Dainuojančios revoliucijos vaizdai apskriejo pasaulį, laisvės troškimo siekį stiprino roko maršai, Pabaltijo valstybės vienybę demonstravo Baltijos kelyje. Tokį istorinį atminimą ne tik būtina išsaugoti, bet ir perteikti jaunimui, vengiant patoso ir sausų vadovėlinių tiesų.

Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos finansuojamą projektą, skirtą Sąjūdžio paveldui išsaugoti. Prie jo kviečiami prisijungti visi, išsaugoję vienokią ar kitokią vaizdinę medžiagą, dokumentus, Sąjūdžio atributiką ar suvenyrus.

„Kauno dienos“ studijoje kalbamės su vienu iš projekto įgyvendintojų, istoriku dr. Kęstučiu Bartkevičiumi. Viena pagrindinių diskusijos temų: ar reikia Sąjūdžiui atskiro muziejaus? Kviečiame žiūrėti.

LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius pastebi, kad iniciatyva „Idėja Lietuvai“ išties pasiteisino, sulaukė plataus atgarsio. Visuomenėje jaučiamas sujudimas, susidomėjimas ir galbūt tai padėjo žmonėms šiek tiek atsitraukti nuo kasdienybės, tad projekto rezultatais jau ir dabar galima pasidžiaugti.

Savo siūloma idėja Lietuvai A. Siaurusevičius įvardijo išsivadavimo ir Sąjūdžio muziejaus įkūrimą. LRT generalinio direktoriaus teigimu, Sąjūdžio atsiradimas ir Tarybų Sąjungos subyrėjimas – vienos svarbiausių XX a. antros pusės temų.

„Labai dažnai akcentuojame okupacijas, tai yra svarbios temos, bet išsivadavimas – nemažiau svarbu. Manau, kol dar yra gyvų liudininkų, kol dar nedingę archyvai, pats laikas užsiimti Sąjūdžio įamžinimu. Nemanau, kad artimiausioje ateityje šiuos istorinius įvykius galėsime su kuo nors palyginti“, – teigia A. Siaurusevičius.

Sakydamas, kad Lietuvai reikia tokio muziejaus, A. Siaurusevičius patikslina, kad tai neturėtų būti muziejus, kuriame renkamos dulkės.

„Kalbu apie modernų interaktyvų XXI a. muziejų. Tokį, kuris būtų suprantamas jaunajai, vadinamai moderniųjų technologijų, kartai, moksleiviams. Muziejus, galbūt, nevisai tinkamas žodis, tai galėtų būti atminties saugojimo ir edukacinis centras. Svarbiausias dalykas, kad visuomenė suprastų, kaip įvyko Sąjūdis. Tai yra ir prevencija nuo galimų istorijos pasikartojimų ir pilietinės visuomenės ugdymas“, – sako A. Siaurusevičius.

Siūlomo muziejaus pavyzdžių galima surasti ir pasaulyje. Mums arčiausiai pasiekiamas – Europos solidarumo centras Gdanske, laivų statykloje, kur prasidėjo „Solidarumas“.

Anot A. Siaurusevičiaus, tai neturėtų būti tradicinis muziejus. O jo įgyvendinimas taip pat neturėtų vykti taip, kaip pastaruoju metu vyksta su istoriniais paminklais.

„Galvoje turiu tiek Lukiškių aikštės tvarkymą, tiek J. Basanavičiaus paminklo statybas. Jeigu nutiktų, kaip mums dabar dažnai nutinka, tai būtų tik šios idėjos sukompromitavimas. Tokio muziejaus įgyvendinimui reikėtų gerai pasirengti, kad tai būtų šiuolaikiškas XXI a. muziejus“, – kalba A. Siaurusevičius.

LRT generalinis direktorius sako, kad ši idėja kilo matant gerus pavyzdžius svetur ir regint nesėkmingus atminties įamžinimo bandymus mūsų šalyje.

„Kitąmet minėsime ne tik Lietuvos šimtmetį, bet ir Sąjūdžio trisdešimtmetį. Pats laikas po trisdešimties metų pagalvoti apie įamžinimą. Šiuo metu istorinė atmintis labai segmentiška, po daug kur išbarstyta“, – pasidalindamas savo idėja Lietuvai teigia A. Siaurusevičius.