„Matydamas tą spaudimą ir negadindamas nei sau, nei kitiems nervų, savo valia prašau išbraukti mane iš Energetikos komisijos narių, nenoriu daugiau turėti reikalų su tais nešvariais procesais“, – pareiškė jis antradienį Seime, kai parlamentarai Antikorupcijos komisijos tyrimo išvados svarstyme padarė pertrauką.

„Man nusibodo būti donkichotu“, – po pareiškimo Seime BNS sakė A. Skardžius.

„Negaliu tokio marazmo ten matyti, tokio neveiklumo Energetikos komisijoje. Nežinau, kuo ten jie užsiima, bet negina viešojo intereso, kas, beje didina, kainas“, – pridūrė jis.

Jis kol kas neatskleidė, ar ketina trauktis ir iš Ekonomikos komiteto.

„Mano reikalas, ką aš darysiu. Niekur aš neisiu“ – pareiškė A. Skardžius.

Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis BNS teigė, kad kol kas nėra nuspręsta, kas vietoje A. Skardžiaus eis dirbti į Energetikos komisiją.

Premjeras Saulius Skvernelis ne kartą yra pareiškęs, kad Seimo nariai, „kurie yra pažeidžiami arba turi interesų konfliktą“, negali dirbti viename ar kitame komitete.

Antikorupcijos komisija yra nustačiusi, kad A. Skardžius, turėdamas interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas įstatymų pataisas, galėjo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje nuostatas.

Komisija nustatė, kad A. Skardžiaus šeimos nariai dalyvauja energetikos versle, o Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pareiškusi, kad parlamentaro teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų.

Baltarusijos elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos įmonei „Investenergostroj“ paskolą yra suteikusi A. Skardžiaus žmona, valdanti 20 proc. šios įmonės akcijų. Kitas akcininkas – A. Skardžiaus draugas Romualdas Patalavičius.

Energetikos ministerija taip pat yra pateikusi nuomonę, kad ankstesni A. Skardžiaus pasiūlymai dėl atsinaujinančios energetikos plėtros sudarė išskirtines sąlygas mažųjų saulės elektrinių plėtotojams ir galėjo leisti pelnytis valstybės sąskaita.

Komisijos prašymu praėjusią savaitę vykusiame posėdyje projektus įgyvendinančios „Lietuvos energijos“ atstovas pristatė esamą jėgainių situaciją, finansavimo klausimus bei planuojamus rezultatus: energijos gamybos kiekius, jų kainas, atliekų tvarkymo įkainio – vartų mokesčio – dydį, taršos pokyčius.

Posėdyje daugiausia diskusijų kėlė klausimas – ar Lietuvoje susidarys pagal planuojamus pajėgumus jėgainėms reikalingi komunalinių ir gamybinių atliekų kiekiai, ar projektuose įvertinta rizika ir veiksmai, jeigu atliekų pradės trūkti. Projektų įgyvendintojos „Lietuvos energijos“ ir dalyvavusių įvairių ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl esamų atliekų kiekių skaičiavimo tikslumo, taip pat dėl atliekų kiekio prognozavimo prielaidų.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad Komisija vis dar negavo atsakymų iš Vyriausybės į dar metų pradžioje Komisijos pateiktus klausimus ir nuogąstavimus dėl atliekų skaičiavimo ir prognozių. Seimo nariai sutarė, kad, nepaisant optimistiškai prognozuojamos kogeneracinių jėgainių būsimos naudos, abejonės, ar šioms jėgainėms pakaks susidarančių atliekų, išlieka.

„Lietuvos energija“ posėdyje bandė išsklaidyti medienos gamintojų išsakytus nuogąstavimus dėl „priverstinio“ medienos pramonės atliekų pripažinimo pavojingomis – tokių atliekų deginimas kogeneracinėse jėgainėse yra draudžiamas. Šiuo metu medienos pramonė savo gamybos atliekas suvartoja pasigamindama reikalingą energiją ir taip reikšmingai sumažina produkcijos gamybos sąnaudas.

Komisija, įvertinusi situaciją, nusprendė prašyti Aplinkos ministerijos atlikti kogeneracinėse jėgainėse tinkamų deginti atliekų kiekių ir kaloringumų prognozių skaičiavimus ir pateikti nuomonę, ar susidarys pakankamas tokių atliekų kiekis šalyje, kad būtų užtikrintas vystomų projektų pajėgumų pilnas panaudojimas.

Į šį postą V.Poderį turi patvirtinti Seimas. Balsavimas vyks kitą savaitę. V.Poderys yra buvęs Kainų komisijos bei energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas.

Komisijos vadovo pavaduotoju komisija išsirinko socialdemokratą Artūrą Skardžių.

Energetikos komisijoje dirbs 11 Seimo narių.