Sprendimas priimtas po beveik du mėnesius trukusio teismo proceso Londono aukštajame teisme po to, kai ne pelno siekianti organizacija „Crypto Open Patent Alliance“ (COPA), įsteigta siekiant, kad kriptovaliutų technologijoms nebūtų taikomi patentai, padavė 53-ejų C. Wrightą į teismą.

Pasauliui metų metus spėliojus, kas gi išrado bitkoinus, verslininkas 2016-aisiais pareiškė, kad kriptovaliutą sukūrė būtent jis.

Apie tai jis pranešė trims žiniasklaidos priemonėms – Britanijos nacionaliniam transliuotojui BBC, savaitraščiui „The Economist“ ir žurnalui GQ.

C. Wrightas pateikė įrodymų, kurie gali būti žinomi tik tikrajam tos kriptovaliutos kūrėjui, tada nurodė BBC.

Tačiau ketvirtadienį paskelbtame sprendime teisėjas Jamesas Melloras (Džeimsas Meloras) atmetė C. Wrighto teiginius ir jo sprendimus patvirtinančius įrodymus pavadino triuškinamais.

Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis.

„Dr. Wrightas nėra bitkoinų Baltosios knygos autorius“, – teigė J. Melloras.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, kuris 2008–2011 metais pasivadino Satoshi Nakamoto slapyvardžiu arba veikė juo naudodamasis“, – tęsė jis.

„Dr. Wrightas nėra asmuo, sukūręs bitkoinų sistemą (...) jis nėra pirminių bitkoinų programinės įrangos versijų autorius“, – pridūrė teisėjas.

C. Wrightas, paslaptingas programuotojas, kuris socialiniame tinkle „X“ save apibūdina kaip bitkoinų kūrėją, pats inicijavo keletą teisminių procesų šiuo klausimu, tačiau šį kartą susidūrė su COPA pateiktais ieškiniais.

Organizacija vienija įtakingus šios industrijos atstovus, įskaitant kriptovaliutų platformą „Coinbase“ ir „Block“, kuri specializuojasi skaitmeninių mokėjimų srityje.

C. Wrightas, kurį jo priešininkai pravardžiuoja Faketoshi (Feiktošiu arba apsimetėliu Satošiu), kaltinamas melavęs apie savo tapatybę, klastojęs dokumentus ir jais manipuliavęs, kad bandytų pagrįsti savo teiginius.

Ketvirtadienio sprendimas gali turėti įtakos kitam ieškiniui, kuriame C. Wrightas bylinėjasi su 26 kūrėjais, įskaitant „Coinbase“, dėl tariamo jo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

Teismo sprendimo C. Wrightas viešai dar nepakomentavo.

„Šis sprendimas yra laimėjimas kūrėjams, visai atvirojo kodo bendruomenei ir tiesai“, – sakoma COPA atstovo pareiškime.

„Daugiau nei aštuonerius metus Dr. Wrightas ir jo finansiniai rėmėjai melavo apie savo, kaip Satoshi Nakamoto, tapatybę ir naudojosi šiuo melu, kad įbaugintų bitkoinų bendruomenės kūrėjus“, – teigiama jame.

„Tai baigiasi šiandien, kai teismas priėmė sprendimą, kad Craigas Wrightas nėra Satoshi Nakamoto“, – priduriama pareiškime.

Nepaisant kartais pasitaikančių didelių svyravimų, vienas bitkoinas dabar vertas apie 62 tūkst. eurų.

Bitkoinas – jau ir Lietuvoje po truputį populiarėjanti decentralizuota valiuta. Bitkoinais galima atsiskaityti perkant prekes ar paslaugas. Kas tai ir kodėl tai tampa vis populiariau?

Visiškai legalu

Bitkoinas – sudėtingu matematiniu algoritmu sukurta virtuali valiuta. Ją sukūrė nežinomas programuotojas ar programuotojų grupė, pasivadinusi "Satoshi Nakamoto" vardu. Valiuta yra visiškai legali. Visai neseniai, rugpjūčio mėnesį, JAV teisme ši valiuta buvo paskelbta galiojančia ir priimtina. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kai kurios kitos valstybės.

Keli didžiausi pliusai – valiuta pardavėjo ar paslaugos teikėjo sąskaitoje atsiranda per 10 minučių ir nereikia mokėti papildomų mokesčių, kurių už pinigų perlaidą paprastai paprašytų bankai.

Valiuta niekam nepriklauso, už jos įsigijimą nereikia mokėti papildomų mokesčių, o įsigyti gali visi. Tam paprasčiausiai reikia į savo kompiuterį parsisiųsti virtualiąją piniginę arba naudotis internetine pinigine.

Kaip užsidirbti?

Įsigiję piniginę ją galite papildyti bitkoinais. Tai galima daryti keliais būdais. Šiek tiek bitkoinų galite užsidirbti įvairiuose tinklalapiuose pildydami anketas, kurdami interneto svetainių dizainą pagal užsakymus ar užsiimdami kita veikla, už kurią atlyginama šia valiuta.

Daugiau bitkoinų galite gauti pirkdami jų iš kitų valiutos turėtojų, galite išsikeisti juos kaip ir bet kokią kitą valiutą. Tačiau čia gali kilti keblumų. Bitkoinai yra labai nepastovi valiuta kitų valiutų atžvilgiu.

Rašant šį straipsnį vieną bitkoiną buvo galima įsigyti už 110,8 euro (apie 383 litus). Tačiau situacija gali pakisti per kelias valandas. Labiausiai keisdami valiutą išlošė tie, kurie bitkoinų įsigijo vos jiems atsiradus. Tada vienas bitkoinas kainavo vos kelis JAV centus.

Taip pat geras būdas įsigyti bitkoinų – juos "kasti". "Kasėjo" kompiuteris skaičiuoja sudėtingus algoritmus. Skaičiuodamas algoritmus, jis patikrina, ar vykdomos pinigų perlaidos bitkoinai yra tikri. Perlaidas tikrina ne vienas, o keli kompiuteriai, jie virtualiai pasirašo perlaidą. Taip galima užsidirbti bitkoinų ir kartu garantuojama, kad į erdvę nepaklius netikri virtualūs pinigai.

"Kasti" gali būti nenaudinga

Tiesa, čia taip pat kyla keli keblumai. Visų pirma, algoritmai vis sudėtingėja ir suma, kurią galima užsidirbti už algoritmų sprendimą, nuolatos mažėja. Taigi už tą patį darbą atlygis vis mažesnis. Be to, norint "kasti" bitkoinus reikia turėti gana galingą kompiuterį.

"Kasimo" metu kompiuteryje paleista programa atlieka gana sudėtingus skaičiavimus, todėl kompiuterio darbas sulėtėja, o elektros sąnaudos padidėja. Turint galingą kompiuterį reiktų paskaičiuoti, ar uždirbsite daugiau, negu teks skirti išaugusiai elektros sąskaitai apmokėti.

Tačiau būtent algoritmų sprendimas yra pagrindinis saugumo garantas. Pinigų perlaidas prižiūri programos, esančios "kasėjų" kompiuteriuose, o ne vieno žmogaus. Taigi, tą pačią pinigų perlaidą, kuri yra neatšaukiama, patvirtinti gali keli kompiuteriai. Tai, žinoma, nereiškia, kad bitkoinai negali būti naudojami atsiskaityti už narkotikus ar kitokius nelegalius dalykus.

Sukčiai nesnaudžia

Be šio neigiamo aspekto, bitkoinai turi ir dar kelis. Vienas jų – bitkoinų virusai. Pasaulyje ėmus populiarėti šiai internetinei valiutai, kai kurie sugalvojo, kaip bitkoinų įsigyti greičiau ir paprasčiau.

Dažniausiai išskiriamos dvi virusų klasės – piniginių ir resursų vagys. Pirmieji virusai bando pavogti failą, kuriame yra pinginė. Antrieji įdiegia programą, kuri "kasa" bitkoinus. Dėl to, kaip minėta anksčiau, sulėtėja kompiuterio darbas ir naudojama daugiau elektros energijos. Bet šiuo atveju visi pinigai atitenka ne kompiuterio savininkui, o virusui, tiksliau, jo siuntėjui.

Valiutos kiekis ribotas

Dar vienas iš labiausiai kliudančių vartotojams trūkumų – nedidelis paplitimas. Valiuta dar nėra plačiai naudojama ir pripažįstama kaip lygiavertė, todėl ja už prekes ar paslaugas galima atsiskaityti tik specialiai šią paslaugą teikiančiose parduotuvėse. Daugiausia šią valiutą priima internetines paslaugas teikiantys užsienio portalai.

Norintys įsigyti piniginę ir papildyti ją bitkoinais turėtų paskubėti – bitkoinų kiekis nėra begalinis. Į apyvartą jų bus paleista lygiai 21 mln. Šiuo metu "iškasta" šiek tiek daugiau nei pusė – 11 mln. bitkoinų.

Kiekvienais metais iškasamų bitkoinų kiekis mažės dėl sudėtingėjančių algoritmų. Manoma, kad paskutinis bitkoinas bus iškastas 2140 m.

Diskutuotini faktai apie bitkoinus

Bitkoinai vis labiau plinta pasaulyje ir suranda naujų šalininkų. Tačiau didėjant žmonių, pasitikinčių bitkoinų sistema, skaičiui atsiranda ir šios sistemos priešininkų. Kurie iš jų teisūs, matyt, gali nuspręsti tik bitkoinų kūrėjas.

• Naujosios bitkoinų piniginės kuriamos be saugumo sistemos.

Pradžioje bitkoinų sistema daugiausia naudojosi žmonės, dirbantys su kompiuteriais: programuotojai, IT specialistai ir pan. Vos susikūrę piniginę jie patys pasirūpindavo jos apsaugojimu. Tačiau populiarėjant bitkoinams pinigines ėmė kurtis ir ne taip gerai apie kompiuterius nusimanantys žmonės, kurie pasirūpinti piniginės apsauga negali.

• Pinigines galima pavogti.

Išpopuliarėjus bitkoinams, žmonės ėmė ieškoti paprastesnių būdų, kaip jų užsidirbti. Vienas jų – piniginės vagystė. Tiesa, bitkoinų šalininkai tvirtina, kad tai padaryti beveik neįmanoma.

• Senas pinigines galima susigrąžinti.

Tai vėlgi problema, su kuria daugiausia susiduria kompiuterines technologijas mažiau išmanantys žmonės. Daugelio manymu, pamiršus slaptažodį dingsta piniginė ir joje esantys pinigai.

Tačiau kompiuterines technologijas išmanantys žmonės gali lengvai ją susigrąžinti.

• Nėra jokios garantijos, kad vieną dieną bitkoinų piniginė nepradings kartu su visais jūsų pinigais.

Ši frazė nurodyta oficialiame bitkoinų tinklalapyje. Ten taip pat nurodoma, kad naudodamasis bitkoinų sistema vartotojas pats prisiima atsakomybę.

• Legalumo problemos.

Nors tvirtinama, kad bitkoinai yra legali valiuta, vis tiek kyla legalumo klausimų. Ši valiuta neatitinka įprastai valiutai būdingų bruožų, kurie ir nurodomi valiutos apibrėžtyje. Be to, virtualūs pinigai dažnai naudojami nusikalstamoje veikloje ir ją gerokai palengvina.

• Bitkoinų sistema nėra visiškai anonimiška.

Tvirtinama, kad pinigų perlaidos bitkoinų sistemoje atliekamos visiškai anonimiškai. Tačiau vykdant pavedimą vis tiek išsaugoma informacija. Taigi bitkoinų naudotojui nebūtina nurodyti tikslių savo duomenų, bet įmanoma nustatyti, kuriame kompiuteryje kokia piniginė yra, ir surasti jos savininką.

• Taupymas – kliūtis bitkoinams.

Bitkoinams koją gali pakišti ne tik kompiuterių sistemas išmanantys žmonės, bet ir bandantys sutaupyti. Jei didžioji dalis žmonių, kurie naudoja bitkoinus, imtų juos taupyti arba, dar blogiau, imtų juos keisti į materialią valiutą, bitkoinų kiekis rinkoje ir jų kaina smarkiai kristų. Dėl to bitkoinai gali netgi tapti nevertingi.

• Bitkoinų sistema, susidūrusi su problemomis, neturi gelbėjimo plano.
Paprastai valiutą, jos kursą ir padėtį rinkoje prižiūri valstybė. Ji rūpinasi, kad pinigai neprarastų savo vertės. Jei su tokia problema susidurtų bitkoinų sistema, niekas negalėtų padėti bitkoinų turėtojams, nes šios valiutos niekas neprižiūri.

• Bitkoinų naudotojų bendruomenės lyderiai šią sistemą vadina rizikinga.

Bitkoinų populiarėjimas privertė žmones burtis į bendruomenes, kuriose jie svarsto šios valiutos perspektyvas, siekia, kad valiuta būtų pripažinta ir priimama didesniame skaičiuje vietų.

Tačiau pagrindinės bendruomenės lyderis Gavinas Andresenas pats tvirtina, kad bitkoinai tėra naujas projektas, į kurį reiktų žiūrėti gana atsargiai. Jo teigimu, tai tokia pat sistema, kaip ir ką tik atsidariusi nauja įmonė. Ji gali dirbti sėkmingi arba bankrutuoti.