Tarptautinės asmenukių muziejuje dienos (angl. International Museum Selfie Day) proga miestiečiai buvo kviečiami į Klaipėdos pilies muziejų "įsipaveiksluoti" ir dalytis nuotraukomis socialiniuose tinkluose.

Anot organizatorių, pirmą kartą ši idėja buvo įgyvendinta 2014 m. sausį Didžiojoje Britanijoje, ją inicijavo kultūros tinklaraštininkė ir muziejų entuziastė Mar Dixon.

Akcijos sulaukė neįtikėtino populiarumo: jau pirmaisiais metais internete pasidalyta keliolika tūkstančių lankytojų asmenukių iš muziejų visame pasaulyje.

Pasak muziejininkės Agnės Jonikaitytės, uostamiestis taip pat nepraleido progos atkreipti dėmesį į šį dviprasmišką reiškinį.

"Pasaulyje ši iniciatyva vyksta ketvirtą kartą. Į Lietuvą ji atėjo pernai, o mes susizgribome tik šiemet", – užsiminė A.Jonikaitytė.

Tikslas paprastas – parodyti, jog muziejus keičiasi ir atliepia šių dienų aktualijas.

"Norime sugriauti mitą, kad muziejuose tūno tik piktos ir nuobodžios tetos. O asmenukės darymas skatina patį lankytoją tapti kūrėju", – įsitikinusi pašnekovė.

Muziejuje įsiamžinti panorusių klaipėdiečių vakar nebuvo daug.

Vis dėlto akivaizdu, jog "selfie" manija dar neišėjo iš mados: jaunoms merginoms tai seniai tapo kasdieniu veiksmu, visai kaip valgymas ar miegas. Šiuo virusu užsikrečia ir vis daugiau vyresnių žmonių.

Dėl sėkmingo autoportreto entuziastai rizikuoja savo gyvybe ar net žūsta.

Pavyzdžiui, Rumunijoje jauna mergina žuvo bandydama pasidaryti tobulą asmenukę užlipusi ant traukinio stogo. Nelaimė įvyko, kai paauglė koja užkliudė viršuje buvusį elektros laidą – jos kūną nukrėtė 27 tūkst. voltų elektros srovė. Nudegusi pusę kūno rumunė mirė.

Dėl tos pačios priežasties viena rusė taip ir nesulaukė aštuoniolikos. Likus mėnesiui iki gimtadienio, norėdama pasidaryti įspūdingą autoportretą, ji užkopė ant tilto konstrukcijų ir praradusi pusiausvyrą nukrito – dar mėgino griebtis už elektros laidų, bet gavo 1,5 tūkst. voltų smūgį.

Būtent todėl pasaulyje yra vietų, kuriose draudžiama naudotis "selfie" lazdomis ar fotografuotis apskritai. Pavyzdžiui, visuose "Disney" parkuose, kai kuriuose festivaliuose, muziejuose.

Specialistams toks kraštutinis žmonių elgesys kelia nerimą. Amerikos psichiatrų asociacija (APA) oficialiai patvirtino, kad asmenukių darymas yra psichologinis sutrikimas. Asociacija netgi įvardijo ligos pavadinimą – "selfitis".

Anot jų, tai psichologinis sutrikimas, kurio metu kyla sunkiai įveikiamas noras fotografuoti save ir nuotraukas talpinti į socialinius tinklus.

Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, mergaitės tiesiog mėgdžioja tai, ką mato internete, ir seka savo idealų, tokių kaip Kim Kardashian ar Monika Šalčiūtė, pėdomis.

"Siekiamybe tampa socialinio tinklo vadinamieji "like'ai", pripažinimas ir paskatinimas. Internete vaikai stebi visus tuos geidžiamus pavyzdžius, apsinuoginusias blondines ir, angliškais terminais kalbant, "Duck Face" – pamaivišką anties snapą primenantį pozavimą. Tam tikros ir labiausiai traukiančios seksualinės pozos netgi yra užkrečiamos", – aiškino T.Lagūnavičius.

Pateikiame įdomiausius faktus ir skaičius, nustebinsiančius net ir tuos, kurie asmenukių fenomeno reikšme vis dar abejoja.

1. Trilijonas nuotraukų per metus. Skaičiavimai rodo, kad žmonės kiekvienais metais padaro apie vieną trilijoną nuotraukų. Tai reiškia, kad mūsų dienomis kas keletą minučių jų padaroma daugiau nei per visą XIX amžių. Didelė dalis nuotraukų – asmenukės. Socialiniame tinkle „Instagram“ skaičiuojama per 300 milijonų nuotraukų, kurios užvardintos žodžiu „selfie“.

2. Labiausiai dėmesį atkreipia portretas. Pagrindinė nuotrauka – tai pirmas dalykas į ką žmogus pasižiūri, tikrindamas kito asmens profilį socialiniame tinkle. Paskaičiuota, kad tinkle „Instagram“ portretinė nuotrauka, dažniausiai asmenukė, sulaukia 38 proc. daugiau paspaudimų „patinka” ir 32 proc. daugiau komentarų nei fotografija, kurioje nesimato žmogaus veido.

3. Asmenukės kelia pasitikėjimą savimi. Prieš kiek daugiau nei metus JAV atlikta apklausa parodė, jog 41 proc. moterų jų asmenukės kelia pasitikėjimą savimi. Tarp tai pripažinusių daugiausiai paauglių - net 65 proc.

4. Diktuoja tendencijas technologijų kompanijoms. Dabartiniai dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai, tikėtina, per gyvenimą pasidarys vidutiniškai 25 tūkst. asmenukių. Priklausomai nuo nuotraukų kokybės tai gali sudaryti nuo 24 iki 64 ir daugiau gigabaitų. 

5. Pirmoji asmenukė – dar XIX a. Laikoma, kad primoji asmenukė buvo padaryta chemiko Roberto Kornelijaus 1839 metais. Mokslininkas turėjo laukti 3 minutes, kol nuotrauka išryškėjo ir šis galėjo įvertinti rezultatą.

6. Asmenukės svarbios ir vyrams. Nors didžiausios asmenukių propaguotojos yra moterys, tačiau vyrai joms irgi nėra abejingi. Tiesą sakant, internete žymiai dažniau ieškoma patarimų, kaip pasidaryti asmenukę vyrui nei moteriai.

7. Asmenukės lazda – sena naujiena. Šiandien kalbėdami apie asmenukės lazdą, įsivaizduojame strypą, kuris laiko išmanųjį telefoną, tam, kad priekinė jo kamera apimtų didesnį fotografuojamą plotą. Nors kai kuriems atrodo, jog šis išradimas atsirado visai neseniai, iš tiesų jo prototipas buvo užpatentuotas dar 1980-aisiais. Tiesa, lazda buvo skirta laikyti ne išmanųjį, o tuometį nešiojamą fotoaparatą.

Šv. Velykų išvakarėse atnaujintas ir naujomis ryškiomis spalvomis atgaivintas legendinis Pylimo skvero kiaušinis.

Tai viena projekto „Dovana Vilniui“ dovanų, kurią miestui Šv. Velykų išvakarėse pažadėjo įmonė "Vivicolor" ir Vilniaus dailės akademijos studentai. Pastarieji sukūrė eskizą, kaip turėtų atrodyti kiaušinis.

Iniciatoriai juokavo, kad milžiniškas margutis jau tapo karščiausia Velykų asmenukių (angl. „selfie“) vieta.

„Dėkojame Vilniaus dailės akademijos studentams ir "Vivicolor" prisidėjus prie legendinio kiaušinio atnaujinimo darbų. Vilniečiai mieste Šv. Velykų proga turės didžiausią margutį. Džiugu, kad vis daugiau visuomenės prisideda prie projekto „Dovana Vilniui", - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Kiaušinis restauruotas, jam nuspalvinti sunaudota daugiau nei 10 litrų dažų.

Skulptūra „Kiaušinis“ stovi Pylimo, Šv. Stepono bei Raugyklos gatvių sankirtoje. Ankščiau ši miesto vieta buvo labai aktyvi, joje veikė paukščių turgus, sutraukdavęs žmones iš tolimiausių miesto kampelių.

Šią skulptūrą skvereliui padovanojo Užupio respublika. 300 kilogramų sveriantis kiaušinis ant granito kolonos buvo užkeltas 2003 m. Tuomet menininkė ir dizainerė Lijana Turskytė jį pirmą kartą pavertė margučiu.

„Tikime, kad atnaujintas margutis skvereliui įkvėps po žiemos taip pasiilgtos gyvybės ir pavasarinės nuotaikos, - teigė "Vivicolor" produktų vadovė Baltijos šalims Vaida Mocekainė, pridurdama. - Norime paneigti stereotipą, kad atsinaujinimui reikia viską keisti iš pagrindų. Kartais užtenka noro ir kelių litrų dažų."

Pavasarinė iniciatyva subūrė ir skverelio bendruomenę. Šalia gyvenantis saksofonistas Dominykas Vyšniauskas grojo atidarymo ceremonijoje. Skulptūrą pašventino Vilniaus Visų Šventųjų parapijos kunigas Vytautas Rapalis.