Žinoti ir mokėti
"Norint būti geros nuotaikos ir darbingam, pirmiausia reikia būti sveikam. Geriausia, kai ligų išvengiama, o tam pasitarnauja fiziniai pratimai. Deja, jų, ypač darbo vietose, šiuolaikiniam žmogui trūksta labiausiai", – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas.
Tačiau jis nekaltina nieko. Sako, kad mokėjimas ir žinojimas, kaip fizinius pratimus kasdien pritaikyti sau, yra kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė.
Ir vis dėlto, kaip ir kokius pratimus atlikti, kad jie būtų naudingi sveikatai, gali patarti tik specialistai. O jų šiandien jau yra daug, įvairių sričių. Tai kineziterapeutai, ergoterapeutai, taikomosios fizinės veiklos specialistai, sporto medicinos gydytojai, gydytojai reabilitologai, treneriai. Būtent jie, žinodami pratimų svarbą sveikatai, tai analizavo Sporto instituto kartu su Lietuvos sporto medicinos federacija surengtoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje. Į ją buvo pakviesti ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai, besidomintys sveikatinimu ir reabilitacija. Vadinasi, ši tema pasiekė aukštą lygį, pripažinta ir skatinama mokslininkų.
Skausmą malšina kineziterapija
Kaip taisyklingai judėti ir mankštintis, kaip fizinius pratimus taikyti gydymui, kuo gali baigtis persisportavimas?
Didžiausia Achilo sausgyslės traumų rizika gresia aktyviai sportuojantiems vidutinio amžiaus vyrams.
Profesorius, gydytojas traumatologas ortopedas R.Gudas perspėjo: vienokio ar kitokio laipsnio kelio sąnario kremzlės pažeidimai neišvengiami, reguliariai tris keturis kartus per savaitę sportuojantiems asmenims. Dėl to labai svarbūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai, diagnostika ir gydymas. Tai padeda išvengti skausmo, kuris vis dar yra dažnas palydovas. Įdomu tai, kad ir jį galima įveikti pratimais.
"Užsitęsus ligai, pasikartojantis pažeidimas keičia fiziologinius skausmo mechanizmus, atsiranda įvairių jo atspalvių, darančių poveikį žmogaus elgesiui. Skausmas, stresas ir elgesys yra smegenų sukurti produktai, todėl turime galimybę, veikdami smegenis, koreguoti jų signalinės sistemos fenomeną – kurti naujas skausmą sumažinančias psichologinio ir fizinio poveikio technikas. Žinios apie skausmą, tikslingi judesiai – kineziterapija, koreguojanti nervų sistemos atsaką į dirgiklius, yra stipriausi lėtinį skausmą ir stresą įveikiantys veiksniai", – aiškino Lietuvos sveikatų mokslo universiteto prorektorius studijoms, Neurologijos klinikos profesorius Kęstutis Petrikonis.
Didžiausia grėsmė
Skausmas pritraukia dėmesį, tad norint, kad skaudėtų mažiau, Sporto instituto lektorė, mokslų daktarė Agnė Slapšinskaitė pataria mokytis nukreipti nuo jo dėmesį, jį koncentruoti ne tik į skaudamą vietą.
Aktyviai sportuojantieji itin dažnai kenčia dėl Achilo sausgyslės pažeidimų. Docentas, gydytojas kineziterapeutas Laimonas Šiupšinskas atkreipė dėmesį, kad didžiausia šios sausgyslės traumų rizika gresia aktyviai sportuojantiems vidutinio amžiaus vyrams. Ypač tiems, kurie, praėjus kelioms valandoms po fizinio krūvio arba kitą dieną jaučia Achilo srities sąstingį, skausmą einant ir blauzdos raumenų silpnumą.
"Jaučiant tokius simptomus, reikėtų kreiptis į sporto medicinos gydytoją arba ortopedą traumatologą. Sausgyslės tyrimas ultragarsu yra vienas iš informatyviausių ir lengvai prieinamų diagnostikos metodų, o laiku pradėta kineziterapija gali apsaugoti nuo Achilo sausgyslės plyšimo", – pataria mokslų daktaras gydytojas radiologas Saulius Rutkauskas.
