Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui jis pareiškė esąs nekaltas.

S. Kurzas yra aukščiausio rango asmuo, įsivėlęs į kelis iš virtinės ES narę sukrėtusių skandalų, o ši byla – pirmas kartas per daugiau nei 30 metų, kai kuris nors buvęs kancleris stoja prieš teismą.

Kadaise „Vunderkindu“ vadintas S. Kurzas prieš dvejus metus atsistatydino iš kanclerio pareigų po virtinės kaltinimų kyšininkavimu, įskaitant palankių žiniasklaidos pranešimų pirkimą už valstybės pinigus.

Tai reiškė įspūdingą charizmatiško griežtosios linijos šalininko, kuris 2017 metais, būdamas 31-erių, tapo jauniausiu pasaulyje demokratiškai išrinktu vyriausybės vadovu, nuopuolį.

S. Kurzas prieš teismą stoja už tai, kad 2020 metais galimai davė melagingus parodymus parlamento komitetui, tiriančiam virtinę įtarimų dėl kyšininkavimo.

„Tikiuosi, kad procesas bus sąžiningas ir kad galiausiai bus įrodyta, jog kaltinimai yra neteisingi“, – prieš įeidamas į teismo salę žurnalistams sakė 37-erių S. Kurzas.

Jis pasmerkė tai, ką pavadino jo bylos politizavimu, ir sakė esąs įsitikinęs, kad bus išteisintas.

Jei S. Kurzas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki trejų metų kalėjimo.

Teko išbandymas

Teismo posėdis prasidėjo po 9.30 val. vietos (10.30 val. Lietuvos) laiku. Į teismo salę susirinko daug žiniasklaidos atstovų. Prieš atsisėsdamas šalia dviejų kitų kaltinamųjų, S. Kurzas linktelėjo auditorijai.

Tikimasi, kad S. Kurzas parodymus duos tik vėliau šią savaitę, trečiadienį didžiąją laiko dalį skiriant įžanginiams pareiškimams.

Prokurorai teigė planuojantys iškviesti apie 20 liudytojų, įskaitant buvusį S. Kurzo finansų ministrą ir kitus aukšto rango pareigūnus.

Buvęs kancleris kaltinamas sumenkinęs savo įtaką skiriant valstybinės įmonės vadovą.

Tačiau žiniasklaidai nutekintos telefoninių pokalbių žinutės leidžia manyti, kad S. Kurzas šį klausimą aptarė su pareigūnu, kuris vienoje žinutėje rašo: „Aš toks laimingas. Myliu savo kanclerį.“

Prokurorams iki šiol nepavyko priimti apkaltinamųjų nuosprendžių, susijusių su daugybe skandalų, kurie nuo 2019 metų sukrėtė 9 mln. gyventojų turinčią Alpių šalį.

Tikiuosi, kad procesas bus sąžiningas ir kad galiausiai bus įrodyta, jog kaltinimai yra neteisingi.

Šią savaitę dienraščio „Die Presse“ redakciniame straipsnyje pažymima, kad prokuratūrai ir pačiam teismui teko išbandymas.

Remiantis Teisingumo ministerijos statistiniais duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai bylų, susijusių su melagingais parodymais, paprastai baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu.

Filmai apie S. Kurzą

Atskiroje byloje prokurorai tiria S. Kurzo vaidmenį dėl įtariamo viešųjų lėšų švaistymo, kad sumokėtų už specialiai iškreiptas apklausas siekiant pagerinti įvaizdį ir palankiai nušviesti jo politinę karjerą.

Nors S. Kurzas, kuris neigia visus kaltinimus, atsistatydino, jo vadovauta konservatyvioji Liaudies partija (OeVP) išlieka valdžioje ir šiuo metu valdo kartu su Žaliųjų partija. Tačiau OeVP reitingai smuko.

Tai pasitarnavo kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijai (FPOe), kuri, apklausų duomenimis, prieš kitais metais vyksiančius rinkimus turi apie 30 proc. paramą.

Su nauja vadovybe partijai pavyko įveikti vadinamąjį „Ibisageito“ skandalą, kilusį 2019 metais ir sužlugdžiusį pirmąją S. Kurzo vyriausybę.

Jo tuometinis vicekancleris ir kraštutinių dešiniųjų lyderis Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) atsistatydino po to, kai pasirodė Ibisos saloje nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame už paramą jo rinkimų kampanijai H. Ch.-Strache žada viešųjų pirkimų sutartis moteriai, besidedančiai rusų oligarcho dukterėčia.

Nepaisant to, kad pasitraukė iš politikos, S. Kurzas, kurio socialiniuose tinkluose nuolat skelbiami įrašai apie jo keliones lėktuvais ir susitikimus su konservatyvių pažiūrų politikais, ir toliau sulaukia žiniasklaidos dėmesio.

Rugsėjį beveik vienu metu pasirodė keli filmai apie jo politinę karjerą: vienas kritiškas, kiti du – jį liaupsinantys, bet interviu S. Kurzas davė tik pastarųjų kūrėjams.

Dabar jis dalyvauja kelių privačių tarptautinių įmonių veikloje, be kita ko, kartu su buvusiu Izraelio „NSO Group“ vadovu įsteigė kibernetinio saugumo bendrovę. „NSO Group“ gamina prieštaringai vertinamą šnipinėjimo programinę įrangą „Pegasus“.

Parlamento patvirtinti teisės aktų pakeitimai reiškia, kad bus baudžiama už mandato pirkimą, t. y. visiems, kurie priims ar prašys kyšio ir sėkmingai kandidatuos, grės laisvės atėmimo bausmė.

36-erių S. Kurzas, ilgą laiką vadintas Europos konservatorių „vunderkindu“, 2021 metais pranešė paliekantis politiką, pasipylus kaltinimams po kraštutinių dešiniųjų Laisvės partiją (FPOe) apėmusio vadinamojo „Ibisageito“ („Ibizagate“) skandalo.

Po 2019 metų skandalo jo reitingai smuko iki 16 proc., tačiau pastaruoju metu S. Kurzo buvusiems koalicijos partneriams kraštutiniams dešiniesiems pavyko susigrąžinti paramą ir ji vėl pradėjo pirmauti apklausose.

Nuo rugsėjo įsigaliosiančiais teisiniais pakeitimais Austrija siekia panaikinti teisės spragą, leidžiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją, padarytą prieš pradedant eiti pareigas.

„Tai padės veiksmingai sustabdyti korupciją ateityje“, – teigiama vyriausybės pareiškime apie naująjį įstatymą, kuriuo taip pat nustatomos griežtesnės bausmės už su kyšininkavimu susijusius nusikaltimus.

„Ibisageito“ skandalas kilo, kai slapta nufilmuotame vaizdo įraše buvo matyti, kaip tuometinis kraštutinių dešiniųjų lyderis ir vicekancleris Heinzas Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) mainais už paramą partijos kampanijai siūlo viešuosius pirkimus moteriai, kurią jis laikė rusų oligarcho dukterėčia.

Vaizdo įrašas buvo filmuotas 2017 metais Ispanijos kurortinėje Ibisos saloje, prieš pat H. Ch. Strache partijai FPOe prisijungiant prie S. Kurzo vadovaujamos vyriausybės.

Paskelbus vaizdo įrašą H. Ch. Strache atsistatydino iš visų pareigų, o vyriausybė žlugo.

H. Ch. Strache buvo išteisintas bylose, susijusiose su „Ibisageito“ korupcijos skandalu.

S. Kurzas, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl įtarimų korupcija ir melagingų parodymų davimu, taip pat tvirtina esąs nekaltas ir iki šiol nebuvo apkaltintas.

Kritikai priekaištavo, kad teisės aktų pakeitimai yra nepakankamai griežti.

Organizacija „Transparency International“ teigė palankiai vertinanti tai, kad „pagaliau įvyko tam tikras poslinkis“, tačiau, jos nuomone, reforma toli gražu nepateisina lūkesčių.

Organizacija teigė, kad vis dar galima aukoti pareigūnui artimai organizacijai mainais už paslaugas.

S. Kurzas apie tai paskelbė praėjus vos dviem mėnesiams, kai dėl korupcijos skandalo atsistatydino iš šalies vadovo pareigų. Jis teigė perduosiantis visas savo politines funkcijas, įskaitant vadovavimą OeVP.

Praėjus vos kelioms valandoms po S. Kurzo kalbos, jo artimas sąjungininkas, pakeitęs jį kanclerio pareigose, A. Schallenbergas paskelbė pareiškimą, kuriame teigė esąs „tvirtos nuomonės, kad kanclerio ir partijos vadovo postus (...) turėtų greitai užimti tas pats asmuo“.

„Todėl pasistengsiu, kad kanclerio postas būtų atlaisvintas, kai tik partija priims atitinkamus sprendimus“.

Penktadienį numatomas OeVP vadovybės susitikimas, kuriame vienas iš favoritų perimti pareigas - vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris - gali būti pasiūlytas ir į kanclerio postą.

35-erių konservatorius – vienas jauniausių Europos politinių lyderių – šeštadienio vakarą paskelbė atsistatydinantis iš kanclerio posto, pasiduodamas spaudimui pasitraukti dėl korupcijos skandalo.

S. Kurzas, per pastaruosius ketverius metus vadovavęs dviem vyriausybėms, pareiškė, kad siekia „išvengti chaoso“. Jis pasiūlė, kad kanclerio postą perimtų A. Schallenbergas.

52-ejų diplomatas po susitikimo su žaliųjų lyderiu vicekancleriu Werneriu Kogleriu (Verneriu Kogleriu) sekmadienį turėjo susitikti su Austrijos prezidentu Alexander'u Van der Bellenu (Aleksandru Van der Belenu).

A. Schallenbergas viešai dar nekalbėjo, tačiau W. Kogleris šeštadienio vakarą davė suprasti, kad jo partija jį parems, kad konservatorių ir žaliųjų koalicija išliktų valdžioje.

S. Kurzą pradėta spausti atsistatydinti po to, kai trečiadienį prokurorai atliko kratas keliuose su valdančiąja Liaudies partija (OeVP) susijusiuose biuruose ir pranešė, jog atlieka tyrimą, kuriame figūruoja kancleris ir dar devyni asmenys.

Teisėsaugai kilo įtarimų, kad vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti valdančiajai partijai palankų nušvietimą žiniasklaidoje.

S. Kurzas neigia atlikęs kokių nors neteisėtų veiksmų, o šeštadienį pakartojo, kad jam mesti kaltinimai yra „klaidingi“. Politikas pareiškė, kad toliau vadovaus partijai ir dirbs parlamente bei sieks, kad šis reikalas būtų išaiškintas.

„Šešėlinis kancleris“

Opozicija savo ruožtu kritikuoja konservatorių ir žaliųjų koaliciją dėl su kyšininkavimu susijusio tyrimo, o Socialdemokratų partijos (SPOe) lyderė Pamela Rendi-Wagner (Pamela Rendi-Vagner) sakė, kad S. Kurzas net pasitraukęs iš posto liks „šešėliniu kancleriu“.

Sekmadienį žiniasklaidos komentaruose buvo atkartojama ši mintis ir buvo pabrėžiama, kad dar neaišku, ar A. Schallenbergas sugebės vadovauti šaliai savaip.

„Nėra jokių abejonių, jog jis (S. Kurzas) mano, kad sugebės traukioti virveles iš ne itin subtilaus antrojo plano“, – rašė kairuoliško „Der Standard“ skiltininkas Hansas Rauscheris (Hansas Raušeris), S. Kurzą pavadinęs „gudriu Sebastianu“.

Pirmą kartą nacionaliniu lygmeniu suformuota OeVP ir žaliųjų koalicinė vyriausybė darbą pradėjo 2020 metų sausį, tačiau joje jau ne kartą kilo įtampa dėl ankstesnių korupcijos skandalų, be to, partijos nesutaria tokiais klausimais kaip pabėgėlių politika.

Vėliausiame skandale prokurorai pareiškė įtariantys, kad 2016–2018 metais „Finansų ministerijos ištekliai buvo panaudoti iš dalies manipuliuotoms nuomonės apklausoms, kurios buvo naudingos tik partiniams politiniams interesams, finansuoti“.

Tuo laikotarpiu S. Kurzas perėmė vadovavimą OeVP, atvedė ją į koaliciją su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) ir stojo prie vyriausybės vairo.

Prokurorai įtaria, kad neįvardyta žiniasklaidos bendrovė gavo mokėjimus mainais už šių apklausų paskelbimą. Daugelio manoma, kad tai yra bulvarinis laikraštis „Oesterreich“, kurio biure trečiadienį irgi vyko krata.

Ankstesnė S. Kurzo koalicinė vyriausybė, suformuota su FPOe, žlugo 2019 metų gegužę dėl „Ibisageitu“ („Ibizagate“) vadinamo korupcijos skandalo. Tačiau po jo vykusiuose naujuose rinkimuose S. Kurzo OeVP vėl užėmė pirmą vietą ir nuo praėjusių metų pradžios dirba koalicijoje su žaliaisiais.

Darydamas per televiziją transliuotą pareiškimą, S. Kurzas pabrėžė norįs „užleisti vietą, kad būtų išvengta chaoso“.

„Mums reikia stabilumo“, – sakė 35 metų konservatorius ir pridūrė, kad būtų „neatsakinga“ leisti Austrijai „pasinerti į ne vieną mėnesį truksiantį chaosą ar aklavietę“, kol ši ES valstybė narė grumiasi su koronaviruso pandemija.

Jis nurodė, kad naujuoju kancleriu siūlys paskirti dabartinį užsienio reikalų ministrą Alexander'ą Schallenbergą (Aleksandrą Šalenbergą). Pats S. Kurzas ketina toliau vadovauti valdančiajai Liaudies partijai (OVP) ir eiti parlamentaro pareigas.

Žaliųjų lyderis vicekancleris Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) penktadienį paprašė OVP paskirti kitą vyriausybės vadovą, teigdamas, kad S. Kurzas „nebetinka eiti pareigas“.

Trečiadienį prokurorai atliko kratas keliuose su OVP susijusiuose biuruose ir pranešė, kad kancleris ir dar devyni asmenys atsidūrė jų tyrimo centre. Teisėsaugai kilo įtarimų, kad vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti valdančiajai partijai palankų nušvietimą žiniasklaidoje.

S. Kurzas neigia atlikęs kokių nors neteisėtų veiksmų, o šeštadienį pakartojo, kad jam mesti kaltinimai yra „klaidingi“.

„Galėsiu tai paaiškinti; esu tuo įsitikinęs“, – ramiai sakė jis.

S. Kurzo teigimu, kai kurios jo parašytos SMS žinutės, dėl kurių jis sulaukė nemalonumų, buvo išsiųstos „įsikarščiavus“.

„Esu paprastas žmogus, turintis emocijas ir darantis klaidas“, – pažymėjo atsistatydinantis vyriausybės vadovas.

Trečiadienį prokurorai atliko kratas keliuose su valdančiąja Liaudies partija (OeVP) susijusiuose biuruose ir pranešė, kad 35 metų kancleris ir dar devyni asmenys atsidūrė jų tyrimo centre dėl įtarimų, esą vyriausybės pinigai buvo panaudoti korupciniam sandoriui, siekiant užtikrinti partijai palankų nušvietimą žiniasklaidoje.

Opozicija pranešė, kad kitą antradienį organizuos balsavimą dėl nepasitikėjimo S. Kurzu, nors jo sėkmė priklauso nuo jaunesniosios OeVP koalicijos partnerės Žaliųjų partijos, kuri dar neatskleidžia, kaip ketina balsuoti.

Tačiau žaliųjų lyderis vicekancleris Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) pareiškė, kad šie „rimti ir baisūs kaltinimai“ kelia abejonių dėl kanclerio gebėjimo veikti ir veiksmingai atlikti savo pareigas“.

„Dabar darosi nepaprastai sunku“ tęsti darbą su S. Kurzu, sakė jis žurnalistams prieš opozicijos partijų susitikimą, siekiant aptarti, kaip jos galėtų užtikrinti „stabilumą“.

Jeigu antradienio balsavimas sulauks reikiamo daugumos parlamentarų palaikymo, tai jau bus antras S. Kurzo – 2017 metais tapusio jauniausiu demokratiškai išrinktu pasaulio lyderiu – nuvertimas.

Ankstesnė jo koalicinė vyriausybė, suformuota su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), žlugo 2019 metų gegužę dėl „Ibisageitu“ („Ibizagate“) vadinamo korupcijos skandalo. Tačiau po jo vykusiuose naujuose rinkimuose S. Kurzo OeVP vėl užėmė pirmą vietą.

Naujausiame skandale S. Kurzas neigia bet kokius jam keliamus kaltinimus, laiko juos „neturinčiais pagrindo“ ir kol kas atmeta atsistatydinimo galimybę.

Ketvirtadienio vakarą Vienos centre prie OeVP būstinės susirinko tūkstančiai žmonių. Jie reikalavo S. Kurzo atsistatydinimo ir mojavo plakatais su užrašais „Prieš korupciją“ ir „Gėda tau“.

Remiantis prokurorais, 2016–2018 metais „Finansų ministerijos ištekliai buvo panaudoti iš dalies manipuliuotoms nuomonės apklausoms, kurios buvo naudingos tik partiniams politiniams interesams, finansuoti“.

Tuo laikotarpiu S. Kurzas perėmė vadovavimą OeVP, atvedė ją į koaliciją su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe) ir stojo prie vyriausybės vairo.

Prokurorai įtaria, kad neįvardyta žiniasklaidos bendrovė – daugelio manoma, kad tai yra bulvarinis laikraštis „Oesterreich“, – gavo mokėjimus mainais už šių apklausų paskelbimą.

Pirmą kartą nacionaliniu lygmeniu suformuota OeVP ir žaliųjų koalicinė vyriausybė darbą pradėjo 2020 metų sausį, tačiau joje jau ne kartą kilo įtampa dėl ankstesnių korupcijos skandalų, be to, partijos nesutaria tokiais klausimais kaip pabėgėlių politika.

Pasak prokurorų, „Kurzas ir dar devyni įtariamieji bei trys organizacijos“ figūruoja tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų, susijusių su šiuo reikalu.

Austrijos prokurorai trečiadienį ryte atliko kratas valdančiosios Liaudies partijos (OeVP) biuruose dėl minėtų įtarimų.

OeVP generalinio sekretoriaus pavaduotoja Gaby Schwarz (Gabi Švarc) patvirtino įvykus kratas, bet nesakė, kieno atžvilgiu vykdomas tyrimas, tik nurodė, kad kratos atliktos „dėl šou“, o „kaltinimai sugalvoti“ dėl penkerių metų senumo įvykių.

Austrijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad kratos taip pat vyko OeVP kanclerio S. Kurzo įstaigoje, dėl kelių jo darbuotojų.

Remiantis Austrijos visuomeniniu transliuotoju „Oe 1“, trečiadienio kratoms išduotas leidimas leidžia manyti, kad iš Finansų ministerijos lėšų buvo mokama už S. Kurzui palankias visuomenės nuomonės apklausas.

Po to apklausų rezultatai buvo skelbiami laikraštyje „Oesterreich“, kaip manoma, mainais gaunant pelningų reklamos užsakymų iš vyriausybės.

S. Kurzas yra įtariamas kaip šių nusikaltimų bendrininkas, matyti iš nutekinto kratos orderio.

Žiniasklaidos grupė, kuriai priklauso „Oesterreich“, paskelbė pareiškimą, neigiantį, kad apklausų užsakymas ir rezultatų skelbimas buvo vykdomi neteisėtai.

OeVP finansų ministras Gernotas Bluemelis (Gernotas Bliumelis) sakė, kad jo ministerijoje irgi buvo surengta krata, tačiau pabrėžė, kad tai nesusiję su juo asmeniškai ar jo kadencija.

„Kortų namelis“

Šie kaltinimai gali dar padidinti įtampą koalicijos partnerių OeVP ir Žaliųjų partijos santykiuose, kurie tebėra įtempti po praėjusio skandalo.

S. Kurzas savo antrą kadenciją kanclerio poste pradėjo 2020 metų sausį.

Ankstesnė jo koalicinė vyriausybė, suformuota su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), žlugo 2019 metų gegužę dėl „Ibisageitu“ („Ibizagate“) vadinamo korupcijos skandalo.

„Ibisageito“ skandalas privertė Heinzą-Christianą Strache (Heincą Kristianą Štrachę) atsistatydinti iš vicekanclerio ir FPOe lyderio postų.

Skandalas kilo pasirodžius slapta padarytam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip H.-Ch. Strache prabangioje viloje Ibisoje numanomai vieno Rusijos oligarcho dukterėčiai už pagalbą organizuojant FPOe 2017 metų rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.

Po šio įrašo tyrėjai pradėjo kelis didelio masto tyrimus dėl įtariamos korupcijos Austrijos politikoje. Kai kurie jų buvo nukreipti prieš OeVP aukšto rango narius, tokius kaip G. Bluemelis.

Paties S. Kurzo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl galimai melagingų pareiškimų apie korupciją vienam parlamento komitetui, bet kancleris nėra apkaltintas.

Opozicinė Socialdemokratų partija (SPOe) trečiadienį pareiškė, kad minimos kratos rodo, jog partijos OeVP „kortų namelis garsiai braška“, ir sukritikavo S. Kurzo partiją už „nepriklausomos teismų sistemos diskreditavimą ir bandymą užkirsti kelią jos tyrimams“.

Kol kas Žaliųjų partijos iškiliausi politikai dar neapsisprendė, kaip pasielgti dėl naujausių kaltinimų, kurie pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė pristatė anglies dioksido mokestį kaip vieną iš savo svarbiausių mokesčių sistemos „ekosocialinių“ pakeitimų.

Vicekancleris Werneris Kogleris (Verneris Kogleris) žurnalistams pareiškė, jog šios kratos neturės įtakos koalicinės vyriausybės gebėjimui valdyti.

Tačiau jis paprieštaravo OeVP išsakytam kratų apibūdinimui kaip „šou“, pabrėždamas, kad kratos orderiams reikėjo teisėjo patvirtinimo.

Jei koronaviruso situacija pablogės, į „apres-ski“ („vakarėlių po slidinėjimo“) įstaigas galės patekti tik paskiepyti svečiai, pareiškė jis šeštadienį paskelbtame interviu „Funke Media Group“.

Austrijoje 70 proc. vyresnių nei 12 metų asmenų, taip pat ir dauguma turistų, yra paskiepyti, sakė jis.

„Taigi, šiuo požiūriu niekas nebetrukdys saugiai atostogauti Austrijoje“, – sakė jis.

2020 metais Austrijos Išglio slidinėjimo kurortas tapo koronaviruso židiniu. Penktadienį prasidėjo teismo procesas dėl koronaviruso išplitimo iš Tirolio slidinėjimo kurorto į kitas Europos dalis pandemijos pradžioje.

Pirmieji užsikrėtimo atvejai Išglyje buvo nustatyti 2020 metų kovo mėnesį.

Grupė asmenų, mirusių nuo COVID-19 po apsilankymo Išglyje, artimųjų siekia žalos atlyginimo.

Jų advokatas teigia, kad S. Kurzas ir Austrijos pareigūnai pandemijos pradžioje nesiėmė tinkamų priemonių žmonių sveikatai apsaugoti. Austrijos valstybė tam prieštarauja ir teigia, kad valdžios institucijos veikė tinkamai, pagal tuo metus turėtas žinias.

S. Kurzas interviu sakė, kad saugi žiema bus užtikrinta taikant taisykles, pagal kurias viešbučiuose ir restoranuose galės lankytis tik asmenys, paskiepyti nuo COVID-19,  pasveikę nuo koronaviruso arba turintys neigiamą testo rezultatą.

„Aš nemanau, kad turėtume priimti daugiau žmonių Austrijoje, greičiau atvirkščiai“, – sakė S. Kurzas interviu televizijos kanalui PULS 4, kuris bus transliuojamas vėliau sekmadienį.

Austrijoje jau gyvena daugiau nei 40 tūkst. afganų, t. y. antra pagal dydį afganų bendruomenė Europos Sąjungoje, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi.

Jis nuosekliai atmetė galimybę priimti dar daugiau afganų. „Man būnant kancleriu, tokių dalykų nebus“, – sakė S. Kurzas. Jis taip pat nurodė, kad šios visuomenės grupės „integracija yra ypač sudėtinga“. „Priimti žmones, kurių vėliau neįmanoma integruoti, yra didžiulė mūsų, kaip šalies, problema“, – sakė S. Kurzas.

S. Kurzas neneigia, kad Talibanas yra žiaurus ir kad gyvenimo sąlygos Afganistane yra siaubingos. Todėl vyriausybės vadovas paprašė tarptautinės bendruomenės padaryti viską, kad pagerėtų padėtis krizės apimtoje šalyje.

Pasak jo, žmonės iš Afganistano turėtų gauti pagalbą kaimyninėse šalyse. Jis ypač išskyrė Turkmėnistaną ir Uzbekistaną, o ES, pasak jo, to regiono valstybes turėtų paremti.

Jis susitikimo vieta pasiūlė sostinę Vieną, pranešė Kremlius penktadienį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonus su S. Kurzu.

Be Austrijos, savo šalyje susitikti V. Putiną ir Joe Bideną kviečia ir Suomija bei Šveicarija.

Dėl didelių įtampų tarp abiejų valstybių J. Bidenas pasiūlė V. Putinui susitikimą trečiojoje šalyje. Jo įsivaizdavimu, jis galėtų įvykti vasarą Europoje. Kremlius kol kas nesako, ar V. Putinas kvietimą priims.

Per pokalbį su S. Kurzu, Kremliaus duomenimis, buvo kalbama ir apie padėtį Rytų Ukrainoje. Viena temų taip pat buvo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimas.