Kodėl sausėja akys?

Akių ligų gydytoja Žaneta Kavaliauskienė pasakoja, kodėl šaltuoju metų laiku labiausiai kenčia akys ir kaip sau padėti.

Ji teigia, kad priežasčių sausėti akims yra daug: ilgas darbas kompiuteriu, užterštas oras (pavyzdžiui, dulkėmis, cigarečių, kūrenamų malkų dūmais), sausos patalpos, kontaktiniai lęšiai, cheminiai dirgikliai – įvairūs valikliai, kosmetikos priemonės. Akis sausina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kontraceptikai, taip pat jos sausėja moterims hormoninių pokyčių metu, organizmui senstant.

Akies paviršių dengia ašarų plėvelė. Ji akis saugo nuo išdžiūvimo. Mirksint ašarų plėvelė atsinaujina – sudrėkina akies paviršių, aprūpina ją deguonimi, maitina kraujagyslių neturinčią rageną, padeda pašalinti medžiagų apykaitos produktus ir bakterijas.

Kas sukelia tą pojūtį?

„Ašarų plėvelė sudaryta iš vandens, baltymų, riebalų, druskų. Būtent ašarų plėvelės sudėties pokyčiai ir sukelia akių sausumo pojūtį. Dažnai pacientai sako: „Ašarų turiu pakankamai, jos teka upeliu.“ Tačiau tokį apgaulingą ašarojimą ir sukelia akies paviršiaus dirginimas, atsiradęs dėl sausumo. Akies paviršius turi būti nuolat drėkinamas. Bet dėl minėtų priežasčių jis gali išsausėti greičiau, nei įprasta“, – sako Ž.Kavaliauskienė.

Dažnai pacientai sako: „Ašarų turiu pakankamai, jos teka upeliu.“ Tačiau tokį apgaulingą ašarojimą ir sukelia akies paviršiaus dirginimas, atsiradęs dėl sausumo.

Pasak jos, išsausėjusi ragenos vieta iškart į tai reaguoja, žmogus pajunta akių graužimą, niežulį, nori dažniau užsimerkti, akys parausta, greičiau pavargsta, jautriai reaguoja į ryškią šviesą. Šie požymiai ryškesni antroje dienos pusėje arba ryte.

Tokiu atveju dažniausiai nustatomas sausų akių sindromas. „Pirmiausia įvertiname paciento skundus, apžiūrime akis, ištiriame ašarų kiekį. Pastaruoju metu sausų akių sindromas vis dažniau diagnozuojamas jauniems, darbingo amžiaus žmonėms ir paaugliams, daug laiko praleidžiantiems prie televizorių, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų ekranų“, – teigia akių gydytoja.

Kaip gydomos sausos akys?

Sausoms akims gydyti gydytojai dažniausiai skiria akių lašų, vadinamųjų dirbtinių ašarų. Jų yra įvairiausių, skiriasi tik konsistencija ir drėkinamosios savybės. „Mes, gydytojai, visuomet pacientui paaiškiname apie dirbtinių ašarų skirtumus, pranašumus, tačiau kiekvienas tinkamas dirbtines ašaras turi prisitaikyti individualiai. Dirbtines ašaras paprastai rekomenduojame vartoti pagal poreikį“, – sako Ž.Kavaliauskienė.

Yra ir kitų sausų akių gydymo būdų, pavyzdžiui, ašarų akučių okliuzija, tačiau šis metodas taikomas tuomet, kai nepadeda gydymas lašais. Ž.Kavaliauskienė pabrėžia, kad sausas akis gydyti būtina, kitaip akių bėdų tik daugės. Dėl to gali vystytis akių junginių uždegimas, ragenos paviršiaus defektai.

Kaip išvengti akių sausėjimo?

• Nepamirškite mirksėti. Sąmoningai dažniau mirksėkite žiūrėdami į kompiuterio ekraną, televizorių, skaitydami.

• Vėdinkite ir drėkinkite patalpas, ypač šildymo sezono metu.

• Venkite skersvėjų. Ventiliatoriaus srovę automobilyje nukreipkite taip, kad ji nepūstų į akis.

• Reguliariai tikrinkite akis. Užleista toliaregystė ir trumparegystė gali būti sausų akių sindromo priežastis.

• Venkite užterštų patalpų.

• Nenaudokite cheminių valiklių, kosmetikos, kuri akivaizdžiai dirgina akis.

• Naudokite dirbtines ašaras.

Pasak specialistų, sausų akių sindromas kamuoja įvairaus amžiaus žmones ir yra vienas dažniausių nusiskundimų vasarą. Kaip rašoma pranešime spaudai, negydomas šis sutrikimas gali iššaukti rimtas ligas ir net regėjimo sutrikimus.

„Daugelis žmonių vasarą skundžiasi akių paraudimu, graužimu, deginimu, apsunkusiais vokais. Taip pat sako, kad sunku atsimerkti ryte, akyse susikaupusios išskyros, skauda mirksint, vargina jausmas, tarsi į akis pribyrėję smėlio – visa tai gali būti sausų akių sindromo keliami nepatogumai, kuriuos būtina kontroliuoti. Negydomas šis sindromas gali sukelti drumsčių susidarymą ragenoje ir iššaukti grėsmę regėjimui“, – pasakoja vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.

Pasak vaistininkės, sausų akių sindromo išsivystymui įtakos turi įvairūs aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai: tam tikrų vaistų vartojimas (raminamieji, diuretikai, beta blokatoriai, geriamieji kontraceptikai, antihistamininiai vaistai, akių lašai, kuriuose yra konservantų; vaistai nuo peršalimo, analgetikai, kraujospūdį reguliuojantys vaistai ir pan.), todėl būtina atsižvelgti į vaistų suderinamumą.

Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad sunku atsimerkti ryte, akyse susikaupusios išskyros, skauda mirksint, vargina jausmas, tarsi į akis pribyrėję smėlio.

Taip pat akis ypatingai sausina saulės spinduliai, vėdinimo ar šildymo sistemos patalpose, itin išsausinančios aplinkos orą, ilgas darbas prie kompiuterio ar kitų ekranų, ryškus dirbtinis patalpų apšvietimas. Akių būklę veikia ir sisteminės ligos: menopauzė, reumatoidinis artritas, hipertiroidizmas, vitamino A trūkumas, alergijos, odos ligos ir kt., taip pat – patiriamas nuolatinis nuovargis, stresas bei nereguliarus miegas.

„Sausų akių sutrikimais dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, nes organizmui senstant gaminasi mažiau hormonų, kurie veikia ašarų gaminimąsi ir kokybę. Taip pat, reikia pripažinti, kad ši liga dažniausiai kamuoja moteris, nes jas itin veikia hormoniniai svyravimai nėštumo ar menopauzės laikotarpiu“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasak E. Stankevičiūtės, būtina tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti akis – vasarą ypatingai svarbu saugotis ultravioletinių spindulių, galinčių sukelti ragenos uždegimą.

„Suintensyvėjus saulei žmonės ima skųstis padidėjusiu akių jautrumu – dieną sunku įžiūrėti objektus, žmonės jaučiasi tarsi apakinti, nori prisimerkti, trinti akis. Būtina naudoti tinkamą apsaugą – kokybiškus akinius nuo saulės. Mat akims labai kenkia UV spinduliai, kurie gali sukelti keratitą – ragenos uždegimą ir netgi sutrikdyti regėjimą. Jeigu akys ypatingai bijo šviesos, jas skauda, sutriko regėjimas, o jausmas toks, kad akyje yra svetimkūnis, būtina kreiptis į gydytoją oftalmologą“, – perspėja vaistininkė-vedėja.

Tam, kad išvengtumėte sutrikimų, E. Stankevičiūtė primena, kad būtina drėkinti gleivinę akių lašais ar dirbtinėmis ašaromis – jos sukuria apsauginį sluoksnį, užtikrinantį akių komfortą ir sveikatą.

„Akims padėsime lašindami dirbtines ašaras, kurios praplauna, sudrėkina, sutepa. Tinkamas drėgmės balansas akies paviršiuje sukuria apsauginę plėvelę, saugančią nuo išdžiūvimo ir aplinkos veiksnių – pranyksta sudirgimo, sausumo, perštėjimo pojūtis, diskomfortas vėjuotą ar saulėtą dieną. Kad lašiukai tinkamai drėkintų, būtina juos teisingai lašinti į akį: atitraukus voką, į išorinį akies kamputį“, – pataria E. Stankevičiūtė.

Kaip tinkamai rūpintis akimis?

Akis reikėtų stiprinti vitaminais, turinčiais liuteino bei tinkama mityba: valgykite daugiau morkų, brokolių, mėlynių.

Pasirūpinkite tinkamu darbo vietos apšvietimu bei sureguliuokite kompiuterio ekrano ryškumą.

Dirbdami prie kompiuterio darykite pertraukas: ilsinkite akis kartą per valandą 10 min. žiūrėdami į tolį.

Neignoruokite sutrikimų: jei akys parausta, niežti, traiškanoja, ašaroja, tapo jautresnės, norisi dažnai mirksėti ar matote neryškų vaizdą, būtinai kreipkitės į specialistus.

Nešiokite tinkamus akinius nuo saulės – rinkdamiesi juos atkreipkite dėmesį į UV filtro parametrus ir laidumą saulės spinduliams.

Saulėtomis dienomis nežiūrėkite tiesiai į saulę, venkite labai apšviestų vietų, daugiau laiko leiskite šešėlyje.

Sureguliuokite darbo ir poilsio režimą – išsimiegokite, aktyviai leiskite laisvalaikį, kuomet nebūtina dirbti, venkite ryškių ekranų.

Nauja civilizacijos liga

Kol kas Lietuvoje statistinių duomenų, kiek žmonių kenčia nuo sausų akių sindromo, nėra, tačiau dėl kasdienių technologijų naudojimo akių skausmu skundžiasi vis daugiau pacientų. Į klausimą, ar šaltuoju metų laiku šis sindromas padažnėja, gydytoja oftalmologė dr. Aurija Kalasauskienė sako, kad šildymas, oro kondicionavimo sistema, ar įjungtas šildymas automobilyje gali turėti įtakos ligos atsiradimui, tačiau tam yra ir daug kitų priežasčių.

Ne naujos technologijos gadina akis, bet nesąmoningas žmogaus elgesys, kai jomis naudojasi.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne naujos technologijos gadina akis, bet nesąmoningas žmogaus elgesys, kai jomis naudojasi. Pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių ar į monitorių, taip pat skaitydami, vairuodami fiksuojame žvilgsnį, todėl pradedame rečiau mirksėti. Normalus sveiko suaugusio žmogaus mirksėjimas yra vidutiniškai apie 10 mirktelėjimų per minutę, o fiksuojant žvilgsnį mirksėjimas suretėja iki 3–4 kartų per minutę – taip dėl ilgiau atviro vokų plyšio sutrūkinėja ašarų plėvelė, ašaros greičiau išgaruoja ir akys sausėja“, – sako dr. A. Kalasauskienė.

Priežasčių gali būti daug

Pernai Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. jų sausų akių ligą (SAL) vertina kaip rimtą ligą, be to, statistika rodo, kad jos simptomai vargina bene kas antrą pacientą, apsilankantį akių gydytojo kabinete.

Akys sausėja ne tik veikiamos išvardintų veiksnių: sausų akių simptomais skundžiasi kas trečia moteris, nes riziką susirgti šia liga didina menstruacijos, nėštumas, kūdikio žindymas ir menopauzė. Minėtą diskomfortą gali pajusti ir nešiojantys akių lęšius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ligų ir antidepresantų bei dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių, mat senstant akys natūraliai sausėja.

Gydytojų oftalmologų teigimu, ašarų sekrecija pradeda mažėti sulaukus 30 metų, tačiau normaliomis sąlygomis ji išlieka pakankama ir nesukelia nusiskundimų. Sulaukus 45 metų pasiekiama kritinė ašarų sekrecijos riba, kai esant nepalankioms sąlygoms pacientai pradeda jausti akių sausumo požymius.

Tačiau daugumai klinikiniai požymiai pasireiškia sulaukus 60 metų amžiaus. Su amžiumi susijusios sausos akies klinikiniai požymiai būna silpni arba vidutiniai.

Sausa akis, susijusi su hormoninės pusiausvyros sutrikimu, gali atsirasti po gimdymo žindant, gydant antiandrogeniais vaistais, klimakteriniu laikotarpiu ir po menopauzės.

Kaip išvengti

Gydytojai oftalmologai sako, kad ašarų plėvelė susideda iš 98,2 proc. vandens ir 1,8 proc. druskų, tačiau tarp dviejų mirktelėjimų ašarų plėvelė garuoja, tad joje vandens kiekis sumažėja 1–2 proc., o druskų padidėja iki 20 proc.

Diskomfortą gali pajusti ir nešiojantys akių lęšius bei vartojantys vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ligų ir antidepresantų bei dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių.

Jeigu druskų kiekis ašaroje padidėja retai, žmogus pajunta laikiną diskomfortą, kuris praeina dažniau pamirksėjus, tačiau jeigu tai tampa nuolatine būkle, ašaros tampa žalingomis akies paviršiui: iš pradžių atsiranda akies diskomfortas – svetimkūnio akyje jausmas, nuolatinis ašarojimas tai apsauginė organizmo reakcija, deginimas, po to atsiranda akies paviršiaus pažeidimas – žūsta junginės ir ragenos ląstelės, o ligos negydant, pažeidžiamos nervinės galūnėlės ir ima formuotis lėtinis skausmas.

Pasak gydytojų oftalmologų, yra pacientų, kurie ne tik serga sausų akių sindromu, bet ir skundžiasi lėtiniu akių skausmu. Ligą tampa sunku valdyti, nes, net ir gydant, akių skausmas išlieka. Šie pacientai ir taip yra jautresni skausmui nei kiti, tačiau neteisingas gydymas – situaciją tik pablogina.

Norint išvengti sausų akių ligos ar paprasčiausio jų nuovargio, reikia laikytis taisyklingo darbo ir poilsio režimo. Būtinos pertraukėlės kas 40–45 minutes po intensyvaus darbo akimis – jų metu reikia pasėdėti užsimerkus ar pabendrauti su kolegomis, nes nustatyta, kad pokalbio metu mirksėjimo dažnis būna nuo 10,5 iki 32,5 kartų per minutę. Be to, itin svarbu, kad darbo vieta būtų tinkama – kompiuterio monitoriaus ekranas turi būti nuleistas žemiau, kad vokų plyšys būtų mažesnis ir mažiau išgaruotų ašaros ir papildomai akis saugoti osmoprotektoriais.

Verta žinoti

Jei akyse jaučiamas diskomfortas, rekomenduojama įsilašinti osmoprotektorių – to, ką mūsų akis gamina pati, tačiau nepakankamai. Svarbu pasirinkti tinkamą akių ląstelių atkūrimo būdą ir ligos priežastinį gydymą – osmoprotektorius, apsaugančius akies ląsteles nuo dehidratacijos.

Labiausiai mūsų akims kenkiantys veiksniai, be abejonės – išmanieji įrenginiai, kuriais mes dirbame kasdien. Ilgas žiūrėjimas į kompiuterio monitorių, planšetės ar telefono ekraną – sutrikdo akių drėgmę dėl suretėjusio mirksėjimo, tad jas peršti, akys sausėja, ašaroja.

„Optikos pasaulio“ akių priežiūros specialistės Lilijos Rudienės teigimu, dėl skaitymo ar rašymo prieblandoje sutrinka regėjimas, tai gali būtų tiek trumpalaikis nuovargis, tiek ilgalaikė pasekmė.

Paraudusios akys gali įspėti, kad akims trūksta drėgmės, paraudimą gali sukelti ir uždegimas ar alergija, kraujagyslės išryškėja esant aukštam kraujo spaudimui.

Sausos akys įspėja apie hormoninius sutrikimus, skydliaukės ligas, tai gali būti ir ilgo darbo kompiuteriu pasekmė.

Ašarojančios akys – dažniausiai sausų akių sindromo priežastis, ašarojimą gali sukelti ir uždegimas, ašarų latakų nepraeinamumas, peršalimo ligos.

Jausmas, kad akys lyg „smėlio pripiltos“, rodo akių nuovargį ar infekciją.

Žinoma, akių priežiūros specialistė įspėja, kad tam, jog būtų nustatyta liga, būtina gydytojo konsultacija.

Simptomai, įspėjantys apie ligą

Jei dažnai jaučiate akių nuovargį, vertėtų atkreipti dėmesį, ar nėra papildomų simptomų: paraudimo, akių sausumo, blyksnių, staigaus regėjimo pablogėjimo. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistą, mat jie gali pranašauti sunkią ligą.

Dažniausios akių ligos:

Katarakta, kai akies lęšiukas laikui bėgant drumstėja, kai kuriais atvejais genetinis polinkis gali nulemti kataraktą ir jaunesniems žmonėms. Ultravioletiniai spinduliai ir jų poveikis pagreitina kataraktos vystymąsi.

Glaukoma atsiranda padidėjus akių spaudimui, jos negydant, liga gali sukelti negrįžtamą aklumą. Glaukomos vystymuisi įtakos turi paveldimumas, cukrinis diabetas, trumparegystė, traumos, todėl labai svarbu laiku nustatyti šią ligą ir pradėti ją gydyti.

Sausų akių sindromas atsiranda dėl ašarų sutrikimo, žmonėms, kurie daug dirba kompiuteriais, daug lemia aplinka: karštas oras, dulkės. Pacientai skundžiasi nuolatiniu akių sudirgimu, perštėjimu, deginimu, sausumo jausmu. Sunkiais atvejais šie simptomai vargina nuolat, lengvesniais – gali pasireikšti atsibudus ryte ar po įtempto darbo ypač sausoje aplinkoje.

Konjunktyvitas – bakterijų sukeltas junginės uždegimas, kuriam būdingas junginės kraujagyslių išsiplėtimas. Pacientai skundžiasi ašarojimu, svetimkūnio jutimu, deginimu, akių paraudimu.

Mirksėjimas – ne vienintelė profilaktika

Kad akys nevargtų, būtina pasirūpinti geru apšvietimu bei taisyklinga laikysena, daryti pertraukas, mirksėti.

„Svarbiausi akių priežiūros principai: daryti pertraukas dirbant kompiuteriu, drėkinti akis lašais, įsigyti akinius su apsauga, kurie mažina akių nuovargį ir saugoti akis nuo UV spindulių, tačiau vertėtų ir kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akis. Juk dažniausiai per itin aktyvų gyvenimo būdą, nespėjame tinkamai pasirūpinti savo akimis ir galime nepastebėti pavojingų ligos simptomų“, – patarė L. Rudienė.

Kadangi akims kenksmingi ir ultravioletiniai spinduliai, rekomenduojami akiniai nuo saulės su 100 proc. apsauga nuo ultravioletinių spindulių, juk akis būtina saugoti ir žiemą. Pašnekovė pabrėžia, kad dažnai besinaudojantiems išmaniosiomis technologijomis akis padėtų apsaugoti akiniai su apsauga nuo žalingos mėlynos šviesos, kurią skleidžia šiuolaikiniai telefonai.

Pašnekovės teigimu, labai svarbu stebėti ir vaikų akių sveikatos būklę, nes mažieji pastaruoju metu išmaniaisiais įrenginiais naudojasi taip pat dažnai kaip ir jų tėvai. Vaikų akių profilaktinę apžiūrą rekomenduojama atlikti kartą ar du kartus per metus. Regėjimo patikrinimo metu dažniausiai plečiami vyzdžiai, įvertinamas akių dugnas, jei reikia, parenkama akių korekcija.