„Iš aukščiausios šalies valdžios tokias kalbas girdžiu jau antrą kartą. Anksčiau bandyta Vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos respublikinės ligoninės, šįkart jau prie universiteto ligoninės. Tokie pareiškimai be diskusijos su miesto savivaldybe, kuriai priklauso Vaikų ligoninė, yra švelniai tariant nekorektiški“, – trečiadienį žurnalistams sakė meras.

Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstant, ką daryti dėl sudėtingos finansinės situacijos naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL), sprendime atsirado ir siūlymas – svarstyti galimybes prie šios įstaigos prijungti Klaipėdos vaikų ligoninę. Šią įstaigą valdo miesto savivaldybė.

Anot mero, iki šiol girdima, kaip sujungtos Klaipėdos universiteto, Jūrininkų ir Reabilitacijos ligoninės niekaip negali išbristi iš milijoninės finansinės duobės ir tam nėra jokio gelbėjimosi plano. A. Vaitkaus vertinimu, susidaro įspūdis, jog šiuo planu siekiama vieno tikslo – išparduoti turtą ir gautas pajamas investuoti į ligoninės atgaivinimą.

„Panašu į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos vykdyta reorganizacija patiria rimtą krizę, kurios pasekmės gali atsiliepti ligoninių veiklai ir pacientams. Aukščiausią įžūlumo viršūnę pasiekė kai kurių Seimo narių pareiškimai, kad pardavus Klaipėdos vaikų ligoninės pastatus būtų galima išspręsti tas problemas, kurios kilo dėl galimai netinkamai organizuoto Klaipėdos ligoninių sujungimo proceso“, – sako meras.

Klaipėdos savivaldybės teigimu, po viešai nuskambėjusių Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymų Klaipėdos vaikų ligoninės bendruomenėje „kilo įtampa dėl nežinios“.

Uostamiesčio meras trečiadienį prieš darbo pradžią susitiko su medikais ir sakė tikintis, kad taryba „niekada nepritars gerai veikiančios Vaikų ligoninės atidavimui nuostolingai veikiančiai Klaipėdos universiteto ligoninei“.

Klaipėdos vaikų ligoninės vienintelė steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė. 2023 metų balandžio mėnesį užbaigtos pustrečio milijono eurų kainavusios naujos poliklinikos statybos, pradėta Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus renovacija.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas teigia, kad ligoninėje per metus ambulatoriškai konsultuojama daugiau nei 75 tūkst. mažųjų pacientų, daugiau nei 50 tūkst. vaikų priimama Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, atliekama daugiau nei 3 tūkst. chirurginių intervencijų, daugiau nei 9 tūkst. pacientų gydoma stacionare.

Kaip nurodoma, įstaiga taip pat yra vienintelė Vakarų Lietuvoje, gydanti vaikus dėl nudegimų ir teikianti jiems chirurginę pagalbą, gydo patyrusius traumas.

„Galime pasidžiaugti, kad Sveikatos reikalų komitetas jau paleido iš savo gniaužtų šitą projektą ir dabar projektas turi grįžti svarstymui į Seimo salę“, – Eltai po posėdžio komentavo „laisvietė“ Morgana Danielė.

Anot M. Danielės, šiuo projektu odontologų bendruomenei grąžinamos savireguliacijos funkcijos, tokios kaip licencijų gydytojams išdavimas ir atėmimas.

„Grąžinamos tos funkcijos, kurios buvo „valstiečių“ atimtos. Odontologų rūmai be šių funkcijų, kaip ir minėta posėdyje, yra asociacija, kurioje gali būti, gali nebūti. Tokie dalykai kaip licencijavimas ir yra kokybės kontrolę užtikrinantis dalykas“, – kalbėjo politikė.

„Per licencijavimą ateina daugybė su savivalda susijusių pliusų – paslaugų kokybė, kvalifikacijos kėlimas, drausmė, kai svarstomi skundai, nusižengimai. Tai yra svarbios funkcijos – jų sugrąžinimas ir sustiprina rūmus ir juos padaro rūmais, o ne tiesiog asociacija. Ir, aišku, privaloma narystė, kuri reiškia, kad ta bendruomenė yra kažkam atskaitinga“, – aiškino M. Danielė.

Trečiadienį vykusiame posėdyje nepritarta komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymui narystę Odontologų rūmuose padaryti neprivalomą. Konservatoriaus Lino Slušnio teigimu, neprivaloma narystė būtų sukėlusi sumaištį, nes tokiu atveju pacientai nežinotų, į kurią atsakingą instituciją – Odontologų rūmus ar Akreditavimo tarnybą – turėtų kreiptis dėl nekokybiškai gydytojo odontologo suteiktos paslaugos.

„Tampa neaiški viena dalis – jeigu mes narystę padarome neprivalomą, tai reikštų, kad vieni gydytojai kaip ir priklausytų Akreditavo tarnybai, o kiti Odontologų rūmams. Tai tada klausimas – o kaip žmogui kreiptis? Žiūrėkite, kas atsitiktų – pacientas parašo skundą Akreditavimo tarnybai, kad jam nepatiko paslaugos, o gydytojas priklauso Odontologų rūmams, tai pacientui ir sako: „o mes čia prie ko?“ Ir atvirkščiai“, – Eltai aiškino L. Slušnys.

Komitete taip pat sutarta, kad Odontologų rūmų įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2025 metų pradžios.

A. Matulas sureagavo į viešus kaltinimus dėl projekto vilkinimo

Pastaruoju metu tiek politikai, tiek odontologų bendruomenės atstovai ėmė svarstyti, ar Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas specialiai nevilkina Odontologų rūmų įstatymo projekto. „Laisvietė“ Ieva Pakarklytė priminė, kad projektui po pateikimo Seime pritarta dar 2021-aisiais. Ji teigė komiteto posėdžių metu pastebėjusi „dirbtinai tempiamą laiką“ tam, jog odontologų savarankiškumą įteisinantis įstatymas nebūtų spėjamas apsvarstyti.

Odontologų rūmų atstovai taip pat yra kreipęsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl delsimo priimti įstatymą.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas užsiminė ir apie galimą A. Matulo viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Komitetui priėmus sprendimą, A. Matulas sureagavo į viešojoje erdvėje keltas abejones. Pasak jo, tokios diskusijos yra absurdiškos.

„Rūmų vadovė ir instituto vadovė yra tas pats žmogus ir čia jūs nematote jokių interesų konfliktų, bet matote mano kažkokius menamus absurdus, nors Etikos komisija tris kartu pasakė – „ne, jokio pažeidimo iš tavo pusės nėra“, – po klausimo svarstymo komiteto posėdyje kalbėjo A. Matulas.

ELTA primena, kad nuo 2020 metų licencijas gydytojams odontologams išduoda Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Už tai siūlymą Seimui atmesti tokias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas balsavo septyni komiteto nariai, prieš nebuvo, o keturi susilaikė.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga prieš balsavimą parlamentarus kvietė „galvoti sveikatos kontekste, o su sveikata šitie dalykai nesusiję“. Tačiau konservatorius Linas Slušnys klausė, kas kontroliuos samanės gamintojus, jeigu jos gamyba būtų įteisinta. 

„Už kiekvieno kampo savo reikmėms ir savo ūkiui pasigamins ar ten pribėgiosime testuoti, žiūrėti, kokio laipsniškumo. Gal mes čia turime tokias kariuomenės pajėgas, kurios gali tai prižiūrėti? – svarstė L. Slušnys.

Alkoholio gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas lobistas Mantas Zakarka priekaištavo, kad samanės gamintojams nenumatomos jokios ekonominės sankcijos. 

Liberalizuoti iki 65 laipsnių stiprumo naminukės gamybą dar 2021 metų gruodį pasiūlė grupė Seimo narių. Jų pataisoms yra pritarusi Vyriausybė.

Pataisos autoriai teigia, kad legalizavus naminukę būtų galima surinkti mokesčių į biudžetą, kartu tai padidintų turistų, kurie atvyktų ragauti istorinio paveldo, srautą.

Kritikai sako, kad tai didins alkoholio prieinamumą, o namų sąlygomis gaminamas alkoholis gali būti dar pavojingesnis sveikatai.

Naminę bei kitus tradicinius gėrimus – iki 1 tūkst. litrų per metus – būtų leista gaminti tik kaimo turizmo sodybų savininkams ūkininkams. Tokių Lietuvoje yra apie 70, o sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų – apie 300.

Šiuo metu Lietuvoje draudžiama namuose gaminti alkoholį, išskyrus savo ar šeimos poreikiams gaminamus natūralios fermentacijos gėrimus iki 18 laipsnių, o alaus – iki 9,5 laipsnių stiprumo.

Seimas įvairias pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo svarsto daugiau negu dešimtmetį.

„Galvojant apie pacientų saugumą, po diskusijų iš sąrašo išimti vaistai, stabdantys viduriavimą“, – po Sveikatos reikalų komiteto posėdžio trečiadienį BNS teigė ministras. Posėdyje pritarta ministerijos parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms dėl prekybos kai kuriais vaistais ne vaistinėse.

„Dalis viduriavimų būna infekciniai ir tada jų stabdyti negalima (...). Žmogus paprasčiausiai gali nežinoti, dėl ko viduriuoja – dėl maisto ar yra kažkoks infekcinis susirgimas“, – aiškino A. Veryga.  

Pasak jo, jau yra numatytas preliminarus vaistų, kurias bus galima prekiauti mažmeninės prekybos vietose, sąrašas, o galutinai jis bus paskelbtas, kai Seimas priims pataisas.

Ministras sakė, jog parduotuvėse galės būti prekiaujama ir kelių pavadinimų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistais. Veiklioji medžiaga galėtų būti tik viena, išskyrus augalinius ir homeopatinius preparatus.  

Jei Seimas pritars, nuo šių metų lapkričio ne vaistinėse būtų prekiaujama vaistais nuo temperatūros, skausmo, įskaitant gerklės, uždegimo, priešalerginiais, skrandžio rūgštingumą mažinančiais ir antiseptiniais (žaizdoms dezinfekuoti) vaistais.

Už naują vaistų prekybos tvarką

Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė „valstiečių“ deleguoto sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyvoms leisti kai kuriais vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse bei nuotoliniu būdu.

Už balsavo 6, prieš – 3, o susilaikė 2 komiteto nariai. Iš viso komitete dirba 11 parlamentarų.

Šią komiteto išvadą, priimdamas galutinį sprendimą, svarstys Seimas.

Komitetas pasipriešino vaistinių reklamos draudimui bei nutarė, kad visų vaistų prekyba internetu prasidėtų nuo 2021 metų gegužės. 

Komitetas sutiko, kad įteisinus prekybą kai kuriais nereceptiniais vaistais parduotuvėse, jų negalima būtų  laikyti savitarnos skyriuose, negalima būtų parduoti daugiau kaip vienos to paties pavadinimo vaisto pakuotės, be to, nebūtų galima siūlyti kito vaisto, jeigu norimo nėra.

Prekybos vietose privalėtų būti raštiški įspėjimai, kad pardavėjas neteikia informacijos apie vaistus, o prie kasos jie turėtų būti laikomi atskirai nuo kitų prekių.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą, prekybininkai taip pat negalėtų vaistais prekiauti automatuose ir nestacionariose vietose, pažeistose pakuotėse. Juose negalės būti etilo alkoholio.

Komitetas atmetė „valstiečių“ siūlymus vaistų degalinėse ir parduotuvėse nelaikyti matomoje vietoje, pirkėjams rinktis iš leidinių, o ne nuo lentynų.

Dėl naujos prekybos vaistais tvarkos Seimas planuoja apsispręsti iki atostogų, kurios turėtų prasidėti liepą.

„Tas klausimas yra mūsų darbotvarkėje, jis nėra padėtas į stalčių, jokiu būdu. Mes jį žiūrėsim, darbotvarkėje jis yra, ir vienokį ar kitokį sprendimą priimsim, aš manau, pavasario sesijoje“, – BNS sakė prieš mėnesį vadovavimą Sveikatos reikalų komitetui perėmusi A. Kubilienė.

Išsamioji ekonomikos ir prekybos sutartis tarp ES ir Kanados panaikins 99 proc. muitų, prognozuojama, kad Lietuvos eksportuotojai dėl to per metus sutaupys daugiau kaip milijoną eurų muito mokesčio. Kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai.

Europos Sąjungos (ES) ir Kanados prekybos susitarimas Seimui buvo pateiktas ratifikuoti dar pavasarį, tačiau klausimas strigo papildomame svarstymui paskirtame Seimo Sveikatos reikalų komitete. Ankstesnė jo vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, šiuo metu perėjusi vadovau Teisės ir teisėtvarkos komitetui, sutarties nesvarstė argumentuodama, kad laukia dokumentą vertinančio ES Teisingumo Teismo sprendimo.

Kol projekto neapsvarstė papildomas Sveikatos reikalų komitetas, sprendimo dėl jo priimti negali pagrindinis Užsienio reikalų komitetas ir teikti svarstymui visam Seimui. Lietuvos diplomatai tikėjosi, kad laisvos prekybos su Kanada sutartis bus ratifikuota dar vasarą.

Paskutiniame Seimo posėdyje baigiant metus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išsakė viltį, kad pasikeitus Sveikatos reikalų komiteto vadovei sutartis pajudės iš mirties taško.

„Visiškai neseniai kalbėjau su neseniai išrinkta Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, mes lyg ir sutarėm, kad bus tikrai nevilkinant visa tai diskutuojama. Priežastis dėl to teismo proceso laukti tikrai yra ne priežastis, visiškai čia nėra jokios logikos“, – sakė L. Linkevičius.

„Priešingai – mes net svarstome teismo procese dalyvauti, toje pusėje, kuri gina tas teises. Mes nes ir tai svarstome, nes Lietuvos interesas būtent yra, kad byla būtų išspręsta palankiai tokių sutarčių atžvilgiu. Mes turime virš 50 tokių sudarę ir tikrai nenorime jų nutraukti“, – per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo ministras.

Belgija rugsėjį kreipėsi į Teisingumo Teismą prašydama įvertinti prekybos su Kanada sutartį, sprendimą priėmusį kaip kompromisą su šalies prancūzakalbiu Valonijos regionu, grasinusiu iš viso ją blokuoti.

ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimą pirmoji ratifikavo Latvija. Kitos šiuo metu susitarimą ratifikavusios ES šalys yra Danija, Kroatija, Čekija, Malta, Ispanija, Portugalija ir Estija.

Nepaisydamas dar ankstesnės Vyriausybės išdėstytų išsamių argumentų, kodėl visų šalies mokyklų nereikia aptverti tvoromis, Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) siūlo parlamentarams vis dėlto įteisinti šią kai kuriose užsienio valstybėse taikomą mokinių saugumo priemonę.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Seimo SRK, apsvarstęs dar ankstesnės kadencijos parlamentarų įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą, pabrėžė, kad dabartinės higienos normos nereglamentuoja mokyklos teritorijos apsaugos, nors šalyje yra aukšti mokinių sveikatos rizikos veiksnių - alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo - rodikliai. Todėl moksleivių saugumui užtikrinti esą reikia pasitelkti kompleksines prevencines priemones.   

Švietimo įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokyklų teritorijos kartu su statiniais ir įrenginiais būtų saugomos ne tik vaizdo kameromis, elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir tvoromis.