Autorių teigimu, šis, ketvirtasis, Raudonosios knygos leidimas turinio požiūriu yra visiškai naujas, nes jame aprašomi pagal objektyvius kriterijus sudaryto Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo taksonai – tam tikro giminingumo organizmų grupės biologinėje organizmų klasifikacijoje, turinčios unikalius pavadinimus.

Pirmą kartą šalies biologinės įvairovės apsaugos sistemoje apie 900 taksonų įvertinti pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus.

„Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas ketvirtadaliu sutrumpėjo“, – rašoma knygoje.

Joje nurodyta, kad Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą sudaro 566 taksonai.

Sąraše daugiausia yra induočių (sporinių ir žiedinių) augalų, tačiau tai negausiausia saugomų rūšių grupė, skaičiuojant jos santykį su visu šalies floros sąrašu. Pagal tokį matmenį (saugomų rūšių dalis nuo visų šalyje aptinkamų sistematinės grupės taksonų) išsiskiria varliagyviai, sąraše yra penkios rūšys iš 13 žinomų šalyje.

Daugiau kaip po 20 proc. šalies paukščių, žinduolių ir roplių turi teisinę apsaugą, induočių augalų ir samanų grupėse tokių yra per 10 proc., grybų – 6–7 procentai.

Santykinai mažiausiai saugomų rūšių sąraše yra vabzdžių – tik apie pusę procento nuo visos šalies vabzdžių galimos įvairovės.

Naujausia Raudonoji knyga yra tik skaitmeninės versijos, popierinės kol kas nebus leidžiama.

Pirmasis saugotinų augalų rūšių sąrašas, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys, Lietuvoje patvirtintas 1962 metais. 1976 metais Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į ją tuomet pateko 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių, 1981 metais knyga išspausdinta.

1992 metais išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, joje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis. 2003 metais sudarytas naujas sąrašas su 815 saugomų rūšių, o 2007 metais išleista trečioji Lietuvos raudonoji knyga, joje aprašytos 767 saugomos rūšys: 253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų.

Įvertinus šiuo metu į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įtrauktas 764 rūšis, nustatyta, kad per daugiau kaip dešimt metų daugelio jų būklė pasikeitė, todėl į naująjį sąrašą pateko 566 rūšys, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

„Rūšys buvo išbrauktos ar įtrauktos naujos dėl įvairių priežasčių: daugumos būklė pagerėjo, jos tapo dažnos arba atlikus vertinimus pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos metodiką išsiaiškinta, kurios mūsų šalyje laikomos išnykusiomis, todėl jų realiai išsaugoti neįmanoma“, – teigiama VSTT pranešime.

Iš sąrašo išbrauktos 38 rūšys, kurių realiai išsaugoti jau nebeįmanoma.

Naujajame sąraše neliks kai kurių paukščių rūšių: pilkųjų gervių, gulbių giesmininkių (ši rūšis  saugoma pagal ES Paukščių direktyvą), pilkųjų žąsų, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų baltųjų garnių bei kitų. Šių sparnuočių populiacijos pakankamai pagausėjo, jos gamtinėje aplinkoje tapo įprastos.

Į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą įrašyta pilkoji kurapka. Anot VSTT, jos populiacijos visoje Europoje mąžta drastiškai.

Iš žinduolių sąrašo kaip išnykusios bus išbrauktos europinė audinė ir ąžuolinė miegapelė, o kaip gausėjanti rūšis šalyje – ūdra (ši rūšis yra saugoma pagal ES Buveinių direktyvą), kelios šikšnosparnių rūšys ir kt.

Nuo metų pradžios bus saugomi dėl invazinių vėžių plitimo šalyje sparčiai nykstantys plačiažnypliai vėžiai. Kaip išnykusias žuvų rūšis siūloma išbraukti sturius ir sparius.

Atsižvelgiant į naujausius duomenis, keičiamas ir augalų sąrašas: siūloma išbraukti nevietines rūšis, tokias kaip melsvasis linlapis, bekotis ąžuolas, arba rūšis, kurių būklė gera – meškinį česnaką, daugiametę blizgę, paprastąją vandens leliją ir kt.

Sutrumpėjo ir samanų, grybų, kerpių sąrašas, tačiau 22 rūšis kaip retas ar nykstančias siūloma įtraukti į saugomų rūšių sąrašą.

Lietuvoje saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą rengia bei kasmet peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija, sudaryta iš mokslo ir mokymo institucijų, Aplinkos ministerijos atstovų. Jį tvirtina aplinkos ministras.

Pirmasis toks dokumentas patvirtintas 1976 metais.

Naujas saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Nuotraukoje matomas dvispalvis plikšnys pas Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Metodinio-analitinio centro gamtosaugininkus atkeliavo po viešnagės viename Vilniaus daugiaaukščiame biurų pastate.

Šikšnosparniui pasisekė, kad jį ten aptiko neabejingi žmonės ir apie tai informavo centro atstovus. Žinduolis pastate buvo pakliuvęs į rimtą bėdą. Paspaudus šaltukui sugalvojo slėptis pastato viduje, tačiau įstrigo stoglangyje.

Anot gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, dvispalvis plikšnys buvo apžiūrėtas, pagirdytas, ir galės miegodamas laukti, kol lauke bent kiek atšils. "Lauke oro temperatūrai perkopus virš 0 °C, bus paleistas į laisvę kuo arčiau sugavimo vietos", – aiškino R.Karpuška. Į jį turėtų kreiptis radusieji šikšnosparnius Vilniuje ar aplink jį. Kitur gyvenančiųjų skambučių laukia Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.  

Jis pasakojo, kad šaltuoju metų laiku į žmonių naudojamas patalpas – butus, biurus, dirbtuves, rūsius, palėpes, balkonus ir pan. dažniausiai patenka dvispalviai plikšniai (Vespertilio murinus) ir vėlyvieji šikšniai (Eptesicus serotinus).

Skambučių apie netikėtas radybas D. Makavičius ir jo kolegos daug daugiau sulaukia staiga atšalus ar atšilus orams. Pasikeitus oro temperatūrai rasta žiemoti vieta šikšnosparniams pasirodo ne tokia jau ir tinkama (tampa per karšta ar per vėsu), tad puola ieškoti tinkamesnės, ir, pasitaiko, kad lenda pro atvirus langus, į ventiliacijos angas, kitokius plyšelius. 

"Anksčiau radę šikšnospanį gyventojai neretai jų išsigąsdavo, vos ne ieškodavo šlepetės, kuria būtų bandę gintis. Dabar skambina su klausimu, kaip šiems gyvūnams padėti, o ne kaip jų atsikratyti", – kalbėjo D. Makavičius.

Anot jo, gyvūnas neretai patenka tarsi į spąstus ir nesugeba išskristi iš patalpos. Ilgai negavęs vandens jis žus. Todėl radus šikšnosparnį, jeigu lauke nespaudžia šaltis, jį galima išleisti į lauką, kitu atveju kelias dienas palaikyti, pavyzdžiui, batų dėžutėje, pabandžius jį pagirdyti iš šaukštelio. Jeigu bus ištroškęs, atsigers. Galima vandens pabandyti palikti įpilto šalia.

Jeigu svečią radote uždaroje patalpoje, iš kurios jis savo noru esant reikalui negalės pasišalinti, arba negalite ramiai susigyventi su jo kaimynyste, skambinkite žemiau nurodytais kontaktais ir specialistai jus išsamiau pakonsultuos, ką daryti, o taip pat apsidžiaugs jūsų suteikta kaip įmanoma išsamesne informacija apie rastą šikšnosparnį.

Ką tiksliai daryti?

Atminkite, kad pulti vyti lauk yra ne pati geriausia idėja. "Išgąsdintas šikšnosparnis tik blaškysis po patalpą ir nuo mosavimų rankomis greičiau kelio į lauką nesuras", – perspėjo R.Karpuška.

Štai jo išsamesni patarimai:

Jei šikšnosparnio nebijote, tuomet susiraskite sandariai uždaromą, tačiau orui pralaidžią dėžutę (pvz., nuo batų) arba plastikinį indą. Gali prireikti ir kietesnio, bet plono popieriaus lapo. Dėl savo ir šikšnosparnio saugumo užsimaukite pirštines.

Nuimkite ant sienos, užuolaidos ar kitoje vietoje tupintį šikšnosparnį, įdėkite į dėžutę ir ją uždenkite. Jei nenorite imti šikšnosparnio rankomis, o šikšnosparnis tupi ant sienos, tuomet jį uždenkite dėžute. Tarp dėžutės ir sienos braukdami tvirto popieriaus lapu šikšnosparnį nuo sienos nubraukite į dėžutę. Dėžutę su šikšnosparniu uždenkite.

Šikšnosparnį lauke galima išleisti tik tuomet, jei ten ne minusinė temperatūra. Išleidžiant negalima išmesti į orą ar palikti ant žemės. Reiktų šikšnosparnį palikti bent 1 m aukštyje padėtą ant palangės ar kitos atbrailos.

Jei nežinote kaip geriau pasielgti ar šikšnosparniams jaučiate panišką baime, tuomet susisiekite su šikšnosparnių apsaugos specialistais.

Jei esate vilnietis, ar gyvenate netoli šio miesto, drąsiai kreipkitės į VSTT Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertą Remigijų Karpušką (Vilnius) tel. +370 684 63709.

Jei gyvenate kitame mieste, tuomet rekomenduojame susisiekti su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininku Deividu Makavičiumi (Mažeikiai) tel. +370 620 30707.

Šiems specialistams labai svarbi visa informacija apie aptiktus šikšnosparnius, todėl laukia ir laiškų su apsilankiusių šikšnosparnių nuotraukomis adresu remigijus.karpuska@vstt.lt.

Lietuvoje iš viso gyvena 14 rūšių šikšnosparniai, kai kurių rūšių atstovai žiemoti išskrenda į šiltesnius kraštus.

Kaip penktadienį pranešė Kauno apskrities policija, bendradarbiaudami su Kauno regiono apsaugos departamento atstovais, pareigūnai nustatė, kad Lazdijų rajone gali būti neteisėtai medžiojamos lūšys.

Atlikus tyrimą, trečiadienį sulaikyti du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, gimę 1994 ir 1964 metais. Per kratas rastos sumedžiotos lūšys, bei medžiokliniai ginklai, didelis kiekis įvairių medžioklei skirtų priemonių. Pareigūnų teigimu, nušauta daugiau nei viena lūšis, tikslus skaičius bus nustatytas per tyrimą.

Policijos duomenimis, saugomų laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei padaryta žala gali viršyti 20 tūkst. eurų.

Lazdijų rajono gyventojams pateikti įtarimai dėl neteisėto medžiojimo, už tai gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Policija nurodo, kad gavus informacijos apie šį įvykį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ketvirtadienį taip pat pradėtas tarnybinis patikrinimas minėtų pareigūnų atžvilgiu.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad įtariami pareigūnai kol kas nėra nušalinti nuo pareigų.

„Kalbant apie nušalinimą nuo tarnybos, tai turėtų inicijuoti arba ikiteisminio tyrimo institucija, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą, arba prokuratūra. Mes jų kol kas nušalinti negalime, neturime pagrindo. Padarėme viską, ką galėjome, tai nėra susiję su jų tiesiogine jų tarnyba, kad būtų galima kokių nors kitų veiksmų imtis“, – teigė jis.