bendros sveikatos būklės.
Svarbus pačių bakterijų patogeniškumas, su maistu patekęs jų kiekis. Labiausiai pažeidžiama grupė yra maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės, imuniteto sutrikimų, lėtinėmis, ypač skrandžio bei žarnyno, ligomis sergantys asmenys. Lietuvoje didžiausias sergamumas nustatomas vaikams iki šešerių metų.
– Kokie pagrindiniai simptomai lydi infekciją?
– Pirmieji salmoneliozės simptomai pasireiškia po 12–72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai, pagrindiniai jos simptomai yra karščiavimas, viduriavimas, neretai su gleivėmis, kraujo priemaiša, vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, rečiau galvos skausmas. Pagrindinė ligos sukeliama komplikacija – dehidratacija, kuriai esant laiku nesiėmus priemonių gali kilti rimtas pavojus sveikatai bei gyvybei.
Dehidratacija ypač pavojinga kūdikiams, mažiems vaikams, neretai prireikia gydymo ligoninėje. Taip pat bakterijų gali patekti į kraują. Išplitus infekcijai galimas sepsio susiformavimas, kurio metu gali būti pažeidžiamas bet kuris vidaus organas. Sunkios žarnyno infekcijos metu, bakterijai patekus į kraują reikalingas gydymas antibiotikais.
– Priminkite, kokia efektyviausia prevencija siekiant išvengti salmoneliozės?
– Labai svarbus tinkamas maisto apdorojimas, paruošimas ir laikymas, nes salmonelės, esant palankioms sąlygoms, gali toliau daugintis užkrėstame maiste. Rekomenduojama nevartoti žalio ar nepakankamai termiškai apdoroto gyvūninio maisto: mėsos, vištienos, kiaušinių, pieno. Kiaušinius prieš ruošiant visada reikėtų nuplauti po tekančiu vandeniu, virti ne trumpiau nei 5 minutes, dar tiek pat palikti karštame vandenyje.
Tinkamai iškepta ar rūkyta paukštiena neturi būti rausva ties kaulu. Vengti kryžminio maisto užteršimo: ant tos pačios pjaustymo lentelės neruošti valgymui paruoštų, apdorotų bei termiškai neapdorotų produktų. Gaminant paukštienos patiekalus, vengti kontakto su kitu maistu, kruopščiai plauti maisto gaminimo įrankius, rankas.
Taip pat rekomenduojama vengti produktų, kuriuose naudojami termiškai neapdoroti kiaušiniai, pavyzdžiui įvairūs tortai, pyragaičiai. Labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus jiems rekomenduojamoje temperatūroje. Plauti rankas po sąlyčio su gyvūno ar sergančio salmonelioze žmogaus išmatomis. Rankų higiena ypač svarbi slaugant sergantį ligonį.
