Kartu su tenoru Gyčiu Murausku jis pateikė kitokią dainos „Šaukiu aš tautą“ versiją. 

„Minėdami Sausio 13-osios trisdešimtmetį, vėl esame akistatoje su priešu, tik šįkart nematomu ir klastingu, kurį įveikti galime tik rūpindamiesi savo ir kitų saugumu. „ Kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltume rytmečiui gyventi ir žydėt“ ir susidorojus su šiuo nematomu priešu, laisvė vėl sugrįš į mūsų kasdieninį gyvenimą, – sako V. Danielius. – Karantino sąlygomis daryti įrašai, tam tikslui įkurta namų įrašų studija. Filmavimo komanda atstoja vienas žmogus su telefono kamera, bet širdyje emocija džiugi ir kupina vilties, todėl ja norime pasidalinti su Jumis!“

Ištuštėję miestai, sustojęs kultūrinis gyvenimas ir pakitęs žmonių tarpusavio bendravimas atlikėją paskatino ne laukti, kol bus vėl leista grįžti į sceną ar į repeticijų sales, o muzikos keliu kreiptis į Lietuvos žmones ir dainos galia suteikti jiems tikėjimo bei vilties.

„Daugelis šiame saviizoliacijos laikotarpyje išgyvena daug įvairių jausmų, pradedant baime, nežinomybe dėl ateities, grėsme sveikatai ir finansiniu nestabilumu. Jaučiu, kad žmonės emociškai ir psichologiškai išsekę. Net ir mokslininkai, psichologai kalba, jog po karantino mes išeisime kitokie. Galbūt pasikeis įpročiai, vertybės, o gal požiūris į daugelį dalykų, bet esu tikras, kad žmogiškasis ryšys bus esminis pokytis. Manau, žmonės labiau pradės vertinti savo šaknis, istoriją ir kultūrą.“ – sakė solistas E. Chrebtovas.

Atlikėjo įsitikinimu, visais laikais muzika, daina buvo tai, kas net ir pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu padėdavo pakelti sunkumus, nugalėti apatiją, pasisemti šviesos ir vilties.

„Ištuštėjusios miesto gatvės, uždarytas visuomeninis gyvenimas, atskirti žmonės vieni nuo kitų – tai itin sudėtingas laikotarpis visiems. Aš atlikėjas, todėl į Lietuvos žmones kreipiuosi muzikos keliu ir tikiuosi skambantys dainos žodžiai atkreips mūsų visuomenės dėmesį ir įpūs jiems tikėjimo geresniu rytojumi. Tikiu, kad bendruomeniškumo jausmas, atjauta, vienas kito palaikymas gali padėti jaustis stipriems ir emociškai tvirtiems“ – savo mintimis dalinosi dainininkas.

Galiausiai kurį laiką kalbėjęs apie poreikį susigrąžinti nacionalinę valiutą - litą, įkurto pilietinio judėjimo „Šaukiu aš tautą“ vardu, išleido 19 tūkst. eurų šios idėjos viešinimui. Ateityje, teigia R. Paksas, sulauksime ir daugiau panašių šio judėjimo viešų veiksmų, raginančių visuomenę susimąstyti. Kartu politikas tikina - šis judėjimas ir jo skleidžiamos idėjos nieko bendro su artėjančiais rinkimais neturi.

Tačiau ne lozungai, bet R. Pakso žingsnis savo idėjoms skleisti išnaudoti pilietinį judėjimą, kelia nerimą ekspertams, pabrėžiantiems, kad panašūs politikų slėpimosi po įkurtais judėjimais precedentai rodo tai, kad politinės reklamos kontrolės įstatymas turi daug spragų.

Buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udrys teigia, kad kur kas laisviau nei politinės partijos reklamos kontrolės klausimais reglamentuojamas pilietinis judėjimas „Šaukiu aš tautą“ yra tiesiog pasitelkiamas R. Pakso politiniams tikslams įgyvendinti. Pasak jo, taip gudriai išnaudojamos politinės reklamos kontrolės spragos. J. Udrys prognozuoja, kad analogiškomis europarlamentaro tezėmis bus paremta ir ta rinkimų kampanija, kurioje R. Paksas, pavyzdžiui, subūręs rinkimų komitetą, pasiskelbs dalyvaująs.

Spalio pabaigoje judėjimas „Šaukiu aš tautą“ pradėjo savo pirmąją komunikacinę kampaniją, Lietuvos didžiuosiuose miestuose pastatant 16 lauko reklamos stendų. Reklaminių stendų epicentre - piloto kostiumu apsirengęs R. Paksas, užduodantis klausimą, „Ar pritari lito sugrąžinimui?“

Ši apie 19 tūkst. eurų kainavusi akcija, pasak vieno iš „Šaukiu aš tautą“ steigėjo ir valdybos nario Vidmanto Staniulio, yra judėjimo įvaizdžio reklama, truksianti iki lapkričio pabaigos. Taigi pirmosios „Šaukiu aš tautą“ reklaminės kampanijos pabaiga numatyta kur kas vėliau nei savivaldybių ir prezidento rinkimų kampanijų, sugriežtinančių ir politinės reklamos taisykles, pradžia.

Savivaldos rinkimų kampanija prasideda lapkričio 7 dieną, Prezidento - lapkričio 12 d. Atitinkamai, šiuose rinkimuose dalyvaujantiems asmenims ar politinėms organizacijoms galios kur kas griežtesnės politinės reklamos žymėjimo taisyklės.

Tad pirmasis, R. Pakso žodžiais tariant, „Šaukiu aš tautą“ „krepštelėjimas“, galėtų atkreipti VRK dėmesį jei, pavyzdžiui, R. Paksas vienu ar kitu būdu visgi nuspręstų dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Sekant VRK rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu, savivaldos rinkimuose dalyvaujantis R. Paksas priekaištų galėtų susilaukti, nes iškabintuose stenduose nėra nurodomas nei finansinis šaltinis, nei tai, kad tai yra politinė reklama. Galiausiai reklamoje dėmesio centre - ne pilietinis judėjimas, bet R. Paksas ir jo skleidžiami lozungai.

Analogiška situacija kiltų ir Europos Parlamento rinkimuose, kurių rinkimų kampanijos startas - lapkričio 26 d. R. Paksas tvirtina, kad kvietimas susimąstyti dėl lito - tik pirmasis „Šaukiu aš tautą“ žingsnis, pasak jo, ateityje tokių akcijų bus ir daugiau.

Tačiau pats R. Paksas aiškina, kad pilietinis judėjimas su jo tikslais artėjančiuose rinkimuose visiškai nesusiję.

„Aš noriu pasakyti, kad šitas pilietinis judėjimas nėra skirtas rinkimams, jis yra ilgalaikis procesas, skirtas suvienyti žmones, kurie galvoja apie nacionalinę valstybę po viena vėliava ir, kad nacionalinių interesų būtų siekiama ne tik šiais metais, bet ir po 15 ar 20 metų“, - aiškino R. Paksas.

Jis teigia, kad Europos Parlamento ar Prezidento rinkimuose, kuriuose jis ketina dalyvauti, naudosis visai kitomis platformomis - taip, kaip, aiškina R. Paksas, numato įstatymas.

„Nelaikykite mūsų durniais“, - į tokius R. Pakso aiškinimus atsako buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos narys J. Udrys.

Pasak jo, šią pilietinio judėjimo platformą R. Paksas tiesiog išnaudoja savo veido ir politinių tezių garsinimui dar iki kol oficialiai prasidės rinkimų kampanija.

„Aš spėju, kad rinkimuose, kuriuose Paksas dalyvaus, bus tokios pačios nuotraukos, bus tokios pačios komunikacinės žinutės, bus tokios pat spalvos ir šriftai, bus tam tikras tęstinumas. Akivaizdu, kad ta politinė reklama, kuri bus rinkimų kampanijos metu ir kuri formaliai atitiks visus reikalavimus, bendrame šios kampanijos biudžeto dalyje sudarys, mano supratimu, tik nedidelę dalį“, - kalbėjo buvęs VRK narys. Pasak jo, R. Paksas, sukūręs pilietinį judėjimą ir jo pagrindu pradėjęs garsinti savo politinius šūkius, tiesiog išnaudoja paliktas politinės reklamos kontrolės spragas.

„Taip parodomas politinės reklamos reguliavimo netobulumas. Antras dalykas, jei galima tokiais žingsniais apeiti - kam toks reguliavimas (politinės reklamos. - ELTA) iš viso yra reikalingas. Galiausiai mūsų politikų požiūris rodo, kad mūsų politikai yra linkę piktnaudžiauti teise, nors tą jie ir daro formaliai atitikdami įstatymus. Būtent čia galima įžvelgti ir VRK beviltiškumą“, - sako J. Udrys.

Tuo tarpu R. Paksas laikosi savo, kad jokio ryšio tarp artėjančių rinkimų ir „Šaukiu aš tautą“ komunikacinės kampanijos nėra. Politikas tvirtina, kad deramai laikysis įstatymų.

„Tai, kad čia sąsaja su rinkimais - nežinau, ką turėčiau jums pasakyti, kad tai netiesa ir kad tuo patikėtumėte. Bet taip yra. Galų gale, jeigu jau taip kalbant juridine kalba, tiek savivaldos rinkimai, tiek Seimo ir Europos Parlamento rinkimai, tiek Prezidento rinkimai yra labai griežtai reglamentuojami. Politinė reklama turi būti apmokėta iš politinės sąskaitos, pagal atitinkamus įkainius. Ir čia labai griežtai reikės atskirti, kur yra judėjimas ir kur yra komitetas ar save išsikėlęs, nes VRK, ką gali traktuoti ne mūsų naudai, taip ir bus traktuojama. Taip kad mes privalėsime labai griežtai atskirti“, - kalbėjo R. Paksas.

Jis tvirtino, kad tai, ką įstatymai leis, tas ir bus viešinant judėjimo idėjas daroma. Tačiau visgi skirtį tarp tikslų, kurie siejami su kuriamu pilietiniu judėjimu ir interesų artėjančiuose rinkimuose R. Paksas paliko nelabai aiškią. Viena vertus, europarlamentaras kalbėjo, kad judėjimas gyvena savo atskirą gyvenimą, tačiau, kita vertus, paklaustas, ar tikrai pilietinis judėjimas ir planuojama platforma artėjantiems rinkimams tikrai veiks atskirai kaip nesusisiekiantys indai, akcentavo, kad, nepaisant to, kad juridiškai platformos bus atskiros, jų mintis išliks ta pati.

„Judėjimas gyvena savo gyvenimą, o rinkimai ateina ir praeina. Žmonės yra išrenkami arba neišrenkami. O judėjimas bet kokiu atveju egzistuoja“, - kalbėjo R. Paksas.

Panašiai aiškino ir V. Staniulis. Pasak jo, reklaminiai stendai yra tik pilietinio judėjimo įvaizdžio reklama, o ne tikslingai R. Paksui skirtas dėmesys prieš rinkimus. R. Pakso iškeltą klausimą apie lito sugrąžinimą V. Staniulis taip pat buvo linkęs traktuoti kaip labiau pilietinį, o ne politinį veiksmą. Jis pridūrė, kad jei R. Paksas nesiregistruos rinkimuose, tai problemų su VRK neturėtų būti.

„Jei tai kažkaip būtų susiję su rinkimais, tai mes, be jokios abejonės, tų reikalavimų ir laikytumėmės“, - apibendrino V. Staniulis.

Į Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtą koncertą atėjo keli tūkstančiai klaipėdiečių. Renginys jiems pateikė siurprizų. Orkestrai, atlikėjai pasirodė ne scenoje, o krepšinio aikštelėje. Ekranuose buvo ne tik retransliuojamas renginys, bet ir rodomi tautiniai vaizdai.

Koncertas „Šaukiu aš tautą“, kuris antradienio vakarą, vyko „Švyturio arenoje“, sulaukė didelio klaipėdiečių susidomėjimo. Visi bilietai, kurių buvo apie 4 tūkst., į renginį buvo išpirkti per pirmąsias dvi dienas nuo prekybos pradžios.

Renginio organizatoriai Žvejų rūmai siekė, kad koncertą galėtų pamatyti kuo daugiau klaipėdiečių. Tad du kartus buvo parduodami papildomi bilietai. Išnaudotos net prastesnio matomumo vietos.

Šventiniame koncerte „Šaukiu aš tautą“ pasirodė valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų instrumentų orkestras, Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Gintarėlis“, atlikėjai Vaida Genytė, Violeta ir Vilius Tarasovai.

Pirmą kartą valstybinei šventei skirtas koncertas vyko ne arenoje sumontuotoje scenoje, o krepšinio aikštelėje.

Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Nemira Trakumienė pasakojo, kad toks sprendimas priimtas neatsitiktinai. Orkestrai žiūrovus pradžiugino savo defilė programomis. Dėl to reikėjo daugiau vietos.

„Toks variantas yra brangesnis. Daugiau atsieina apšvietimas. Tačiau projektui gavome finansavimo ir iš Kultūros ministerijos. Tai galėjome sau leisti. Norėjome pradžiuginti miestiečius kitokiu renginiu“, – pabrėžė pavaduotoja.

Taip pat pirmą kartą valstybinei šventei skirto koncerto metu arenoje kabantys ekranai ne tik retransliavo renginį, bet ir buvo scenografijos dalimi. Juose buvo rodomi tautiški vaizdai, vaikų piešiniai, istoriniai kadrai.

„Norėjome, kad renginys būtų iškilus, didingas, modernus, būtų panaudotos priemonės, kurios naudojamos didžiųjų renginių metu“, – pabrėžė N.Trakumienė.