Apeliaciniam teismui praėjusią savaitę grąžinus pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti, kurioje šalyje – Lietuvoje ar Estijoje – turi būti nagrinėjama byla, apygardos teismas balandžio 26 dieną nutarė, kad byla teisminga Lietuvos teismams bei atmetė Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijos „OB Holding 1“ prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Reikalavimai, pareikšti „OB Holding 1“, yra susiję su kitiems atsakovams pareikštais reikalavimais, todėl jie gali būti nagrinėjami kartu, nes reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas solidariai Š. S. (Šarūnui Stepukoniui – BNS) ir „Olympic Casino Group Baltija“ bei solidariai Š. S. ir „OB Holding 1“, – komentare BNS teigė teismo atstovė.

Vasarį šis teismas tokį pat sprendimą paskelbė priėmęs rezoliuciją, o Estijos lošimų bendrovei „OB Holding 1“ tai apskundus Apeliaciniam teismui šis nutarė, kad pirmos instancijos teismas turėjo priimti motyvuotą nutartį, o ne rezoliuciją.

Apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.

„OB Holding 1“ teigimu, bylą turi nagrinėti Estijos teismai, nes ten yra jos – ieškinio atsakovės – buveinės vieta.  

Apeliacinio teismo balandžio 24 dienos nutartyje rašoma, kad buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Š. Stepukonis į „OB Holding 1“ sąskaitą Lietuvoje buvo pervedęs 31,6 mln. eurų.

Š. Stepukonis iki 2021 metų birželio pavedimus atliko į „Olympic Casino“ sąskaitą už lošimus tinklapyje olybet.lt, po to – tik į „OB Holding 1“ sąskaitą tinklapyje olybet.ee. Anot Lietuvos bendrovių, „Olympic Casino“ neužtikrino, kad būtų vykdomi tik socialiai atsakingi lošimai, bei leido žaisti asmenims, turintiems lošimo problemų.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį bendrovėms „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Teismas pernai gruodį laikinai areštavo 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turto ir lėšų, įskaitant ir laikomas bendrovėse „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“.

Be to, įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ prašo priteisti 5,485 mln. eurų. Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Ieškovės prašo bylų medžiagą pripažinti nevieša, tačiau Vilniaus apygardos teismas sprendimo dėl to kol kas nėra priėmęs.

Kovo 22 dieną Š. Stepukonis po beveik šešias savaites trukusio suėmimo iš Vilniaus kalėjimo buvo paleistas į laisvę. Jam uždėta apykojė ir skirta trijų mėnesių intensyvi priežiūra.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-iąją. Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Tai nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo ketvirtadienį priimtoje nutartyje – teismas nutarė, kad Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Š. Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvos ar Estijos teisme.

„Šarūnas Stepukonis visus mokėjimus „OB Holding 1 OÜ“ atliko į lietuvišką (ne estišką) mokėjimo sąskaitą. (...) Iš viso 31,6 mln. eurų“, – rašoma nutartyje. 

„BaltCap“ įmonių teigimu, „OB Holding 1“ nepaaiškino, kodėl, turėdama teisę organizuoti lošimus tik Estijoje, ji turėjo sąskaitą Lietuvos mokėjimo įstaigoje „Paysera“ ir kodėl į ją priiminėjo kliento – Lietuvos piliečio pervedamas dideles sumas.

„Be to, Šarūnas Stepukonis mokėjimus į „OB Holding 1“ sąskaitą atliko būdamas Lietuvoje, o ne Estijoje“, – teismui teigė bendrovės.

Š. Stepukonis iki 2021 metų birželio pavedimus atliko į „Olympic Casino Group Baltija“ sąskaitą už lošimus tinklapyje olybet.lt, po to – tik į „OB Holding 1“ sąskaitą tinklapyje olybet.ee. Anot Lietuvos bendrovių, „Olympic Casino“ neužtikrino, kad būtų vykdomi tik socialiai atsakingi lošimai, bei leido žaisti asmenims, turintiems lošimo problemų.

„Ieškovėms (fondo įmonėms „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ – BNS) nėra abejonių, kad tai nebuvo atsitiktinumas – tai įvyko ne tik su „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1“ žinia, bet, tikėtina, būtent jiems rekomenduojant atlikti tokį veiksmą, tai yra veikiant kartu (bendrininkaujant)", – rašoma teismo nutartyje.

Šarūnas Stepukonis mokėjimus į „OB Holding 1“ sąskaitą atliko būdamas Lietuvoje, o ne Estijoje.

„Jei atsakovai („Olympic Casino“ ir „OB Holding 1“ – BNS) būtų laiku identifikavę, kad Š. Stepukonis turi priklausomybę azartiniams lošimams ir ėmęsi priemonių, ieškovės nebūtų patyrusios žalos arba ji būtų reikšmingai mažesnė“, – teismui teigė fondo bendrovės.

„BaltCap“ fondo bendrovės taip pat nurodė įtariančios, jog Š. Stepukonis pervedė jų lėšas į savo asmeninę sąskaitą, kad  dalyvautų nuotoliniuose azartiniuose lošimuose.

Apeliacinis teismas trečiadienį pirmos instancijos teismui perdavė bylą dėl ieškinio teismingumo nagrinėti iš naujo. OB Holding 1“ teigimu, bylą turi nagrinėti Estijos teismai.

„BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ Vilniaus apygardos teismui yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Teismas pernai gruodį laikinai areštavo 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turto ir lėšų, įskaitant ir laikomas bendrovėse „Olympic Casino“ bei „OB Holding 1“.

Be to, įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei Lenkijos „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ prašo priteisti 5,485 mln. eurų. Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Ieškovės prašo bylų medžiagą pripažinti nevieša, tačiau dėl to sprendimų kol kas nėra. 

„Apie ikiteisminį tyrimą atskirai nekalbėsiu, kalbant apie vidinį vertinimą, galvoju, kad per porą mėnesių tam tikrus atsakymus su pasiūlymais, galbūt teisėkūriniais, vidinių procedūrų pasiūlymais, tiek veiklos efektyvinimo, tiek resursų prasme, tiek per veiklos funkcionalumą, turėsime“, – trečiadienį Seime po uždaro Antikorupcijos komisijos posėdžio žurnalistams kalbėjo R. Kiškis.

„Į vertinimą žiūrime kompleksiškai, ir vienas iš siūlymų gali būti susijęs ir su finansiniu resursu“, – pabrėžė jis.

R. Kiškis aiškino atėjęs į komisijos posėdį tam, kad paaiškintų kokius veiksmus buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio istorijos kontekste atlieka FNTT.

„Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, tiek apie pačių ikiteisminių tyrimų efektyvumą, vertiname resursų klausimą ir t. t. Pasakiau ką atlieka tarnyba ir kada tikimės vertinimo“, – aiškino FNTT vadovas.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Mes atėjome paaiškinti, kokias procedūras, kokius vertinimus atliekame mes, FNTT, kokius vidinius procesus peržiūrime, tiek kas liečia kalbant apie pinigų plovimo prevenciją.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, penktadienio popietę buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

FNTT pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

„Aš dabar negalėčiau pakomentuoti teisėsaugos darbo, nes jie dirba pagal savo atitinkamus algoritmus. Ir viskas vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Dabar svarbiausia išsiaiškinti visą situaciją ir atsakyti į klausimus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį, kai Š. Stepukonis turėjo būti išleistas, prie FNTT laukė būrys žiniasklaidos. Laukė kelias valandas, prie FNTT užsisakinėjo ir maisto, bet veltui, nes pareigūnai Š. Stepukonį išvedė per galines duris.

FNTT direktorius R. Kiškis sako, kad jo paties nebuvo, taip sugalvojo jo kolegos.

Anot FNTT direktoriaus, Š. Stepukonio nuo visuomenės neslepia, labiau gal saugo privatų asmens gyvenimą. Bėdos dėl to, kad jis išleistas per kitą įėjimą – nemato.  

Š. Stepukonis sulaikytas vasario 10 d. Apie tai visuomenė informuota po dviejų dienų, vasario 12-ąją. Teigta, kad Š. Stepukonis buvo išvykęs į Ukrainą. Po to buvo teigiama, kad į Lietuvą grįžo pats.

Vidaus reikalų ministrė, paklausta apie skaidrumą ir atvirumą visuomenei, ir kad visuomenės interesas būtų pamatyti grįžusį rezonansinį įtariamąjį, atsakė: „Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teismo posėdžiai, per kuriuos buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių, vyko nuotoliu, todėl teisme Š. Stepukonio visuomenė irgi nepamatė, nors kai kurie kiti įtariamieji visuomenei būna parodomi.

„Tai prokurorų, kurie atsakingi už konkrečią bylą, sprendimas. Be abejo, kuomet dalyvauja ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kitą kartą jos turi tam tikrų intencijų informuoti apie savo darbo rezultatus“, – kalbėjo advokatas Rolandas Tilindis.

Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis.

Galinių durų taktika nėra nauja. Pavyzdžiui, kai neblaivią vairavusią televizijos laidų vedėją Editą Mildažytę policijos pareigūnai irgi išleido per vidinį kiemą, vėliau ji pasakojo, kad vengti objektyvų pamokė policininkai.

„Aš visai gal būčiau išėjusi pas tuos savo kolegas ir ką nors pasakiusi. Bet man patys pareigūnai sakė: „Žinai, mes tau pasakysime labai paprastai, jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna. Arba jeigu ko nors nėra, tai to ir nėra. Tai jeigu tavo vaizdo ten nebus, tu tikrai dėl to nenukentėsi“, – anksčiau yra pasakojusi E. Mildažytė.

Prieš uždedant apykoję jis buvo atvežtas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„Su Šarūnu Stepukoniu šiandien tarnyboje buvo atlikti būtini veiksmai. Šiuo metu jis pristatytas pareigūnams dėl tolimesnės kardomosios priemonės organizavimo“, – žurnalistams sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.

Iš FNTT Š. Stepukonis buvo pervežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ir buvo uždėta apykojė. Iš ten jis paleistas namo.

Kiek anksčiau penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui skyrė trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, jis išleistas iš Vilniaus kalėjimo.

Š. Stepukonis išleistas po beveik šešias savaites trukusio suėmimo. Elektrinę apykoję jis turės dėvėti iki birželio pabaigos, jam taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-iąją, teismas jį tuomet leido suimti dviem savaitėm, suėmimas vėliau buvo pratęstas dar mėnesiui, iki kovo 24 dienos.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Vyro atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.

Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.

Tai Eltai pranešė teismo atstovė Ieva Stumbrienė.

Ją jis turės segėti mažiausiai iki birželio 20 dienos.

Po šio teismo sprendimo po beveik pusantro mėnesio kalinimo Š. Stepukonis bus paleistas į laisvę.

Eltos žiniomis, penktadienį jis buvo atvežtas į jo bylą tiriančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę Vilniuje.

Kardomąją priemonę – prievolę segėti apykoję – gali paskirti tik teismas, prokuroras pats savarankiškai paskirti šios kardomosios priemonės negali. Tai antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Gavęs prašymą dėl šios kardomosios priemonės, teismas paprastai aiškinasi, ar ją paskyrus, bus užtikrintas elektros energijos tiekimas, tinkamas ryšys.

Apykojė yra elektroninis prietaisas, kuris leidžia stebėti įtariamojo buvimo vietą.

Eltos žiniomis, nuolat vyksta įtariamojo apklausos, jis bendradarbiauja su teisėsauga, vyras neskundė jam skirto suėmimo, nei jo pratęsimo.

Advokato manymu, kardomasis suėmimas buvo skirtas nepagrįstai.

„Prokuroras galvoja, kad jis bėgs ir slėpsis, tačiau jis, gavęs pirmą skambutį, atvyko iš Ukrainos“, – Eltai yra sakęs jo buvęs advokatas Šarūnas Vadeikis.

Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.

Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 dieną, po dviejų parų teismas jį leido suimti 14 dienų, paskui suėmimas buvo pratęstas dar mėnesiui – nuo vasario 24 iki kovo 24 dienos. Nė vienos suėmimo sankcijos jis neginčijo ir aukštesnės instancijos teismui neskundė.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas.

Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.

Teismo atstovė Ieva Stumbrienė BNS pranešė, kad teismo posėdis nuo 10 val. vyksta nuotoliu, o sprendimą numatoma paskelbti po kelių valandų.

Prokuroras Darius Karčinskas prašo S. Štepukoniui skirti intensyvią priežiūrą – elektrinę apykoję, nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Šią kardomąją priemonę prašoma taikyti iki birželio 20 dienos.

Anksčiau skirtas Š. Stepukonio suėmimo terminas baigiasi sekmadienį.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurodų, ši suma gali dar didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Jo atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.

Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Ieva Stumbrienė. Š. Stepukonio suėmimo terminas baigiasi sekmadienį.

„Gautas prokuroro prašymas skirti intensyvią priežiūrą – elektrinę apykoję, nebendrauti su tam tikrais asmenimis“, – nurodė I. Stumbrienė.

Šią kardomąją priemonę prokuroras Darius Karčinskas prašo taikyti iki birželio 20 dienos.

Kol kas neaišku, kada teismas nagrinės prašymą.

Gautas prokuroro prašymas skirti intensyvią priežiūrą – elektrinę apykoję, nebendrauti su tam tikrais asmenimis.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Jo atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.

Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dar dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.

„Efficiency Pl“ Apeliacinio teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo vasario 27 dienos nutartį, kuria jos ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. 

„Patikslintas ieškinys buvo pateiktas atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Šarūnui Stepukoniui dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, kuriuo „Efficiency“ prašė iš VMI priteisti 1,98 mln. eurų“, – BNS pranešė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Ieškinį VMI yra pateikusios „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“, „Moelta“ ir „En Efficiency Pl“, tačiau apygardos teismas jį grąžino, nes patikslintu ieškiniu „En Efficiency Pl“ nepašalino teismo nurodytų trūkumų.

Be to, kitoje byloje „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „En Efficiency“ iš Š. Stepukonio bei Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers Central Europe“ prašo priteisti 5,485 mln. eurų. Teismas vasarį laikinai areštavo tokios vertės Š. Stepukonio turto bei uždraudė disponuoti jo sąskaitomis, įskaitant ir „Interactive Brokers“.

Dar vienoje byloje teismas pernai gruodį laikinai areštavo maždaug 26 mln. eurų vertės Š. Stepukonio turto, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“. Pastaroji šį sprendimą yra apskundusi Apeliaciniam teismui.

Pastaruoju ieškiniu „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ yra pateikusios ieškinį lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų.

Š. Stepukonis iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių neteisėtai pasisavino 40,4 mln. eurų, parodė jo veiklos tyrimas, atliktas „BaltCap“ ir išorės ekspertų.

Š. Stepukonis yra iki kovo 24 dienos yra suimtas. Jis ikiteisminiame tyrime pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo, tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Eltos žiniomis, nuolat vyksta jo apklausos, pastarąjį kartą vyras pareigūnų buvo apklaustas pirmadienį.

Jau daugiau nei mėnesį už grotų esantis Š. Stepukonis neginčija ir jam skirtos griežčiausios kardomosios priemonės. Kovo 14-oji – ketvirtadienis – buvo paskutinė diena, kuomet įtariamasis galėjo paduoti skundą dėl jam mėnesiui pratęsto suėmimo, tačiau šia įstatymo numatyta teise nepasinaudojo.

„Sakė, kad nereikia (skųsti – ELTA). Jis nenorėjo skųsti, aš prieš jo valią neisiu. Aš būčiau skundęs. Bet čia yra jo pozicija, aš negaliu jai prieštarauti“, – Eltai sakė Š. Stepukoniui valstybės skirtas advokatas Šarūnas Vadeikis.

Gynėjo manymu, kardomasis suėmimas buvo skirtas nepagrįstai.

„Prokuroras galvoja, kad jis bėgs ir slėpsis, tačiau jis, gavęs pirmą skambutį, atvyko iš Ukrainos“, – Eltai sakė advokatas.

Vos tik Lietuvos teisėsaugos pareigūnai susisiekė su Š. Stepukoniu, jis nutraukė sutartį su Ukrainos gynybos ministerija, vyras kaip savanoris kovojo kartu su ukrainiečiais prieš Rusijos invaziją, nenutraukus sutarties, jis nebūtų galėjęs išvykti iš šalies – karo metu iš Ukrainos draudžiama išvykti tam tikro amžiaus vyrams.

Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 dieną, po dviejų parų teismas jį leido suimti 14 dienų, paskui suėmimas buvo pratęstas dar mėnesiui – nuo vasario 24 iki kovo 24 dienos. Nė vienos suėmimo sankcijos jis neginčijo ir aukštesnės instancijos teismui neskundė.

Prokuroras galvoja, kad jis bėgs ir slėpsis, tačiau jis, gavęs pirmą skambutį, atvyko iš Ukrainos.

ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.

Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.

Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.

Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.