Į Seimą planuojantis sugrįžti politikas pripažįsta suprantąs A. Guogos sprendimą trauktis iš parlamentaro pareigų. Pasak jo, sėkmingiems verslininkams darbas opozicijoje nesuteikia daug galimybių pasireikšti. Nors A. Skardžius tvirtina nesureikšminąs tarp Darbo partijos pirmininko ir A. Guogos kilusio konflikto, pats komentuoti Viktoro Uspaskicho išsakytų homofobiškų ir visuomenę klaidinančių pasisakymų apie esą nuo COVID-19 gydantį vandenį atsisako.

„Aš, jeigu leisite, susilaikysiu nuo komentarų, kai būsiu Seimo nariu, tada galėsiu pakomentuoti“, – Eltai teigė jis.

Pasak politiko, jis į Seimą galės sugrįžti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išnagrinėjus ir A. Guogos prašymą ir nutrauks parlamentaro įgaliojimus.

Sunku vertinti, kai nesi to proceso dalyvis, bet, ką tokiems rimtiems verslininkams kaip Ramūnas Karbauskis, kaip A. Guoga veikti Seime.

„Procedūros yra tokios, kad VRK turi išnagrinėti A. Guogos pareiškimą ir priimti sprendimą, o tada jau priiminėti sprendimus dėl kitų politikų, dalyvavusių rinkimuose, patvirtinti pagal eilę asmenį. Tai šiuo atveju aš būčiau tas asmuo“, – sakė A. Skardžius.

Politikas akcentavo suprantąs A. Guogos sprendimą trauktis iš Seimo nario pareigų, nes, pasak jo, sėkmingiems verslininkams darbas opozicijoje nesuteikia daug galimybių pasireikšti.

„Sunku vertinti, kai nesi to proceso dalyvis, bet, ką tokiems rimtiems verslininkams kaip Ramūnas Karbauskis, kaip A. Guoga veikti Seime, juolab būnant opozicijoje, tai aš nelabai neįsivaizduoju ir nesuprantu“, – teigė A. Skardžius.

„Greičiausiai nėra galimybės realizuoti nei savo idėjų, nei programos, su kuria ėjo į rinkimus, nei dalyvauti vykdomosios valdžios darbe. Tai vien sėdėti opozicijoje bei prarasti keletą metų, jeigu rimti verslininkai turi rimtų projektų ir t.t. (neapsimoka – ELTA)“, – taip pat akcentavo jis.

V. Jukna: V. Uspaskicho pasisakymų nekomentuojame

Tai, kad su „darbiečiais“ Seimo rinkimuose dalyvavęs A. Skardžius Darbo partijos lyderio pareiškimų nėra linkęs komentuoti, nėra nieko keisto. Be A. Guogos, niekas iš Seime esančių „darbiečių“ taip ir nepareiškė kritikos V. Uspaskichui, kurio pasisakymai sulaukė tiek atsakingų institucijų dėmesio, tiek sukėlė pasipiktinimo reakcijas Europos Parlamente.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Seime Vigilijus Jukna Eltai teigė, kad partijos pirmininko pasisakymų jis apskritai niekada nevertina. Kita vertus, pažymėjo V. Jukna, pastaruosius V. Uspaskicho pasisakymus apie LGBT bendruomenę reikėtų suprasti kaip tam tikrą reakciją į tam tikrus pareiškimus Seime.

„Mes niekaip nevertiname pasisakymų. Aš visada esu tos nuomonės – nevertinti ir nekomentuoti. Žinoma, situacija, kai yra nueinama į vieną ar kitą pusę, yra negerai. Šiuo atveju, kai mes dar neseniai skaitėme pranešimus, kad Seime keliamas klausimas, jog reiktų bendrus tualetus padaryti. Šiuo atveju yra nuėjimas į tam tikrą kraštutinumą“, – sakė V. Jukna.

Paprašius patikslinti, ar Darbo partijos frakcijos seniūnas mano, kad ir V. Uspaskicho visuomenę klaidinantys bei atskiras jos grupes niekinantys pasisakymai yra kraštutinumas, V. Jukna gynėsi taip tikrai nesakąs.

„Aš pirmininko pasisakymų nekomentuoju“, – teigė jis. Tą patį jis atsakė ir klausimas, ar tokie partijos pirmininko pareiškimai nedaro gėdos Darbo partijai ir frakcijai Seime.

„Komentarų šiuo klausimų daugiau nebus“, – sakė V. Jukna.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį pranešė, kad A. Guoga nusprendė atsisakyti parlamentaro mandato. Pats A. Guoga teigė, kad parlamentaro mandato nusprendė atsisakyti dėl to, kad su „darbiečiais“, anot jo, nebeįmanoma įgyvendinti prieš Seimo rinkimus duotų pažadų visuomenei.

ELTA primena, kad pastaruoju laiku ėmė ryškėti nesutarimai tarp Darbo partijos nario A. Guogos ir partijos pirmininko V. Uspaskicho. A. Guoga kritiškai sureagavo į V. Uspaskicho kvietimą įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19. Politikas tokį partijos pirmininko elgesį vadino apgailėtinu, ragino „darbiečius“ nebūti klapčiukais ir siūlė dėl šio klausimo šaukti partijos tarybos posėdį. Savo ruožtu V. Uspaskichas neslėpė pasipiktinimo bendrapartiečiu A. Guoga ir teigė, kad jo dienos partijoje suskaičiuotos.

Kilus dar vienam skandalui dėl Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho homofobiškų pasisakymų, atsidūrusių ir Europos Parlamento politinių jėgų akiratyje, „darbietis“ A. Guoga vėl stojo aštriai kritikuoti partijos pirmininką ir kalbėti apie tai, kad šis turi trauktis iš einamų pareigų.

„Kai mes kalbame apie susisiejimą su viena ar kita partija – tam turi būti visiškai apsisprendęs, ar politinis kelias yra tavo. Kitaip tariant, ar aš tikrai noriu eiti daryti politinę karjerą ir siekti tam tikrų pozicijų, ir su šia partija keisti visuomenę. Aš kol kas dar esu svarstymuose. Su antruoju turu apsispręsiu galutinai ir asmeniškai“, – LRT radijui antradienį teigė L. Kukuraitis.

Paklaustas ar būtų linkęs atsisakyti Seimo nario mandato, L. Kukuraitis nedetalizavo.

„Kol kas palikime ateičiai, nereikės ilgai laukti“, – teigė ministras.

„Dar turiu laiko, palaukime antrojo turo, matysime rezultatus ir tada tikrai dėliosis visi sprendimai, taip pat ir mano asmeniniai“, – pridūrė jis.

Pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą į Seimą išrinktas A. Gelūnas parlamentaro mandato atsisakė, nes laimėjo Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus konkursą.

Pasitraukus A. Gelūnui, Seimo nario įgaliojimai pripažinti Andriui Mazuroniui. Jis per 2016 metų Seimo rinkimus liko pirmas po brūkšnio Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše.

A. Mazuronis BNS anksčiau sakė planuojantis dirbti Seime, tačiau ne Liberalų sąjūdžio frakcijoje.

„Kadangi nesu partijos narys, tai greičiausiai eisiu į Mišrią grupę“, – teigė A. Mazuronis.

Iš Liberalų sąjūdžio jis pasitraukė vasarį kilus nesutarimams Šiaulių skyriuje ir A. Mazuroniui nusprendus savivaldos rinkimuose dalyvauti su Valerijaus Simuliko visuomeniniu komitetu.

A. Mazuronis Seime yra dirbęs dvi kadencijas – 2008–2012 metais ir 2012–2016 metais.

Apie tai, bendraudami su LRT.lt, užsiminė politologas Raimundas Lopata ir Seimo vicepirmininkas, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Gediminas Kirkilas.

Konservatorių lyderis Seimo narys Gabrielius Landsbergis, prieš Seimo rinkimus 2016 m. paskelbęs partijos atsinaujinimo ir atsijauninimo erą, tvirtina, kad T. Langaičio sprendimas atsisakyti parlamentaro mandato ir Mykolui Majauskui pareikšti su juo bendravusių prieš maždaug penkerius metus pilnamečių moksleivių kaltinimai, esą jis prie jų seksualiai priekabiavo, partijai neturėtų pakenkti.

Tačiau jis neatmetė galimybės, kad tokia situacija gali pasinaudoti politiniai oponentai: „Mes neatsisakome savo atsinaujinimo idėjos ir nemanome, kad ji dėl T. Langaičio ir M. Majausko istorijų galėtų žlugti, tik negalėčiau paneigti, kad politiniai oponentai jomis pasinaudos. Juk politinė kova vyksta nuolat.“

T. Langaitis naujos ideologijos nekūrė

G. Landsbergis LRT.lt tvirtino, kad T. Langaitis prieš Seimo rinkimus nebuvo atsakingas už naujos partijos ideologijos kūrimą. Jam, pasak konservatorių lyderio, buvo pavesta tvarkyti partijos rinkimų štabo finansus, o už politinius reikalus buvo atsakingas Dainius Kreivys.

„Nenorėčiau sumenkinti T. Langaičio veiklos prieš rinkimus, tačiau jis buvo gal vienas iš dvidešimties žmonių, kurie kūrė partijos atsinaujinimo politiką“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Tačiau jis prisipažino, kad apie T. Langaičio sprendimą pasitraukti iš Seimo sužinojęs gal tik valandą prieš paskelbiant šią žinią viešai.

„Manau, kad toks T. Langaičio elgesys nebuvo garbingas. Mano galva, didžiausia jo pasitraukimo problema ta, kad rinkėjai juo pasitikėjo, o jis, atsisakydamas Seimo nario mandato, pasielgė negarbingai. Aš laikausi pozicijos, kad rinkėjai turi žinoti, jog jie yra gerbiami “, – svarstė konservatorių lyderis.

Didžiausia jo pasitraukimo problema ta, kad rinkėjai juo pasitikėjo, o jis, atsisakydamas Seimo nario mandato, pasielgė negarbingai. Aš laikausi pozicijos, kad rinkėjai turi žinoti, jog jie yra gerbiami.

Užtrenkęs Seimo duris, T. Langaitis liko konservatorių gretose, nes jis, anot G. Landsbergio, formaliai nepažeidė jokių partijos taisyklių. Ką ir kaip ateityje dabar jau buvęs parlamentaras galėtų veikti partijoje, anot G. Landsbergio, yra paties T. Langaičio sąžinės reikalas, tačiau tas veikimas galįs būti sudėtingas.

Lauks atsakymų iš teisėsaugininkų

Dėl M. Majauskui mestų kaltinimų galimu seksualiniu priekabiavimu G. Landsbergis nusiteikęs laukti atsakymų iš Generalinės prokuratūros.

Konservatorių lyderis planuoja šalia partijos Etikos ir procedūrų komisijos dar įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri nagrinėtų sunkiai vertinamus etikos klausimus.

Kurdami nepriklausomą etikos prievaizdų komisiją, konservatoriai norėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos konservatorių partijos, kuri visai neseniai susikūrė panašią komisiją, o jai vadovauja žmogus, nepriklausantis partijai.

Poreikis atsinaujinti dabar – ryškesnis nei bet kada

Jaunajai konservatorių kartai priklausantis Seimo narys Mantas Adomėnas įsitikinęs, kad dabartinės Seimo daugumos ir vyriausybės akivaizdoje naujų idėjų ir naujos politikos poreikis yra ryškesnis nei bet kada: „Suprasdami šią atsakomybę, mes privalome tęsti savo politikos atsinaujinimo projektą ir mokytis iš patiriamų sunkumų“.

Ar teisingos įvykių vertinimo konservatorių partijoje prielaidos, apie kurias diskutuojama politiniuose kuluaruose – esą T. Langaitis suskubo trauktis iš Seimo dėl kažkokių jam gresiančių nemalonumų, o M. Majauskui mesti kaltinimai irgi gali būti ne iš piršto laužti?

„Antru atveju – visiškai taip, o pirmu – T. Langaičiui kitų nuomonės – neįdomios“, – teigė M. Adomėnas.

Partijos veteranas neatmeta ir sąmokslo

Konservatorių veteranas Seimo narys Jurgis Razma svarstė, kad, vadovaujantis sąmokslo teorijomis, M. Majausko istorija apie galimą seksualinį priekabiavimą, gali būti ir „šiek tiek dirbtinai paplėtotas atvejis“, siekiant sumenkinti partijos atsinaujinimą.

„Kita vertus, aš niekada nesureikšminau tos atsinaujinimo krypties. Manau, kad kiekvienoje atsakingoje partijoje tai turėtų būti natūralus dalykas. Mūsų partijos stiprybė ta, kad joje yra įvairių amžiaus grupių atstovų balansas. Kartais reikalinga patirtis, kartais – jaunatviškas veržlumas, nestandartinis mąstymas, naujos žinios“, – teigė J. Razma.

T. Langaičio pasitraukimo iš Seimo jis nesureikšmino. Esą jaunų žmonių gyvenimo planai gali ir keistis, o galima žala partijai, atsisakius parlamentaro mandato, perdėm sureikšminta.

„Jei iš Seimo pasitrauktų žmogus, išrinktas vienmandatėje apygardoje, būtų visai kas kita, o, kai išeina pagal sąrašą rinktas parlamentaras, nematau nieko dramatiško, nes į jo vietą ateina kitas partijos narys, esantis sąraše“, – kalbėjo J. Razma.

Rinkėjai nuodėmes gali iki kitų rinkimų pamiršti

„Jei rinkimai vyktų greitai, tai, žinoma netikėtas T. Langaičio pasitraukimas iš Seimo ir M. Majauskui mesti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo konservatorių partijai pakenktų. Tačiau rinkimai dar toli ir viskas priklausys nuo to, ar neišlįs daugiau kokių nors nemalonių istorijų ir ar žiniasklaida bei oponentai prieš rinkimus neprimins partijai ir jos rinkėjams T. Langaičio ir M. Majausko skandalų“, – vertindamas situaciją konservatorių partijoje, kalbėjo politologas Lauras Bielinis.

Jis pripažino, kad iš tos informacijos, kuri buvo skelbta viešai dėl T. Langaičio pasitraukimo iš Seimo, neįmanoma susidaryti aiškios nuomonės, kodėl jis priėmė tokį sprendimą.

Ar T. Langaičiui grėsė apkalta?

„Visos vyresnės moterys M. Majauską užjaučia. Tai nežinia, ar jį ištikusi istorija pridės jam ir partijai populiarumo, ar ne“, – svarstė politologas Raimundas Lopata.

Vertindamas T. Langaičio pasitraukimą iš Seimo, politologas pasidalijo žiniomis apie kalbas politiniuose kuluaruose: „Girdėjau kalbant, kad jis galėjo sulaukti apkaltos, nes esą važiavo į kelias komandiruotes Briuselyje, kurios sutapo su ten vykusiais renginiais apie kriptovaliutas. Tai de facto jau seniai buvo žinoma.“

Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, remdamasis žiniasklaidos pranešimais, prieš kelias savaites kalbėjo apie tai, kad  T. Langaitis yra privačios bendrovės „Debitum Network Limited“ patarėjas, atsakingas už ryšius su investuotojais.

Pats T. Langaitis šią informaciją viešai buvo patvirtinęs, ir tai buvo skelbta žiniasklaidoje. Tačiau jis tvirtino,  kad šią veiklą vykdo neatlygintinai.     

G. Kirkilas taip pat anksčiau yra kėlęs klausimą, ar T. Langaitis nebuvo supainiojęs viešųjų ir privačių interesų, 2017 m. gruodį  Seimo valdybos sprendimu vykdamas į komandiruotę Belgijoje –į diskusiją „Kriptovaliutos reguliavimas ir masiškai priimami įstatymai Europoje: privalumai ir trūkumai“. Pasak G. Kirkilo,  juk T. Langaitis ir jo atstovaujama kompanija aktyviai dalyvauja kriptovaliutų versle.

„Prašau nutraukti mano įgaliojimus, man atsistatydinus iš Seimo nario pareigų“, – trečiadienį per VRK posėdį pareiškė T. Langaitis.

Klausiamas, ar atsistatydina savo noru, T. Langaitis patvirtino: „Atsistatydinu nieko neverčiamas, savo noru apsisprendęs“.

Vietoje T. Langaičio į Seimą ateis Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąraše liko pirmas po brūkšnio.

Opozicinės konservatorių frakcijos atstovas T. Langaitis pasitraukiantis iš Seimo paskelbė praėjusį penktadienį.

Jis teigė atsisakantis mandato, nes su dabartiniais valdančiaisiais „valstiečiais“ parlamente „konstruktyvus darbas nėra įmanomas“.

Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis BNS sakė, kad T. Langaičiui tikriausiai teko rinktis tarp verslo ir politikos, ir pralaimėjo politika.

T. Langaitis iki išrenkamas į Seimą dirbo investicinės bankininkystės, rizikos kapitalo, technologijų startuolių srityse. 

Į Seimą 2016 metais T. Langaitis buvo išrinktas pagal partijos sąrašą.

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo tris kadencijas anksčiau parlamente dirbusiai O. Valiukevičiūtei pripažino Seimo nario mandatą.

Visus tautos atstovo įgaliojimus ji įgis po priesaikos Seime, ją turėtų duoti prasidėjus pavasario sesijai, kovo 10 dieną. O. Valiukevičiūtė parlamente dirbo tris kadencijas nuo 2004 iki 2016 metų.

VRK gavo K. Pūko bei jo advokatės Aušros Ručienės prašymą atidėti klausimo svarstymą dėl advokatės išvykos į užsienį, tačiau nuspręsta prašymų netenkinti.

Komisija pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai nutraukti sausio 12 dieną Seimo nutarimu, kai politikas paskelbė atsistatydinantis. K. Pūkas šį žingsnį žengė prieš pat planuotą balsavimą dėl jo mandato panaikinimo.

K. Pūkas pirmadienį per VRK posėdį bandė atsiimti atsistatydinimo pareiškimą, aiškindamas, kad jo teisės į gynybą pažeidžiamos.

„Iš visų pusių pažeidinėjamos, kiek įmanoma, mano teisės, ir į gynybą, ir konstitucinės“, – teigė jis.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad K. Pūko įgaliojimai jau nutraukti – tas sprendimas priimtas Seime, ir Vyriausioji rinkimų komisija šioje situacijoje neturi įgaliojimų spręsti dėl jo statuso.

„Atsistatydinimo pareiškimas buvo pateiktas sausio 12 dieną, jis buvo patenkintas, įgaliojimai nutraukti, faktas įvykęs“, – konstatavo L. Matjošaitytė.

Komisijos nariai taip pat kėlė klausimus, kodėl K. Pūkas dėl savo įgaliojimų kreipiasi į VRK, o ne į sprendimą šiuo klausimu priėmusį Seimą. K. Pūkas laikėsi versijos, kad jo „įgaliojimai nėra iki galo nutraukti“.

K. Pūkas daugiau kaip prieš savaitę Seime svarstant jo apkaltos klausimą pateikė atsistatydinimo pareiškimą. Seimas iškart priėmė nutarimą, kuriuo tenkino jo atsistatydinimo prašymą, ir nutraukė apkaltos procesą.

Seimo statutas leidžia atsistatydinti bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios. Pagal Statutą, toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas ir įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

Atsistatydindamas pats K. Pūkas išsaugojo galimybę kandidatuoti kituose rinkimuose. Konstitucija šiuo metu per apkaltą pašalintiems asmenims draudžia kandidatuoti į Seimą ir prezidentus. Parlamentaro mandatas būtų buvęs panaikintas, jei už tai būtų balsavę 85 Seimo nariai.

Konstitucinis Teismas K. Pūką pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Įtariama, kad Seimo narys seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų.

Prokuratūra K. Pūkui yra pateikusi įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo. Dėl seksualinio priekabiavimo nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys.

Taip K. Pūkas išsaugojo galimybę ateityje kandidatuoti rinkimuose, nes per apkaltą pašalintiems asmenims šiuo metu tai draudžia Konstitucija.

Iš viso nuo 1990-ųjų apkaltos procesas buvo pradėtas aštuoniems asmenims, iš jų dviem – šios Seimo kadencijos parlamentarams. Trys asmenys per apkaltą pašalinti iš pareigų, o trys apkaltos neįvyko.

K. Pūkas penktadienį atsistatydino pats, o pavasarį parlamentas dar spręs dėl Seimo nario Mindaugo Basčio mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas (KT) jį pripažino sulaužius priesaiką, kai siekdamas teisės dirbti su slapta informacija nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Pašalinti per apkaltą

2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos Neringos Venckienės mandatą. KT konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių. N. Venckienė pabėgo į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis.

2010 metais panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus mandatas. KT jį pripažino pažeidus priesaiką ir šiurkščiai sulaužius Konstituciją, kai per pratęstą rudens sesiją išvyko atostogauti į Tailandą ir visą sausį nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose.

2004 metais Seimas dėl skirtingų kaltinimų iš prezidento pareigų pašalino Rolandą Paksą. KT nustatė, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikęs Lietuvos pilietybę, taip pat leidęs rėmėjui suprasti, kad jo pokalbių klausosi teisėsauga, bei protegavęs sau artimų privačių asmenų turtinius interesus.

Neįvykusios apkaltos

Pirmoji šalies istorijoje apkalta buvo surengta 1999 metais Seimo nariui Audriui Butkevičiui dėl įsiteisėjusio nuosprendžio, pagal kurį jis pripažintas pasikėsinęs sukčiauti stambiu mastu, tačiau Seime neužteko balsų jo mandato panaikinimui.

Mandatą 2010 metais išsaugojo ir Aleksandras Sacharukas, jam apkaltos procesas pradėtas kartu su L. Karaliumi. Skirtingai nei frakcijos kolega L. Karalius, už jį posėdžių salėje balsavęs A. Sacharukas mandatą išlaikė.

2016 metais Seimas pradėjo apkaltos procesą „darbiečiui“ parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką, apkaltos eiga sustojo, o pats parlamentaras vėliau atsistatydino.

Apkaltos procedūra

Apkalta yra Konstitucijoje numatyta procedūra, kuomet už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar šiurkštų priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas, Seimas trimis penktadaliais balsų iš užimamų pareigų gali pašalinti prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus arba panaikinti Seimo nario mandatą.

Apkaltos procesas pradedamas Seime, sudarant specialiąją komisija, kuri parengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos  procesą. Jei komisija siūlo pradėti apkaltos procesą ir tam pritaria Seimas, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėtas apkaltos procesas, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sulaukus Konstitucinio Teismo išvados, apkaltos  procesas tęsiamas Seime.

Jei KT pateikia išvadą, jog priesaika ir Konstitucija buvo šiurkščiai sulaužyta, Seimas balsuoja dėl to asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo. Sprendimas priimamas, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai Seimo narių, t.y. 85 parlamentarai.

Tokiam jos prašymui trečiadienį pritarė Seime posėdžiavusi partijos valdyba.

„Partija, gavusi Gretos Kildišienės prašymą, pritarė, kad laikinai sustabdo jos buvimą partijos pirmininko pavaduotojo pareigose“, – po posėdžio žurnalistams pranešė LVŽS vicepirmininkė ir Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

G.Kildišienė lieka partijos nare. Kol kas neaišku, ar ji toliau vadovaus LVŽS Panevėžio skyriui.

„Pagal mūsų įstatus, skyrius sprendimą priima pats, todėl valdyba neturi jokios teisės užsiimti tomis funkcijomis, kurias turi atlikti skyrius. (...) Manau, kad analogiškas sprendimas bus jos pačios“, – teigė R.Baškienė.

LVŽS valdyba taip pat valdybos pirmininku perrinko europarlamentarą Bronį Ropę.

Taip pat partijos kandidatu vienmandatėje Anykščių-Panevėžio rinkimų apygardoje patvirtintas eksparlamentaras Antanas Baura, šiuo metu dirbantis Anykščių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju.

Rinkimai minėtoje apygardoje vyks G.Kildišienei, pernai spalį išrinktai į Seimą Anykščių-Panevėžio rinkimų apygardoje, atsisakius parlamentarės mandato.

Čia rinkimai vyks balandžio 23 dieną kartu su merų rinkimais Jonavoje bei Šakiuose.

G.Kildišienė atsisakė mandato kilus abejonėms dėl jos gyvenimo ne pagal pajamas ir paaiškėjus, kad ji važinėja LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ automobiliu, kad nuo partijos bendražygių nuslėpė prieš dešimtmetį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt iš darbovietės pasisavintų lėšų. Tyrimas nutrauktas, atlyginus žalą.