Šarvuočiai Ukrainos kariuomenę pasiekė antradienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.

Lietuva iš viso paramai Ukrainai yra skyrusi daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų daugiau nei 610 mln. eurų sudaro karinė parama.

Apie tai pranešė leidinys „Politico“, remdamasis JAV pareigūnais.

Pentagonas nori, kad paketas būtų parengtas iškart, kai prezidentas Joe Bidenas pasirašys pagalbos Ukrainai įstatymo projektą. Jis tai padarys, kai jį antradienį patvirtins Senatas.

JAV gynybos departamento baigiamame formuoti pakete bus pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, šarvuočiai „Humvee“, vikšriniai šarvuočiai M113, taip pat raketos. Administracija rengia „didelį paketą, kuris padės patenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke“, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad jis apims artilerijos ir oro gynybos pajėgumus. Anksčiau gynybos sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander įstatymų leidėjams sakė, kad Pentagonas planuoja pristatyti pagalbą „per savaitę ar dvi“ po jos patvirtinimo.

Be to, JAV planuoja pasiųsti į Ukrainą iki 60 karinių patarėjų.

Pastarąjį kartą Ukraina gavo JAV skubią pagalbą kovo mėnesį, kai Gynybos departamentas skyrė 300 mln. JAV dolerių iš ankstesnių sutarčių sutaupytų pinigų. Į paketą įėjo artilerija, oro gynybos įranga ir ilgesnio nuotolio raketos.

„Jau sausio mėnesį į Ukrainą vėl siųsime amunicijos, generatorių, detonavimo sistemų, o vasarį – šarvuočius „M577“, apmokysime Ukrainos karius“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu Vilniuje sakė šalies vadovas.

Valstybės gynimo taryba dar pernai yra patvirtinusi 200 mln. eurų vertės ilgalaikės karinės paramos paketą Ukrainai, jis apima 2024 – 2026 metus.

G. Nausėda taip pat teigė manantis, jog privalu užtikrinti sąjungininkų bei partnerių ilgalaikės paramos tęstinumą Ukrainai.

„Kad galėtų padėti Ukrainai, visa Europos gynybos pramonė privalo dirbti sparčiau – greitinti apsukas ir adekvačiai reaguoti į sudėtingą saugumo situaciją“, – sakė šalies vadovas.

„Vakarų pasaulis privalo suprasti, kad tai nėra tik ukrainiečių kova, tai visos Europos ir viso demokratinio pasaulio kova už taiką ir laisvę“, – pridūrė jis.

„Jis nori mus okupuoti pilnai“

V. Zelenskis teigė, kad stringanti Vakarų parama „tik prideda jėgų Rusijai“.

Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai.

„Jis (Vladimiras Putinas – BNS) nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

„Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos, tol nenusiramins“, – pridūrė jis.

Jungtinėse Valstijose Kongreso respublikonai blokuoja karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimą, o finansinę Europos Sąjungos paramą – Vengrija.

Siekia daugiau oro gynybos

Vilniuje viešint V. Zelenskiui pasirašytas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ir Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijos supratimo memorandumas dėl gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimo.

Taip pat susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo pasirašė Lietuvos ir Ukrainos įmonės, tarp jų „RSI Europe“, „Brolis Semiconducters“, „NT Service“, DMEXS ir „Ukrainian Defense Industry“.

Ukrainos lyderis vylėsi, kad tokių susitarimų ateityje bus ir dagiau. Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.

„Bendrai pasaulyje trūksta ginklų – ne tik mums, bet ir visam likusiam pasauliui, sandėliai tušti, kyla daug iššūkių pasaulio gynybai, būtent dėl to esame susidomėję bendra gamyba“, – sakė V. Zelenskis.

„Darysime tą pastoviai, nelaukdami, kol visas deficitas savaime susidarys“, – pridūrė jis.

Ukrainos vadovo teigimu, Rusijai surengus kelis intensyvius apšaudymus raketomis, šiuo metu Kyjivui trūksta oro gynybos sistemų.

„Ko šiandien su partneriais dar negalime gaminti artimiausiu metu, tai šiuolaikinės oro gynybos sistemos, to trūksta labai stipriai, – kalbėjo prezidentas. – Oro gynybos sistemos yra numeris vienas, ko mums dabar trūksta.“

Dėkojo už paramą

Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuva Ukrainai 2024 metais perduos pernai nupirktas transporto priemones: sunkvežimius, pikapus, greitosios pagalbos automobilius, įvairias priekabas ir krautuvus.

Taip pat bus perduodami bepiločiai orlaiviai, antidronai, nuotolinio detonavimo sistemos, šaudmenys ir dėtuvės, šiltos aprangos komplektai ir įvairi žiemos metu reikalinga įranga.

Didžioji dalis naujausios paramos, pasak ministerijos, yra orientuota į Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos poreikius, todėl bus perkama įvairi išminavimo įranga, krautuvai, kurovežiai, šoviniai, sauso maisto daviniai. Ši parama Ukrainą pasieks 2024–2025 metais.

Iki šių metų pabaigos planuojama parengti apie 3 tūkst. Ukrainos karių, taip pat bus tęsiama sužeistų karių reabilitacija.

„Iki šios dienos jūsų valstybės palaikymas mums yra itin reikšmingas – ginklai, technika, mūsų karių mokymai. (...) Visa tai mums prideda jėgų“, – teigė V. Zelenskis.

Danija iš viso skirs 1,8 mlrd. Danijos kronų (242 mln. eurų).

„Kartu su Švedijos vyriausybe nusprendėme bendrai finansuoti jau pradėtą (50 šarvuočių) dovanojimo akciją ir naujų pėstininkų kovos mašinų CV90 gamybą“, – sakoma Danijos gynybos ministerijos pranešime.

Danija taip pat pranešė padovanosianti atsarginių dalių, šaudmenų ir daugiametę techninės priežiūros sutartį.

Praėjusią savaitę, praėjus dienai po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Osle su Šiaurės Europos šalių vadovais, Danijos vyriausybė pasiūlė naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 1 mlrd. eurų.

Iki šiol Danija buvo suteikusi Ukrainai karinės pagalbos už maždaug 20,5 mlrd. kronų (817 mln. eurų) ir civilinės pagalbos už 2,8 mlrd. kronų (267,5 mln. eurų).

Ši pagalba, teikiama nuo karo pradžios praėjusių metų vasarį, sudaro daugiau kaip 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovos mašinų, spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Iš viso apmokėme ir aprūpinome daugiau kaip devynias naujas ukrainiečių šarvuočių ir tankų brigadas. Tai suteiks Ukrainai dideles galimybes tęsti okupuotos teritorijos atkovojimą“, – sakė jis.

NATO šalys narės taip pat suteikė priešlėktuvinių sistemų ir artilerijos, o Lenkija ir Čekija – sovietų gamybos naikintuvų MiG-29.

Tūkstančiai Ukrainos karių buvo apmokyti naudotis NATO ginklais.

J. Stoltenbergas pabrėžė šią „precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai“, tačiau įspėjo nenuvertinti Rusijos.

Maskva sutelkė daugiau sausumos pajėgų ir yra „pasiruošusi pasiųsti tūkstančius karių, esant labai dideliam aukų skaičiui“, teigė jis.

Aljanso vadovas teigė, kad konflikto, kuris, kaip atrodo, užsitęs, akivaizdoje NATO šalys „privalo laikytis kurso ir toliau teikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji nugalėtų“.

J. Stoltenbergas sakė, kad liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatyti planai dėl daugiametės paramos programos Ukrainai.

Jis taip pat palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pokalbį – pirmąjį tokį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pekinas tvirtina, kad Ukrainos karo klausimu yra neutralus, o Xi Jinpingas niekada nepasmerkė Rusijos invazijos.

Praėjusį mėnesį su draugišku vizitu Maskvoje apsilankęs Kinijos vadovas sulaukia vis didesnio Vakarų valstybių spaudimo įsikišti ir tarpininkauti.

„Galbūt šis karas baigsis prie derybų stalo“, – teigė J. Stoltenbergas.

Tačiau jis pabrėžė, kad „Ukraina pati turi nuspręsti, kokios yra derybų sąlygos ir kokio formato turėtų būti derybos“.

Bet kuriuo atveju, J. Stoltenbergo teigimu, „bet kokia prasmingų derybų galimybė reikalauja, kad Ukraina turėtų reikiamą karinę galią ir galėtų pasiųsti labai aiškią žinią prezidentui (Vladimirui) Putinui, kad jis nelaimės mūšio lauke“.

Praėjusią savaitę NATO narių atstovai susirinko Ramšteine, Vokietijoje, į Jungtinių Valstijų surengtas derybas, kuriose buvo peržiūrimos gynybos sistemos ir atsargos, kurių, anot Ukrainos, jai reikia.

V. Zelenskis ragino Vakarų sąjungininkes atsiųsti modernių naikintuvų ir tolimojo nuotolio raketų, kad padėtų atremti Rusijos kariuomenės pajėgas, tačiau NATO šalys kol kas atsisakė tiekti vakarietiškus naikintuvus.

Kremlius siekė pavaizduoti NATO šalių dalyvavimą stiprinant Ukrainos gynybą kaip Aljanso tiesioginį dalyvavimą konflikte, tačiau Aljansas tai neigia.

„Pristatau vakar (Ukrainos) ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pateiktą užsakymą 100 „Rosomak“, kurie bus pagaminti čia“, – lankydamasis „Rosomak“ gamykloje Lenkijos pietuose esančiame Silezijos Semianovicų mieste sakė Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Jis teigė, kad užsakymas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos Lenkijai skirtų pinigų ir JAV lėšų, kurias gavo Ukraina, tačiau nepateikė išsamios informacijos ar bendros sutarties kainos.

Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į provakarietišką kaimynę, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugybę lėšų ir ginkluotės.

„Rosomak“ yra daugiafunkcinis šarvuotasis transporteris, pagamintas pagal Suomijos bendrovės „Patria“ licenciją.

Berlynas taip pat paseks Vašingtono pavyzdžiu nusiųsdamas į Ukrainą modernią raketų sistemą „Patriot“, kad padėtų atremti Maskvos oro atakas.

Abu vadovai sakė, kad Jungtinės Valstijos tieks „Bradleys“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, o Vokietija atsiųs šarvuočius „Marder“. Kiekviena šalis taip pat pasiūlys mokymus.

J. Bidenas ir O. Scholzas „dar kartą patvirtino savo nepajudinamą solidarumą su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis Rusijos agresijos akivaizdoje“, sakoma bendrame pareiškime.

Pentagonas ir Valstybės departamentas pranešė, kad šarvuočiai bus didesnio karinės pagalbos paketo, apie kurį bus paskelbta artimiausią dieną, dalis.

Tai ne tankas, bet tai tankų žudikas, – žurnalistams sakė jis. – Esame įsitikinę, kad tai padės jiems mūšio lauke.

Nors siunčiamos šarvuotosios transporto priemonės nėra tankai, „Bradley“ suteikia „tokią ugnies galią ir apsišarvavimą, kurie suteiks pranašumų mūšio lauke“, sakė Pentagono atstovas spaudai generolas Patas Ryderis (Patas Raideris).

„Tai ne tankas, bet tai tankų žudikas, – žurnalistams sakė jis. – Esame įsitikinę, kad tai padės jiems mūšio lauke.“

JAV galėtų apmokyti Ukrainos pajėgas naudotis „Patriot“ sistema pačiose Valstijose.

„Nagrinėjame įvairias galimybes, įskaitant galimus mokymus čia, JAV, užsienyje arba jų derinį“, – sakė P. Ryderis.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) teigė, kad šarvuotos technikos perdavimas buvo patvirtintas dėl besikeičiančių realijų beveik metus trunkančiame kare, kurio fronto linija dabar apima rytinį Donbaso regioną po to, kai Rusijai nepavyko užimti sostinės Kyjivo.

Jungtinės Valstijos aprūpina ukrainiečius tuo, „ko jiems reikia, kad galėtų apsiginti, iš esmės atsižvelgdamos į tai, kur dabar vyksta mūšis“, žurnalistams sakė jis.

„Dabar, kai matome, kad įvairiose dalyse, įskaitant Donbasą, atsiranda ir stiprėja frontai, yra tam tikrų sistemų, įskaitant šias kovos mašinas, kurių ukrainiečiai paprašė ir kurias, mūsų nuomone, tikslinga suteikti“, – kalbėjo N. Price'as.

Vokietija „Patriot“ sistemą nusprendė atsiųsti po to, kai prieš dvi savaites per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone panašų pranešimą pateikė Jungtinės Valstijos.

Kyjivas jau seniai reikalauja sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, kuri leistų jai pereiti į puolimą. Vakarų šalys nenoriai leidžiasi į kalbas dėl jų siuntimo, baimindamosi įsitraukti į karą arba provokuoti Rusiją.

Tačiau ukrainiečiai įgavo pagreitį, o Vakarai savo ruožtu didina jiems siunčiamų ginklų kiekį.

Apie naujausiąjį žingsnį pranešta kitą dieną po to, kai Prancūzija pažadėjo pristatyti savo „AMX-10 RC“ lengvuosius tankus – ratines, o ne vikšrines transporto priemones, kurios turi tankams būdingą daug sunkesnę patranką.

Dėl šio Paryžiaus žingsnio O. Scholzui buvo daromas naujas politinis spaudimas labiau padėti Ukrainai.

Pasak jo, Vilnius perdavė 10 savaeigių minosvaidžių ir du ugnies valdymo šarvuočius.

„Karinės paramos Ukrainai siunta jau pasiekė paskirties vietą. (...) Lietuva savo įsipareigojimus vykdo ir dabar jau 62 skirtingos paskirties šarvuoti transporteriai M113 yra išsiųsti Ukrainai“, – „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas.

Rugsėjo 26 dieną skelbta, jog Ukrainą pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113.

Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija, iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama taip pat apima oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, 120 mm minosvaidžius, šarvines liemenes bei šalmus, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius ir visą kitą paramą pagal Ukrainos išsakomus poreikius.

Apie tai krašto apsaugos sistemos atstovai paskelbė antradienį surengę turą Pabradės poligone Švenčionių rajone, kur pristatė perkamų mašinų projekto eigą.

Vasarą paaiškėjo, kad į Lietuvą atgabenti šarvuočiai dėl trūkumų, susijusių su programine įranga, negali būti naudojami pagal paskirtį.

Tačiau atlikus „Vilkų“ atnaujinimus „nelieka jokių jų naudojimo apribojimų“, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Jie galės naudotis visomis savo pilnomis kovinėmis galimybėmis“, – žurnalistams Pabradėje teigė jis.

LNK reportažas:

„Vilkais“ yra vadinami Vokietijos konsorciumo gaminami šarvuočiai „Boxer“ su pagal Lietuvos užsakymą įmontuotu 30 mm Izraelio bokšteliu „Rafael“.

Šiuo metu į Lietuvą yra pristatyti 43 „Vilkai“, tai yra apie pusė 2016 metais už 386 mln. eurų užsakyto kiekio.

Likusios 45 mašinos bus baigtos pristatyti kitų metų vasarą, pats tiekimas turėtų atsinaujinti spalį, nurodė ministras.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, Lietuva per mėnesį gali priimti maždaug apie penkis technikos vienetus.

„Vis dėlto norėtume gaunamą produkciją, ginklus ištestuoti“, – sakė A. Anušauskas.

Iššūkiai integruojant bokštelį

Dėl nustatytų trūkumų „Vilkų“ pristatymas pastaraisiais metais ne kartą nukeltas. Daugiausiai iššūkių specialistams kėlė bokštelio integravimas į šarvuotį.

Pasak kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, esminį operacinį pajėgumą mašinos palaikė visada.

„Tik buvo daliniai trūkumai. Šaudymo kampas buvo ne toks, kokio mes norėtume. Optikos klausimai buvo jautresni arba funkcionavo ne taip, kaip reikia. Valdymo sistema neveikė taip, kaip reikėjo kovinėms sąlygoms“, – sakė generolas.

Jie galės naudotis visomis savo pilnomis kovinėmis galimybėmis.

Jo teigimu, kariams reikės iš naujo perprasti kai kuriuos mašinų naudojimo aspektus.

Įsigyjant mašinas, paskutinės jų partijos tikėtasi sulaukti iki 2021 metų pabaigos.

Tačiau trūkumų šalinimas užtruko dėl ribotų galimybių keliauti ir derėtis su gamintojais, sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

KAM infografikas

„Vilkais“ aprūpinami du Lietuvos kariuomenės batalionai Jonavos rajone, Rukloje, ir Alytuje.

Pasak A. Anušausko, Izraelio ir Vokietijos gamintojai savo lėšomis apmokėjo trūkumų šalinimą. Be to, Vokietijos gamintojai įsipareigojo pratęsti garantinį laikotarpį jau pristatytoms mašinoms.

Anot V. Semeškos, „Vilkų“ įsigijimo vertė nuo 2016 metų nepakito.

Perka naujus

Balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų 120 „Boxer“ įsigijimo.

Pasak A. Anušausko, kariuomenė turi turėti vieną šarvuotą platformą.

„Šiam ginklui yra parengta mūsų infrastruktūra, remonto bazė, per šiuos pusantrų metų atsirado ir kur juos saugoti, atsidarė ir Jonavoje įmonė, kurią gamintojai įsteigė“, – sakė ministras.

Jo teigimu, su kai kuriomis Lietuvos įmonėmis sutarta šarvuočius aptarnauti vietoje, niekur jų negabenant.

Anot ministro, iš naujų 120 šarvuočių apie ketvirtadalis bus pėstininkų kovos mašina, kiti įsigyjami kitoms funkcijoms atlikti.

„Nepamirškime, kad funkcionuotų toks dalinys, reikia ir inžinerinės paramos“, – teigė A. Anušauskas.

Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ yra brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), naujai ruošiamos siuntos Ukrainai vertė siekia apie 15,5 mln. eurų.

„Perduodame šarvuočius, kurių 200 vienetų Ukrainai perdavė JAV. Taip pat siunčiame Ukrainai reikalingus sunkvežimius ir visureigius. Mūsų ir sąjungininkų koordinuota parama yra lemiamas veiksnys Ukrainos pergalei“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

KAM išplatintame pranešime jis pažymi, kad Lietuva pirmąją paramą ginkluote perdavė dar prieš karo pradžią.

Mūsų ir sąjungininkų koordinuota parama yra lemiamas veiksnys Ukrainos pergalei.

Lietuva yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, prieštankinių ginklų, šarvinių liemenių bei šalmų, 120 mm minosvaidžių, šaulių ginklų, amunicijos, termovizorių, dronų, antidronų, stebėjimo radarų.

Iš viso Lietuvos iki šiol suteikta karinė parama Ukrainai siekia apie 100 mln. eurų.

Pasak pranešimo, taip pat Lietuvoje jau pradėta mokyti ukrainiečius naudotis vakarietiška ginkluote. Balandžio pabaigoje baigėsi pirmieji mokymai, parengta 20 prieštankinių sistemų instruktorių.