Pasak jo, tada Seimo komisijos darbas būtų atrodęs mažiau politizuotas, skirtingai nei dabar, kai tyrimo išvados tvirtinamos likus šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų, kuriuose perrinkimo siekia šalies vadovas Gitanas Nausėda.
F. Jansono teigimu, jeigu tyrimas būtų vykęs anksčiau, jame galbūt būtų dalyvavusi opozicija.
„Jeigu ji būtų veikusi anksčiau, galima tikėtis, kad net ir opozicija joje dalyvautų, nes tas politinis pamušalas būtų ne taip išverstas į paviršių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, jog pirmą kartą VSD pranešėjo istorija tirta dar 2020 metais, o tyrimų žurnalistų knyga apie jos aplinkybes buvo išleista dar pernai žiemą.
Kovo pabaigoje darbą baigusi Seimo komisija išvadose konstatavo, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuomet dar kandidatui rinkimuose G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Galbūt būtų diskusija, galbūt būtų kažkas, kas leistų į tą sprendimą žiūrėti kažkiek rimčiau nei į vienų rinkimų ginklą.
Anot komisijos, G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams dėl jų esamų ar buvusių ryšių su riziką keliančiais asmenimis, bendradarbiavimo su Rusijos ar Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, baltarusiškų trąšų verslu.
Išvadose konstatuojama, kad VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant G. Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.
Taip pat pareiškiama, kad prezidento G. Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Nė vienas tyrime figūruojantis asmuo sako nedarę nieko neteisėto.
Prezidentas komisijos išvadas atmetė kaip netiesą ir apkaltino parlamentarus bandymu kištis į šių metų prezidento rinkimus. STT nurodo negalinti teikti detalios informacijos apie kriminalinės žvalgybos tyrimus politikams, o VSD teigia, jog Seimo komisija viršijo įgaliojimus, darydama išvadas remiasi prielaidomis, ir nurodo svarstanti ginti savo reputaciją.
Apie svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką: pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi
Prezidentūra skeptiškai vertina svarstymus keisti VSD ir STT vadovų skyrimo tvarką. Šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiojo patarėjo F. Jansono teigimu, skiriami valstybės pareigūnai privalo būti nepriklausomi, o šiuo metu veikianti tvarka yra demokratiška.
„Prezidentas siūlo (kandidatūras – ELTA) Seimui, Seimas – tvirtina. Jau demokratiškiau, turbūt, nėra kur“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas, primindamas, jog VSD ir STT vadovus skiria prezidentas Seimo pritarimu.
„Suprantu, kad valstybės pareigūnas, kuris neatitinka tavo siekių arba tavo politinių žaidimų linijos, tau gali atrodyti blogas. Prezidento manymu, valstybės pareigūnai privalo būti maksimaliai nepriklausomi – nei nuo prezidento, nei nuo Seimo, nei nuo kažkokios valdančiosios partijos“, – teigė prezidento patarėjas.
F. Jansonas rezervuotai žiūri ir į kitus VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos siūlymus, susijusius su kriminalinės žvalgybos kontrole.
„Dalis pokyčių, kurie yra siūlomi, (...) yra labai pavojingi, nes politikai gali bandyti pertvarkyti teisėsaugos sistemą taip, kad ji būtų atvira ir viskas. Bet, vėlgi, kam atvira? Jeigu politikai žinos, kada prieš juos vykdomas koks nors sekimo veiksmas ar kažkas – visi puikiai suprantame, kad tai tik apsunkins kovą su korupcija ar kovą su piktnaudžiavimu“, – samprotavo F. Jansonas.
„Matysime, kokie tie pasiūlymai bus Seime ir apie ką bus kalba“, – pridūrė jis.
