Renginiai – trijose erdvėse

Šiemet Klaipėdos festivalio renginiai vyks savaitę – rugpjūčio 1–7 d.

Šįkart jo geografija platesnė nei pernai – įspūdingus reginius žiūrovai pamatys ne tik senajame elinge, bet ir piliavietės teritorijoje, o forumo diskusijos vyks laisvalaikio ir pramogų erdvėje "Hofas".

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pasakojo, kad festivalyje dalyvaus visa daugiatautė kūrybinė teatro grupė.

Kai kurie jų dalyvaus ir diskusijose aktualiausiomis šių dienų temomis.

"Festivalis prasidės tradiciškai rugpjūčio 1 d. – per Klaipėdos miesto gimtadienį. Didžiuojamės, kad šiai dienai galime dedikuoti ne vieną neeilinį renginį", – teigė L.Vilimienė.

Didžiuojamės, kad šiai dienai galime dedikuoti ne vieną neeilinį renginį.

Klaipėda – pranciškonų akimis

Oratorija "Sakmė apie Mėmelburgą" taps kelione per miesto istorijos vingius, o jų pradžia – XIII a. vidurys, kai per Baltiją ir Kuršių marias atplaukė broliai pranciškonai ir sumanė vienoje Dangės upės žiočių salų pastatyti savo pilį.

Libreto autorius – klaipėdietis, pranciškonas vienuolis Sigitas Jurčys, daugeliui geriau pažįstamas kaip brolis Benediktas. Jis pasakojo, kad šios vienuolijos veikla – išimtinai taiki, net dalyvaudami kryžiaus žygiuose jie neturėję ginklų.

Autoriaus idėja – vienuoliai, statydami prie Kuršmarių ir Dangės pilį ir įkurdami miestą, norėjo sukurti rojų žemėje.

Autorius sukūrė tris pagrindinius oratorijos personažus: vyskupą, ordino magistrą ir mergelę, įkūnijančią upę, vadinamą Memele. Dar vienas personažas – karo našlaitis – neturės žodžių.

Oratorijos kompozitorius – pasaulietis vienuolis pranciškonas, keturis dešimtmečius gyvenantis uostamiestyje Alvidas Remesa kūrinį pavadino dedikacija Klaipėdai, kurioje muzikine kalba dėstoma miesto istorija.

Septynių dalių oratorijos veikėjams ir skirtingoms miesto istorijos epochoms jis suteikė muzikinius apibūdinimus.

Šią premjerą žiūrovai galės rugpjūčio 1-ąją pamatyti nemokamai.

Laima Vilimienė. Vytauto Petriko nuotr.

Sugrįš "Skrajojantis olandas"

Itin gerai įvertintas klaipėdietiškas R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" pastatymas šiemet vėl du kartus džiugins festivalio žiūrovus. Rugpjūčio 5 ir 6 d. ji vėl bus parodyta elinge.

Ne mažiau kaip 10-yje skirtingų šios operos pastatymų dalyvavęs pasaulinio garso dainininkas Almas Švilpa didžiuodamasis teigė, kad "Skrajojantis olandas" Klaipėdoje buvusi jo svajonė, tačiau svajodamas jis nė neįsivaizdavo, jog gimtajame mieste operos pastatymo metu tikras laivas judės tarp žiūrovų, kad tai vyks veikiančios uosto įmonės teritorijoje, kad scenografijos dalimi taps Kuršių marios su plaukiančiais laivais, o pagrindiniu scenografijos akcentu taps šimtametis P.Lindenau laivų statyklos elingas.

Šiemet A.Švilpa vėl su džiaugsmu atliks olando partiją, scenoje bus galima pamatyti jau matytas operos žvaigždes ir naujus atlikėjus.

Džiugins naujais akcentais

Baigiamuoju festivalio akcentu taps operos gala koncertas, skirtas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 35-mečio sukakčiai pažymėti. Tiek metų šis teatras gyvuoja vadindamasis tokiu vardu.

Festivalio forumo programoje numatytos dvi diskusijos šių dienų aktualijomis, atliepiančiomis migrantų, pabėgėlių, socialinę atskirtį ar diskriminaciją dėl etninės priklausomybės, religijos, lyties, negalios ar amžiaus patiriančių žmonių integracijos problematiką.

Sugrįžę į gimtuosius namus

– Rugpjūčio 1-ąją Klaipėdos festivalis savo programą atvers oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, kuriai parašėte libretą. Kuo jums svarbus miesto gimtadienis ir koks jausmas priliesti prie tokio didingo, viduramžių liturgines dramas siekiančio žanro – oratorijos?

– Praėjo 770 metų nuo to laiko, kai buvo padėtas kertinis Mėmelburgo pilies akmuo, kurį į šią vietą atgabeno Mažesniųjų brolių ordino broliai – pranciškonai. Šiam įvykiui paminėti skirtoje oratorijoje „Sakmė apie Mėmelburgą“, kuriai parašiau libretą, tie patys broliai, prieš 15 metų sugrįžę į gimtuosius namus – Klaipėdą, pristatys gilią savo misijos esmę.

Dovaną nešame ne tam, kad kažką gautume, o kad visi galėtume kažką savo duoti, vadovaudamiesi principu do ut des (lot. „duodu, kad (ir tu) duotum“). Mes, mažesnieji broliai, reiškiame padėką Klaipėdai ir linkime, kad ji būtų laiminga, sveika, veržli, kūrybinga ir dvasinga. Mes norime kartu džiaugtis Klaipėdos miesto gyventojų laime, sveikata ir gerove; norime matyti jų veiduose vilties šypseną. Tai mano gimtasis miestas, kurio neparduosi ir pigiai nenupirksi. Klaipėda stipri ir didinga, jos siela – jūrinė, visada siekianti tobulėti. Antikos pasaulio graikas pasakytų: Klaipėdos sielos viduje yra Dievas. Todėl leiskite man padėkoti už galimybę prisidėti kuriant oratoriją ir tuo džiaugtis.

Kūrinio herojai – ypatingi

– Nuo 1986 m. esate pranciškonas. 1977–2008 m. buvote Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos provincijolas, Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonas, Lietuvos vyrų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkas. Kokia brolių pranciškonų tarnystės Klaipėdoje misija?

– Jungti žmones kilniems tikslams, parodyti prakilnesnį kelią. Kažkam padėti išsinerti iš skurdo, melo, priklausomybių, neteisybės, neapykantos, pažeminimo, beviltiškumo. Protui subrendus, daugelį dalykų pradedi vertinti naujai. Net tie, kurių kraujas „vėsesnis“, atėjus laikui, žmogiškumą, draugystę, solidarumą susideda į svarbiausių vertybių puokštę. Tikiuosi, oratorijos klausytojai supras, ko trūko, kad jų gyvenimas būtų laimingas. Meilės!

– Gal galite atskleisti paslaptį, kuo ypatingi oratorijos herojai? Ką jie bylos susirinkusiesiems?

– Be abejo, oratorijos herojai yra ypatingi. Jie – Dievo bendrakūrėjai, atnešantys kai ką naujo į visatą. Jie tampa, – rimtai pajuokausiu, – tikrais ramybės drumstėjais, tarsi išprotėja nuo Mėmelės grožio, apsvaigsta, įsimyli, pradeda kurti Rojaus sodą. Tik būdamas tokios būsenos žmogus kuria Rojų. Žmogus tam ir sukurtas. Tokio žmogaus dvasingumas yra šiek tiek laukinis, jūrinis. O Dvasia, kuri jį įkvepia, nėra sterilizuota. Mano herojai ypatingi. Jie nekalba užuolankomis, kas mums ypač būdinga. Mano herojai neša taiką, ramybę, meilę. O ką nešame mes, XXI a. žmonės? Tapome mirties pasiuntiniais. Ar toks žmogaus gyvenimo tikslas? Labai norisi pakeisti šią liūdną padėtį. Apie tai ir byloja oratorijos herojai.

„Man svarbus laukiniškumas“

– Kokie artimiausi jūsų kūrybiniai planai?

– Save priskiriu prie nuoseklios tobulėjimo kultūros vienuolių. Nesu pergalių žmogus. Man kūryba visada buvo ir išliks kaip susitikimas su Dievu paukščių čiulbėjime, jūros ošime, rožių žieduose, žmonių apsikabinimuose, Šventajame Rašte ir, žinoma, – Šventoje Eucharistijoje (Mišiose). Kūryba gimsta erdvėje, konkrečioje vietoje, kurioje tarpsta dieviškas grožis ir malonė. Šv. Pranciškus yra sakęs: „Jeigu šios gėlės tokios gražios, tai koks gražus yra Dievas?!“ Man ši mintis labai graži.

Planuoju dar daug ką pasakyti, ypač tiems, palikusiems bažnyčią ir neketinantiems į ją sugrįžti. Man norisi jiems sukurti meditacijos erdves, kuriose patirtų Dievo meilę per tylą, grožį, arbatos gėrimo ceremoniją, rytinį haiku...

– Ar tikėjimas yra svarbiausias jūsų kūrybos įkvėpimo šaltinis?

– Gaila, bet tikėjimo tema retai aptariama. Mano tikėjimas yra, galima sakyti, „išdistiliuotas“, net impresionistinis. Turbūt esate girdėję antikos filosofo Herakleito posakį: „Niekada neįbrisi į tą pačią upę du kartus.“ Toks mano santykis ir su Kūrėju. Jis visada naujas, visada kitoks. Todėl labai svarbu neprisijaukinti Dievo, neprisijaukinti žmogaus... Man svarbus laukiniškumas. Skatinkime žmones gimdyti. Gyvybės naikinimas mūsų kūrybingumą padaro naikinančiu, o ne laiminančiu. Kokiems tikslams mes naudojame savo kūrybingumą? Kiek eurų kainuoja paleisti raketą ir kiek dar kainuoja, norint ją numušti?.. O, žmogau... Mes sukurti meilei ir išprotėjimui nuo Dievo grožio.

Neapleisti kūrybos

– Jūsų rūpesčiu kartu su Lietuvos televizija sukurti trys filmai apie šv. Pranciškaus pasekėjus. Esate vienuolyno prie Kryžių kalno statybos iniciatorius. Jūsų iniciatyva Klaipėdoje kasmet vyksta Vilties bėgimas, kurio tikslas – rinkti lėšas Šv. Pranciškaus onkologijos centro Klaipėdoje statyboms ir veiklai finansuoti. Kaip turėdamas tiek įvairios veiklos sugebate neapleisti kūrybos?

– Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių išgirstų: „neapleisti kūrybos“. Kūrybingumą reikia ugdyti ir niekada kūrybos neapleisti. XIII a. mistikė Mechtilda Magdeburgietė mokė, kad šiame gyvenime mums duota gerti du vynus: baltąjį džiaugsmo vyną ir raudonąjį kančios vyną. „Kol neprisigeriame abiejų, negyvename,“ – rašė ji. Štai kodėl negalime sau leisti banalaus ir paviršutiniško gyvenimo, kuris slopina mūsų kūrybiškumą, t. y. atima iš mūsų gyvenimą.

Atskleisti tikrąją tapatybę

– Ko norėtumėt palinkėti Klaipėdai jubiliejaus proga?

– Draugų. Jėzus sako: „Aš jus draugais vadinu.“ Tikroje draugystėje nėra išdavysčių, net mirties nėra. Yra tik kelias iš šviesos į prisikėlimo šviesą, Kristų. Kelionė žadina kūrybingumą, atveria mūsų širdis gėriui ir taikai. Kaip sakė elgetaujantis amerikiečių vienuolis, teologas ir rašytojas Matthew Foxas, „taika yra ne tiek karo nebuvimas, kiek mūsų kūrybingumo nukreipimas tarnauti ir daryti gailestingumo darbus“. To iš širdies linkiu Klaipėdai 770-ojo gimtadienio proga: kad miesto gyventojai galėtų augti puoselėdami meilę, atjautą, gerumą, draugystę.

Malonu matyti ir augantį klaipėdiečių entuziazmą švęsti miesto gimtadienį. Gyvename mieste, kurio dvasingumą suformavo mažesnieji broliai pranciškonai. Atsiranda net savotiška šventinė ambicija: atskleisti tikrąją miesto tapatybę, išsinerti iš per ankštos odos, sakyčiau, gyvatės odos, sovietų ideologų sukurptos ir primestos miesto istorijos. Apskritai kalbant, naujoji kompozitoriaus A.Remesos oratorija man reiškia visus miestiečius vienijančio dialogo apie Klaipėdos miesto kilmę pradžią. Tai tarsi 770-oji žinutė: atsikratykime klaidingų istorijos šaltinių.

Belaukiant oratorijos premjeros

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Teatralizuotoje eisenoje, stilizuotai atkartosiančioje Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, dalyvaus Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio A.Remesos OFS. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. S.B.Jurčys OFM. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis pažymės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje (rugpjūčio 1 d.). Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą senajame Klaipėdos elinge (rugpjūčio 5, 6 d.), tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį užbaigs įspūdingas operos gala koncertas (rugpjūčio 7 d.), kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai publikai dovanos gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.

Miesto gimtadieniui – teatralizuota įkūrimo istorijos rekonstrukcija ir oratorija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Dalyvavimas miesto gimtadieniui skirtame teatralizuotame renginyje nemokamas. 

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą paminėti Klaipėdos miesto įkūrimą, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė. 

Gamtos stichijoms atviras „Skrajojantis olandas“ – ypatingas reginys

Vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, jog 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Į beveik šimtmetį skaičiuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą prieš porą metų (tiesiogine žodžio prasme) įplaukęs užkeiktas šmėklų laivas – Skrajojantis olandas – ir gamtos stichijoms atviras operos veiksmas vėliau įrašo pavidalu buvo transliuotas LRT eteryje bei tarptautinėje operos platformoje „OperaVision“. Tad su juo susipažino ne tik elinge jo dar nematę ar užsienyje gyvenantys tautiečiai, bet ir publika visoje Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir kituose žemynuose. Dauguma liaupsino kūrėjų sumanymą, o be kita ko, susidomėjo ir kur yra ta Klaipėda, nes ne tik Lietuvos, bet ir mūsų uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą. Įvairiose šalyse veikia R. Wagnerio operų gerbėjų klubai, vagneristai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius. Tačiau net ir daug R. Wagnerio operų spektaklių mačiusieji vieningai sutaria, kad „Skrajojančio olando“ ant marių kranto kitose šalyse nėra regėję. Tarp žiūrovų „praplaukiantis“ tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo aukštų pastolių krentančio marių vandens ir akrobatiniai triukai ant lynų, šviesų, dūmų ir pirotechnikos efektai, pagaliau kerinti Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių solistų, choro ir orkestro taip, lyg skambėtų akustiškai koncertų salėje. Kas gali būti gražiau ir pagaviau? 

2021-ieji buvo klaipėdiškio „Skrajojančio olando“ pripažinimo ir sėkmės metai. Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“. Režisierius, pastatymo idėjos autorius Dalius Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“. Nekantriai laukiama ir šios vasaros, kai į Klaipėdos senąjį elingą sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl įtaigiai atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės bei mimanso artistai. 

Įspūdingas finalas

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gėrėsimės teatro solistų Beatos Ignatavičiūtės, Dalios Kužmarskytės, Ritos Petrauskaitės, Mindaugo Rojaus, Viliaus Trakio bei kviestinių dainininkų  Almo Švilpos, Taraso Shtondos (Ukraina), Kristiano Benedikto ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekamomis gražiausiomis arijomis iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

„Skrajojančio olando“ spektakliai šią vasarą elinge vyks tik du vakarus – rugpjūčio 5 ir 6 d. nuo 21.30 val. Ten pat rugpjūčio 7 d. 18 val. rengiamas operos gala koncertas sužėrės operos žvaigždėmis, puošiančiomis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio operos teatrų scenas. Paskubėkite, nes bilietų skaičius ribotas.

Klaipėdoje atostogas verta planuoti rugpjūčio pirmąją savaitę!

Teatralizuota istorijos rekonstrukcija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Šiemet, minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais – rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama "rekonstruoti" vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Dangės upės žiotyse bei jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta A.Remesos oratorija "Sakmė apie Memelburgą", atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro.

Dalyvavimas miesto gimtadieniui skirtame teatralizuotame renginyje – nemokamas.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui paminėti, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa OFS ir libreto autorius bei Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Benediktas Sigitas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus.

Teatralizuotos oratorijos "Sakmė apie Memelburgą" muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.

Stichijoms atviras "Skrajojantis olandas"

Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę dar kartą išvysti ir R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" pastatymą senajame elinge, tapusį festivalio vizitine kortele.

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą "Skrajojantis olandas" įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio.

Tad nenuostabu, jog 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką.

Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

M. Aleksos nuotr.

Taip į beveik šimtmetį skaičiuojantį Pauliaus Lindenau laivų statyklos elingą prieš porą metų (tiesiogine žodžio prasme) įplaukė užkeiktas šmėklų laivas – "Skrajojantis olandas" – ir gamtos stichijoms atviras operos veiksmas, kuris vėliau įrašo pavidalu buvo transliuotas LRT eteryje bei tarptautinėje operos platformoje "OperaVision".

Tad su juo susipažino ne tik elinge jo dar nematę ar užsienyje gyvenantys tautiečiai, bet ir publika visoje Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir kituose žemynuose.

Dauguma liaupsino kūrėjų sumanymą, o be kita ko, susidomėjo ir kur yra Klaipėda, nes ne tik Lietuvos, bet ir mūsų uostamiesčio vardą išgirdo pirmą kartą.

Ir kaukės, ir kryžiai

Įvairiose šalyse veikia R.Wagnerio operų gerbėjų klubai, vagneristai entuziastingai keliauja po įvairias šalis, kolekcionuodami išskirtinių šio kompozitoriaus operų pastatymų įspūdžius.

Tačiau net ir daug R.Wagnerio operų spektaklių mačiusieji vieningai sutaria, kad "Skrajojančio olando" ant marių kranto kitose šalyse nėra regėję.

Tarp žiūrovų "praplaukiantis" tikras laivas, tūkstančiai litrų nuo aukštų pastolių krentančio marių vandens ir akrobatiniai triukai ant lynų, šviesų, dūmų ir pirotechnikos efektai, pagaliau kerinti R.Wagnerio muzika, jautriai interpretuojama iš pajūrio krašto kilusių solistų, choro ir orkestro taip, lyg skambėtų akustiškai koncertų salėje. Kas gali būti gražiau ir pagaviau?

2021-ieji buvo klaipėdiškio "Skrajojančio olando" pripažinimo ir sėkmės metai.

Opera buvo pripažinta geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė "Padėkos kaukę".

Režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Nekantriai laukiama ir šios vasaros, kai į Klaipėdos senąjį elingą sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens.

Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl įtaigiai atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas).

Taip pat dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi dėl temperamentingo Zentos auklės Mari charakterio.

Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės bei mimanso artistai.

Išplaukė į tarptautinius vandenis

2020-ųjų vasarą KVMT tarptautinei auditorijai pristatė iki šiol sudėtingiausią ir didžiausią savo pastatymą, iškart pakrikštytą Lietuvos operos šimtmečio įvykiu.

"Skrajojantis olandas" buvo pristatytas ir milijoninei žiūrovų auditorijai tarptautinėje operos platformoje "OperaVision".

Spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką.

Jau per pirmąsias "OperaVision" transliacijas nenutrūkstamu srautu liejosi spektaklį stebėjusiųjų žinutės.

"Nuostabus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymas, nuostabus miestas, kuriame susipynė turtinga dviejų valstybių – Lietuvos ir Vokietijos – istorija. Verta aplankyti – juk tai miestas, buvęs net R.Wagnerio radare!" – žavėjosi Simonas Shiltonas.

"Tai buvo pats geriausias šios operos pastatymas. Tas, kas nusprendė šią operą pastatyti lauke, laivų statykloje prie pat vandens, – genijus. Pagarba drąsiems dainininkams, laipiojusiems tais šlapiais pastoliais. Tai buvo puiku!" – rašė Markas Beckas.

KVMT su "Skrajojančiu olandu" išplaukė į plačius tarptautinius vandenis kaip vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų "Opera Europa" narys.

Didžiuotųsi ir pats R.Wagneris

2021 m. balandžio 2-osios vakarą milijoninė Europos ir pasaulio auditorija gėrėjosi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos nufilmuotais vaizdais iš R.Wagnerio operos "Skrajojantis olandas" premjeros.

"Didžiuojamės ne tik suburtos komandos pastangomis užgimusiu "Skrajojančio olando" pastatymu, pelnytais Auksiniais scenos kryžiais, geriausio Klaipėdos spektaklio titulu ir "Padėkos kauke". Smagu, kad pasaulio operos gerbėjai susidomėjo Klaipėda ir Lietuva. Būta komentatorių iš Vokietijos, Meksikos, Suomijos, Amerikos, Ispanijos ir net Zimbabvės, kurie tik dėl spektaklio pirmą kartą išgirdo Klaipėdos vardą", – džiaugėsi KVMT vadovė Laima Vilimienė.

"Skrajojantis olandas" tapo teatro rengiamo kasmetinio Klaipėdos festivalio vizitine kortele, o jo bilietai kasose niekada neužsiguli.

Teatro vadovės nuomone "publikos palaikymas teatro kolektyvą įkvepia netikėtas erdves spektaklių pastatymams išnaudoti dar ne kartą".

Pasak Steveno Tetreault, KVMT "Skrajojančio olando" pastatymu didžiuotųsi net pats R.Wagneris.

"Nežinia, ar tokią įspūdingą scenografiją ir pateikimą būtų sumanęs net pats kompozitorius. Ačiū, kad pasaulio operos gerbėjams pristatote tokius įspūdingus pastatymus", – pabrėžė S.Tetreault.

Pakartos pranciškonų kelionę

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jos besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Minint šį istorinį įvykį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Teatralizuota eisena, stilizuotai atkartojanti Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, pajudės iš Klaipėdos senamiesčio. Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai drauge su oratorijos atlikėjais keliaus į Klaipėdos piliavietę, atskirose stotelėse rengdami interaktyvius vaidinimus, kuriuose kvies dalyvauti miesto gyventojus ir svečius. Eiseną lydės Karinių jūrų pajėgų orkestras, atliksiantis kompozitoriaus A.Remesos specialiai jai kuriamus stilizuotus viduramžių šaukinius. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio A.Remesos OFS. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

Apeinant istorinį ratą

Kaune gimęs ir augęs kompozitorius A.Remesa, po studijų Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) atvykęs dėstyti muzikos teorijos ir istorijos disciplinų į Klaipėdą ir nuo 1983 m. įsikūręs uostamiestyje (arba, kaip jis mėgsta sakyti, „miestauostyje“), yra aktyvus miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalyvis. Jo veiklos barai itin platūs: po kompozicijos studijų dar papildomai studijavęs teologiją, muzikos liturgiją ir grigališkąjį choralą, jis šiuo metu yra Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios vargonininkas, o šalia visos kūrybinės ir bendruomeninės veiklos dar ir dirba muzikos psichoterapeutu Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje, yra Respublikinio muzikinės psichoterapijos centro (RMPC) įkūrėjas, įvairių muzikos psichoterapijai skirtų konferencijų iniciatorius, rengėjas ir dalyvis.

Apie antraisiais namais jam tapusį miestą kompozitorius sakė: „Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį. Remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, būdamas Kuršo vyskupu (1250–1263), prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva. Apeidami ištisą 770 metų istorinį ratą, lyg ir vėl atsiduriame tame išeities taške. Atrodytų, kad Klaipėda vėl įkuriama antrą kartą, tačiau šį kartą nešanti „prisikėlimo“ įvaizdį ir aureolę.“

Grynai klaipėdietiška oratorija

Oratorija, susidedanti iš įžangos ir septynių dalių, parašyta simfoninio orkestro vario grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), mušamųjų grupei, solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui. Tarp pagrindinių jos veikėjų – Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė. Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. „Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos, norime pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją“, – apie savo naujausią opusą teigė kompozitorius.

Oratorijos pastatymo kūrėjų ir premjeros atlikėjų komanda irgi išskirtinai klaipėdietiška: muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Tarp pagrindinių vaidmenų atlikėjų – Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė) ir kiti. Vokalines partijas atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras. Planuojama, kad diskanto solo dainuos choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis.

Premjeros rėmėjos „Limarko grupės“ prezidentas Vytautas Lygnugaris neabejoja, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis ir privalo kuo įsimintiniau paminėti šią datą: „Klaipėda, kaip seniausias Lietuvos miestas, mūsų valstybės istorijoje užima ypatingą vietą, todėl šiame kontekste verta pabrėžti ne tik jūrinio miesto išskirtinumą, bet ir deramai prisiminti jo gilią istoriją. Linkiu, kad mūsų miesto išskirtinumas sudomintų kuo daugiau žmonių iš viso pasaulio, o čia gyvenantieji visada su pagarba ir pasididžiavimu minėtų savo miestą.“

Kaip pranešė KVMT, antrus metus teatro organizuojamas Klaipėdos festivalis miesto 770-ąjį gimtadienį rugpjūčio 1 dieną pažymės Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Kaip rašoma pranešime, anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.

Teatralizuotoje programoje metu ketinama pakartoti vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link.

Eisena, stilizuotai atkartojanti Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, pajudės iš Klaipėdos senamiesčio. Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai drauge su oratorijos atlikėjais keliaus į Klaipėdos piliavietę, atskirose stotelėse rengdami interaktyvius vaidinimus, kuriuose bus kviečiami dalyvauti miesto gyventojai bei svečiai.

Eiseną lydės Karinių jūrų pajėgų orkestras, atliksiantis kompozitoriaus Alvido Remesos specialiai šiai eisenai kuriamus stilizuotus viduramžių šaukinius. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitars Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.

Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono, pasauliečio Alvido Remesos. Libreto autorius – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis brolis Sigitas Benediktas Jurčys. Oratorijos atlikimą vainikuos miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleisiantis jo valią ateities kartoms.

„Klaipėda kilo ne iš uosto, bet iš bažnyčios, šventovės, vienuolyno. Klaipėdą laikyčiau liberaliausiu Lietuvos miestu, atlaikiusiu nelengvą istorinės kaitos laikotarpį“, – sako A. Remesa.

Anot jo, remiantis istoriniais dokumentais, pranciškonų vienuolis Heinrichas Liucelburgietis, XIII amžiuje būdamas Kuršo vyskupu, ne tik prisidėjo prie Klaipėdos miesto įkūrimo, pastatydamas pirmąsias Šv. Mikalojaus ir Šv. Jono bažnyčias, bet ir aktyviai dirbo pastoracinį darbą su lietuviais ir žemaičiais, nes prie Kuršo vyskupijos 1237 m. buvo prijungta beveik visa etnografinė Lietuva. 

Klaipėdos festivalis rugpjūčio 1–7 dienomis sugrįš į lauko scenas senojo uosto širdyje ant Kuršmarių kranto su ypatinga dovana garbingą jubiliejų šiemet švenčiančiai Klaipėdai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) antrus metus organizuojamas operos ir klasikinės muzikos festivalis paminės miesto 770-ąjį gimtadienį, savo programą atverdamas Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ premjera Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1-ąją. Festivalio žiūrovai taip pat turės galimybę rugpjūčio 5 ir 6 dienomis senajame Klaipėdos elinge dar kartą išvysti išskirtinį Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą, tapusį festivalio vizitine kortele ir garsinantį Klaipėdos miestą visame pasaulyje. Antrąjį Klaipėdos festivalį rugpjūčio 7-ąją užbaigs operos gala koncertas, kuriame balsingieji muzikinio teatro ir kviestiniai solistai atliks gražiausias arijas iš operų, operečių ir miuziklų.

Miesto gimtadieniui – oratorija

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Šiemet minint šio istorinio įvykio 770-ąją sukaktį, KVMT, bendradarbiaudamas su partneriais, rengia teatralizuotą programą, kurios metu ketinama „rekonstruoti“ vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų išsilaipinimą Danės upės žiotyse ir jų kelionę senosios Klaipėdos piliavietės link. Buvusios pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikuos specialiai šiai progai sukurta A.Remesos oratorija „Sakmė apie Memelburgą“, atliekama KVMT solistų, choro ir orkestro. Įėjimas į renginį – laisvas.

Neatsitiktinai oratoriją, skirtą Klaipėdos miesto įkūrimui, kuria broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis A.Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas brolis Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėjęs išlikusius istorinius dokumentus. Teatralizuotos oratorijos „Sakmė apie Memelburgą“ muzikos vadovas – Tomas Ambrozaitis, režisierė – Rūta Bunikytė.

Sugrįš „Skrajojantis olandas“

Vokiečių kompozitorius R.Wagneris, pats XIX a. ketvirtame dešimtmetyje lankęsis Klaipėdoje ir dirigavęs Klaipėdos miesto teatre, sukūrė operą „Skrajojantis olandas“ įkvėptas audringos Baltijos jūros ir jos pakrančių kraštovaizdžio. Tad nenuostabu, kad 2020-ųjų vasarą Klaipėdos gimtadieniui pristatytas KVMT operos pastatymas senajame Klaipėdos elinge ant

Kuršių marių kranto natūraliai įsiliejo į aplinką, o spektaklis ėmė traukti į pajūrį ne tik šalies, bet ir Europos publiką. Šį ypatingą reginį Klaipėdoje sukūrė dirigentas Modestas Pitrėnas, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, choreografas Aurelijus Liškauskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Šis „Skrajojančio olando“ pastatymas buvo pripažintas geriausiu metų spektakliu Klaipėdoje ir pelnė „Padėkos kaukę“. Režisierius, pastatymo idėjos autorius D.Abaris ir Dalando partijos atlikėjas Tadas Girininkas buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais.

Scenoje – visas žvaigždynas

Šiąvasar į Klaipėdos senąjį elingą atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens sugrįš Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl atliks solistė Sandra Janušaitė, o jos palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas). Taip pat operoje dainuos KVMT solistai Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Dalando vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus M.Pitrėno diriguojamas KVMT simfoninis orkestras, choro, baleto trupės ir mimanso artistai.

Klaipėdos festivalio finaliniu akcentu taps operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai. Gražiausias arijas iš populiariausių operų, operečių ir miuziklų atliks teatro solistai Beata Ignatavičiūtė, D.Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus, Vilius Trakys, kviestiniai dainininkai A.Švilpa, T.Shtonda, K.Benediktas ir KVMT simfoninis orkestras. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

Iki birželio 23 d. bilietus į Klaipėdos festivalio renginius galima įsigyti su nuolaida.