Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 9 dieną atmetė įmonės skundą.

Teismas konstatavo, jog „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepagrįstai bandė susigrąžinti beveik 6,5 mln. eurų PVM – įmonė deklaravo 2012-2015 metais sudarius 23,54 mln. eurų vertės sandorius su jau bankrutavusia bendrove „Construction ace“, taip pat milijoninės vertės sandorius su įmonėmis „Extra švara“, „Golbena“, „Monlera“, „GJ baldai“, „Baldų meistras“, tačiau anot VMI, paslaugos ir prekės realiai nebuvo suteiktos.

„Bendrovė iš karto nepateikė visų duomenų iki patikrinimo akto surašymo. Kolegijos vertinimu, taip siekta VMI kliudyti išsiaiškinti visas aplinkybes bei išvengti mokestinės atsakomybės. Įmonės operacijų apskaita buvo neišsami, nenaudinga ir netinkama, duomenų trūkumas atėmė galimybę patikrinti, ar galėjo įvykti sandoriai“, - rašoma teismo nutartyje.

Anot teismo, Mokesčių inspekcija turėjo pagrindą konstatuoti, kad „Nekilnojamojo turto valdymo“ teisė į PVM atskaitą turi būti apribota ir įmonė turi mokestį sumokėti.

Teismas paliko galioti 2019 metų gegužę Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą, kuriuo „Nekilnojamojo turto valdymo“ pretenzijos atmestos.

Teisme bendrovė siekė, kad būtų panaikinti 2018 metais priimti VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimai – pagal juos įmonės turi sumokėti beveik 6,52 mln. eurų PVM, 3,43 mln. eurų delspinigių ir 1,86 mln. eurų baudą.

Anot VMI, „Nekilnojamojo turto valdymas“ fiksavo didelės apimties statybos bei rekonstrukcijos paslaugų įsigijimus, tačiau įtarimų sukėlė paslaugas parduodančių įmonių elgesys bei pasikartojančios jų steigimo ir bankrutavimo aplinkybės.

„Tam tikru metu pardavėjų akcininku arba vadovu laikinai tapdavo užsienio pilietis, kuris atvykdavo kelioms dienoms į Lietuvą, o vėliau paskyręs savo atstovą dingdavo. Tuomet, neilgai trukus pardavėjas, deklaravęs sandorį, bankrutuoja, nespėjęs sumokėti mokesčių, kurį pirkėjas bando susigrąžinti iš valstybės biudžeto“, – rašoma VMI pranešime.

„Nekilnojamojo turto valdymas“ lygiomis dalimis priklauso Kanadoje registruotai kompanijai „Rakhin consulting enginering“ ir Šveicarijos „United engineering & consulting capital“. Kanados įmonės atstovu įmonės dokumentuose įvardijamas S. Rachinšteino tėvas.

Įmonė Lietuvoje valdo įvairaus komercinio nekilnojamojo turto, kurio dalį už skolas antstoliai pastaruoju metu bando parduoti varžytinėse.

2016 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus. Jam tuomet skirta pustrečių metų kalėjimo.

Tuomet teismai konstatavo, jog jis per fiktyvių įmonių tinklą galėjo legalizuoti apie 3 mln. eurų, pasisavinti per 400 tūkst. eurų PVM. Nusikaltimai įvykdyti 2000-2004 metais.

Įžvelgia organizuotą veiklą

"Jis su savo pagalbininkų armija teismus vynioja aplink pirštą, o teismai į ožio ragą riečia apgaulės tinkle atsidūrusias įmones ir verslininkus. Vienas iš tokių, deja, esu aš", – "Kauno dienai" sakė bankrutavusios viešosios įstaigos Taikomosios gruntų mechanikos instituto buvęs vadovas Rimantas Gruodis. Jis tik vienas iš daugelio, turėjusių reikalų su S.Rachinšteinu ir jo pagalbininkais.

– Manote, kad S.Rachinšteinas turi palaikymą teismuose? – paklausėme R.Gruodžio.

– Be teismų pagalbos jo pergalės būtų neįmanomos. Čia net abejonių kilti negali. Apie S.Rachinšteinui palankius teismų sprendimus daug rašyta ir žiniasklaidoje.

– Jeigu jis iš tiesų gali pasigirti teismų palankumu, turėjote labai nusivilti teisingumu...

– Jei aš būčiau visiška balta varna, tai jūs būtumėte teisus. Bet kadangi dabar aš žinau, kokioje valstybėlėje gyvename, man nekilo jokio nusivylimo.

– Kaip užkibote ant kabliuko?

– Labai paprastai. Sudarai sutartį su vienais, o apmoka visiškai kiti. Ir tada prasideda fokusai. Neturėjome jokio supratimo, kur įsiveliame. Viskas daroma labai subtiliai, pagal iš anksto apgalvotą planą.

Sudarai sutartį su vienais, o apmoka visiškai kiti. Ir tada prasideda fokusai.

– Gal išsiaiškinote, kaip toks planas atrodo...

– Į įmonę, kurią planuojama įklampinti, infiltruojamas savas žmogus. Tai, pavyzdžiui, gali būti teismų sistemoje puikiai besigaudantis teisininkas. Jis imituoja darbą, o iš tiesų parengia teisinę dirvą, kuri sudaro sąlygas iš anksto numatytam planui įgyvendinti. Neabejoju, kad veikia nemenka grupė. Tai panašaus amžiaus geri pažįstami – kursiokai, grupiokai, kurie gali dirbti teismuose, prokuratūroje ir panašiai. Šioje grupėje gali būti ir teismo anstoliai, ir turto vertintojai, ir buvę policijos darbuotojai, ir verslininkai. Jie turi savo įtakos sferas įvairiose institucijose. Jei, pavyzdžiui, prireikia įrodyti, kad įmonė turtinga, turto vertintojai žemės sklypus įvertina milijonais. O jei atsiranda poreikis įrodinėti, kad ta pati bendrovė vos suduria galą su galu, tas pats nekilnojamasis turtas staiga atpinga šimtus kartų", – pasakojo pašnekovas.

Nenorėjo kalbėti

Įvairių šaltinių teigimu, artimiausiam S.Rachinšteino ratui priklausė buvęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) inspektorius Aidas Korsakas.

"Kauno dienai" užsiminus, kad norėtume jam pateikti su S.Rachinšteino veikla susijusių klausimų, A.Korsakas paskubėjo pokalbį nutraukti.

– Nelabai aš su žurnalistais bendrauju. Užtenka ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Sėkmės jums", – pasakė jis ir padėjo ragelį.

2000 m. A.Korsakas už kyšio priėmimą buvo nuteistas kalėti trejus metus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas pripažino A.Korsaką kaltu dėl 6 tūkst. litų kyšio priėmimo iš buvusio banko "Hermis" Žvėryno filialo direktoriaus.

Apmokėjo nežinomos įmonės

Taikomosios gruntų mechanikos institutui su A.Korsaku ir su S.Rachinšteinu siejamomis bendrovėmis teko susidurti 2012 m. Netrukus institutas pateko į keblią situaciją, iš kurios neišsikapsto iki šiol.

Pasak R.Gruodžio, viskas prasidėjo nuo sutarties pasirašymo su bendrove "Grangera", kuriai atstovavo A.Korsakas.

Pagal sutartį su "Grangeru" institutas Vilniuje turėjo įrengti pamatus keliems pastatams.

"Prasidėjus parengiamajam etapui, paprašėme avanso. Tačiau avansą pervedė ne "Grangeras", bet mums visiškai nežinoma ir negirdėta įmonė "Nekilnojamojo turto valdymas", su kuria niekada neturėjome jokių reikalų. Tada mes pareikalavome, kad parašytų patvirtinimą, už ką yra sumokėti pinigai. Padiktavome tekstą (visus tuos raštus esu išsaugojęs). Ir jie patvirtino, kad pinigai sumokėti pagal sutartį su bendrove "Grangeras". Pamatų įrengimo darbams artėjant į pabaigą, pareikalavome papildomo mokėjimo. Papildomą mokėjimą pervedė bendrovė "Emilė" – dar viena įmonė, apie kurią mes nieko nebuvome girdėję. Vėl pareikalavome rašto, raštas buvo parašytas – patvirtino, kad pinigai sumokėti pagal sutartį su "Grangeru", – pasakojo buvęs buvęs Taikomosios gruntų mechanikos instituto vadovas.

Atsiuntė tuščius lapus

Paskui, anot R.Gruodžio, pasipylė kitos keistenybės, kurios, kaip netrukus paaiškėjo, buvo tolesnis voratinklio vyniojimas apie pasirinktą auką.

Iš "Nekilnojamojo turto valdymo" gavau registruotą laišką su dviem tuščiais lapais. Laimei, aš tą laišką atplėšiau pašte. Suprantama, kad, voke radęs tik du tuščius lapus, nustebau. Parodžiau tuos lapus pašto skyriaus viršininkei ir ji parašė patvirtinimą, kad iš "Nekilnojamojo turto valdymo" gavau siuntą su dviem tuščiais lapais. Jei pašte to laiško nebūčiau atplėšęs, vėliau man niekas tokio patvirtinimo nebūtų parašęs, o "Nekilnojamojo turto valdymas" vėliau teisme būtų galėjęs aiškinti, kad man neva siuntęs kažkokį svarbų dokumentą, kad vyko kažkoks bendravimas ar pan. Kaip įrodymą būtų pateikę pašto kvitą. Tik to kvito jiems ir reikėjo. Tąkart sumanymas jiems nepavyko, nes turėjau raštišką patvirtinimą, kad gavau tik tuščius lapus", – sakė R.Gruodis.

Netrukus jis sulaukė dar vieno registruoto laiško, šįkart – iš bendrovės "Emilė".

"Iš tos bendrovės gavau ne tuščius lapus, bet banko patvirtinimą, kad ji mums sumokėjo. Jiems reikėjo pašto kvito. Paskui jie mane padavė į teismą, reikalaudami grąžinti tą sumą. Po to "Emilė" pateikė mums ieškinį su pretenzijomis į objektą, kurio mes net nežinojome. Mes įrenginėjome pamatus po naujai statomais namai, o ten buvo kažkokio namo rekonstrukcija", – stebėjosi R.Gruodis.

Taikomosios gruntų mechanikos institutas dėl tokių bendrovės "Emilė" veiksmų kreipėsi į teismą.

"Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad "Emilė" mums negali turėti jokių pretenzijų, nes sutarties su "Emile" nebuvome sudarę. "Emilė" padavė apeliaciją. Apeliacija buvo patenkinta ir byla svarstyti iš naujo grąžinta į pirmos instancijos teismą", – sakė R.Gruodis.

Šis Vilniaus apygardos teismo teisėjos Onos Gasiulytės vadovaujamos kolegijos sprendimas buvo paviešintas žiniasklaidoje. Akcentuota, kad kolegija priėmė pogrindinio milijonieriaus S.Rachinšteino bendrovėms "Grangeras" ir "Emilė" palankų sprendimą.

Po Apeliacinio teismo sprendimo Taikomosios gruntų mechanikos institutas kreipėsi į teisėsaugos tarnybas.

"Teismo ekspertizei pateikėme dokumentą, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad "Emilės" parašas buvo suklastotas. Dabar mūsų iniciatyva vyksta ikiteisminis tyrimas. Netrukus turėtų prasidėti nauji teismo posėdžiai. Atrodo, dabar turėtume jaustis saugūs, bet taip tikrai nesujaučiame. Bijau, kad liksime su didelėmis ausimis, jei visomis tomis istorijomis nesusidomės įtakos valstybėje turinčių svarbių institucijų vadovai", – savo nuomonę dėstė R.Gruodis.

Redakcija pabandė susisiekti su bendrovės "Emilė" atstovais. Skambinome Rekvizitai.lt nurodytu UAB "Emilė" mobiliojo telefono numeriu. Atsiliepęs vyras patikino, kad Rekvizitai.lt nurodytas telefono numeris yra privatus ir jokiai bendrovei nepriklauso. Rekvizitai.lt nurodytais "Nekilnojamojo turto valdymo" telefonų numeriais į skambučius niekas neatsiliepė. Bendrovė "Grangera", kaip skelbiama, jau likviduota.

Pinklės – panašios

Į panašią situaciją, kaip ir Taikomosios gruntų mechanikos institutas, pateko santechnikos įrenginiais prekiaujanti bendrovė "Onninen". Ji pardavė su S.Rachinšteinu siejamai įmonei "Bordolina" įvairių prekių, tačiau apie 100 tūkst. litų už jas sumokėjo "Nekilnojamojo turto valdymas". Po to ši bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu "Onninen", reikalaudama priteisti sumas, kurios buvo sumokėtos už "Bordoliną".

Žiniasklaidoje buvo aprašytas ir kitas panašus atvejis, panaudojant identišką apgaulės schemą.

Tyrėjai nustatė, kad "Bordolina" su įvairiomis bendrovėmis sudarydavo prekių pirkimo sutartis, tačiau už paimtas prekes sumokėdavo ne "Bordolina", o kita su S.Rachinšteinu susijusi bendrovė – "Nekilnojamojo turto valdymas". Po kurio laiko pas pirkėjus atvykdavo "Nekilnojamojo turto valdymo" atstovai ir, pateikę mokėjimo pervedimus pareikalaudavo prekių arba grąžinti pinigus. Kai kuriais redakcijai žinomais atvejais mokėjimai būdavo įvardijami kaip "avansas pagal susitarimą". Patvirtindavusi tokį mokėjimą auka tapusi bendrovė patekdavo į keblią padėtį – vėliau negalėdavo įrodyti, kad iš tiesų pinigai buvo pervesti pareikalavus atsiskaityti už konkrečius darbus ar prekes.

Stebėtinas advokatų miklumas

Tarp artimiausios R.Rachinšteino aplinkos žmonių viešai minimi net tik galimai jam talkininkaujantys teisėjai, bet ir advokatai. Jų miklumas stebina. Portalas diena.lt rašė, kaip įtikinę vieną teisėją, kad bendrovė moki ir stabili, su S.Rachinšteinu siejamos bendrovės "Sernetos" (žiniasklaidoje minima, kad jos vienintelis akcininkas yra S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas) advokatai kitą teisėją sugebėjo įtikinti, kad situacija visiškai priešinga – esą įmonės finansinė padėtis tokia sunki, kad nėra lėšų netgi teismo žyminiam mokesčiui sumokėti.

Dėl neva prastos finansinės padėties Vyriausiajam administraciniam teismui "Serneta" pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teisėjas šį prašymą patenkino. Praėjus lygiai metams šios bendrovės finansinė padėtis staiga pagerėjo. Tam pačiam teismui buvo nurodyta, kad bendrovės turtas siekia daugiau nei 43 mln. litų, o skolos – mažiau nei 3 mln. litų.

Žinomas ne vienas panašaus apsukrumo atvejis. Dar 2011 m. "Sernetos" darbuotojas Trakų rajone esantį "Sernetai" priklausantį ketvirtadalį 29 ha sklypo įvertino beveik 4 mln. litų. O vos po mėnesio to paties sklypo vertinimą atlikę bendrovės "Krivita" ekspertai nustatė daugiau kaip 100 kartų mažesnę vertę – sklypą įvertino 28 tūkst. litų.

Taip sukuriama savotiška paralelinė realybė, kurioje tiesos ieškojimas tampa panašus į pokemonų gaudymą ne per seniausiai populiariame žaidime "Pokemon Go".

Paralelinės realybės

Su S.Rachinšteinu siejamų įmonių (jų priskaičiuojama mažiausiai šešiolika) veiklos nagrinėjimas yra lėtas, painus. Kai kurios bylos sulaukia senaties termino. Tačiau kai ką pavyksta išsiaiškinti. Kol kas tai dažniausiai 2000–2015 metus apimančios veiklos. Tyrimai ir bylos tęsiasi iki šiol ir jų pabaigos nematyti.

Naudodamiesi keistu kai kurių teisėjų patiklumu, neatidumu arba, kaip įtariama, šališkumu, su S.Rachinšteinu siejamos bendrovės teismus sugeba įtikinti tuo, ko iš tiesų nėra. Taip sukuriama savotiška paralelinė realybė, kurioje tiesos ieškojimas tampa panašus į pokemonų gaudymą ne per seniausiai populiariame žaidime "Pokemon Go".

"Paralelinių realybių" pavyzdį, kurio patikėjo teismas, buvo sukūrusi su S.Rachinšteino aplinka siejama bendrovė "Bordolina", pateikdama teismui tikrovės neatitinkančias žinias apie situaciją įmonėje. Vilniaus apygardos teismas, nesigilindamas į realią padėtį, klaidinančią informaciją įvertino kaip faktus ir priėmė "Bordolinai" palankų sprendimą. Laimei, "paralelinės realybės" vizijas išsklaidė aukštesnės instancijos teismas, kuris konstatavo, kad buvo netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, neišanalizuota tikroji "Bordolinos" ekonominė finansinė padėtis.

"Bordolinai" nepalankiame Apeliacinio teismo sprendime konstatuojama: "Egzistuoja nepašalintos abejonės dėl to, ar balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo padėtį."

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė: "Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio (t.y.pagal tarnybos pareigas) rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę."

"Bordolinai" palanki Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau tokie atvejai, atrodo, nėra taisyklė.

Apeliuoja į moralę

Su "Kauno diena" kalbėjęs buvęs bankrutavusios įmonės vadovas sakė bandantis apeliuoti į teismų moralinę pareigą užtikrinti teisingą procesą. Tuo tikslu dar praėjusių metų spalį jis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydamas pagal Komisijos kompetenciją išnagrinėti ir įvertinti keleto teisėjų veiklas, kurios, pareiškėjo nuomone, neužtikrina teisingumo ir žemina teisėjo vardą.

Pareiškime tarp kitų teisėjų minimi Egidijus Laužikas ir Sigita Rudėnaitė. E.Laužiko pavardė nuskambėjo praėjusių metų vasarį, kai pareigūnai sulaikė aštuonis teisėjus ir penkis advokatus, įtariamus neteisėtomis veikomis (E.Laužikas buvo atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, netrukus jis atleidimą apskundė).

S.Rudėnaitės pavardė žiniasklaidoje mirgėjo, kai ji priėmė S.Rachinšteino įmonei palankų sprendimą. Žiniasklaidoje rašyta, kad verslininkus pribloškė Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjos S.Rudėnaitės vadovaujamos kolegijos sprendimas dėl Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, pastatyto didžiulio pastato.

Jau bankrutavusi statybos bendrovė "Tradicija" bandė iš bendrovės LNTV už darbus išsiieškoti pinigų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė teisėjos S.Rudėnaitės vadovaujama kolegija. Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, AT kolegija nusprendė, kad sutarties dėl jo statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas. Kolegijos neįtikino ir SEB banko atstovų pateikta sutarties kopija bei pažyma, kad statyboms buvo išduota daugiau kaip 5 mln. litų paskola. Po šio sprendimo bankrutavo daug su "Tradicija" sutarčių sudariusių statybos bendrovių.

Teisėjai – nepriklausomi

"Kauno diena" kreipėsi į Nacionalinę teismų administracija, prašydama pakomentuoti abejonių keliančius veiksmus, susijusius su S.Rachinšteino įmonių bylomis teismuose.

Paprašėme informuoti, ar Teisėjų garbės teismas, Antikorupcinė komisija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra atkreipusi dėmesį į su S.Rachinšteino veikla susijusių bylų nagrinėjimą. Kodėl ir kokių konkrečiai bylų?

Domėjomės, ar kuriems nors teisėjams (kuriems būtent), nagrinėjusiems su S.Rachinšteino veikla susijusias bylas, buvo pareikštos pastabos, papeikimai ar griežti papeikimai (kokia tų papeikimų motyvacija).

Redakcijai atsiųstame komentare rašoma: "Atsakydami į Jūsų paklausimą, visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bet koks kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Teisėjų priimtų procesinių sprendimų ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas tik apskundus juos aukštesnės instancijos teismui proceso įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, įtraukiant argumentus dėl galimai padarytų pažeidimų. Jokia kitokia teismų procesinių sprendimų kontrolės forma įstatymo yra neleistina kaip prieštaraujanti teismo (teisėjo) nepriklausomumo principui.

Teismas sprendimus bylose priima vadovaudamasis įstatymu bei byloje surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu.

Dėl šios priežasties nei Nacionalinei teismų administracija, nei kitas subjektas neturėtų ir negalėtų daryti vertinamųjų išvadų apie teismo darbą, vykdant teisingumą, ir teisėjo priimtus sprendimus, juo labiau nesusipažinus su visomis konkrečios bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Nacionalinės teismų administracijos turimais duomenimis, dėl teisėjų, nagrinėjusių Jūsų minimo asmens bylas, netinkamo procesinio elgesio nebuvo kreiptasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Antikorupcinę komisiją ar Teisėjų garbės teismą ir, atitinkamai, jokios drausminės nuobaudos šiems teisėjams nebuvo taikytos."

Gali atleisti iš pareigų

Kaip skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje, teoriškai teisėjai gali sulaukti nuobaudų. Jas gali skirti Teisėjų garbės teismas, teisėjų darbą taip pat gali vertinti Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. Teisėjų garbės teismas sudaromas iš dešimties narių.

Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1. Už teisėjo vardą žeminantį poelgį. 2. Už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą. 3. Už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: 1. Nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo. 2. Nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti; 3. Apsiriboti drausmės bylos svarstymu. 4.Paskirti drausminę nuobaudą.

Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų: 1. Pareikšti pastabą. 2. Pareikšti papeikimą. 3. Pareikšti griežtą papeikimą.

Teisėjų garbės teismas savo sprendimu gali: 1. Pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui atleisti teisėją iš pareigų. 2. Pasiūlyti Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui.

Spruko į Vietnamą

Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir neteisėta įmonių veikla ne vienoje byloje kaltinamas S.Rachinšteinas 2014 m. gruodį Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu, bet šis nuosprendis buvo apskųstas. 2015 m. balandį Vilniaus miesto apylinkės teismas S.Rachinšteinui skyrė kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau tuo metu jis jau buvo palikęs šalį. Vėliau paaiškėjo, kad įtariamasis pabėgo ir jo buvimo vieta nėra žinoma. Todėl buvo išduotas Europos arešto orderis jį sulaikyti bet kuriame pasaulio krašte. Paskelbta tarptautinė šio asmens paieška, kurią vykdė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. 2016 m. vasarį jis buvo sulaikytas Vietname, pargabentas į Lietuvą ir įkalintas. Iš kalėjimo išėjo 2018 m. liepą.

Praturėjimo kelias

Iš Klaipėdos kilęs ir nemažai laiko Latvijoje gyvenęs S.Rachinšteinas laikomas vienu turtingiausių žmonių Baltijos šalyse. Jo įmonės veikia ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Kaliningrado srityje. 1984 m. S.Rachinšteinas pradėjo studijuoti tuomečiame Vilniaus inžineriniame institute.

Po mokslų vyras pradėjo verstis prekyba metalais ir greitai praturtėjo. Už pinigus, gautus iš prekybos metalais, maždaug nuo 1990 m. S.Rachinšteinas pradėjo supirkinėti sostinės parduotuves. Per tarpininkus jis įsigijo tuo metu garsius prekybos centrus "Saturnas", "Vilniaus vaivorykštė", "Jovarėlis" ir kt.

Vėliau jo bendrovė "Serneta" ėmė statyti prekybos centrus ir nuomoti juos didiesiems prekybos tinklams "Norfa", "Rimi" ir "Maxima".

Kaip informuoja "Lietuvos rytas", po kurio laiko paaiškėjo, kad pastatus nuomojantis verslininkas nuomininkams nurodydavo didesnį patalpų plotą, nei yra iš tikrųjų. Taip už nuomojamas patalpas S.Rachinšteino kontroliuojamos įmonės gaudavo daugiau pinigų, negu būtų gavusios už faktiškai nuomojamą plotą. Bendrovei "Norfos mažmena" pamėginus išsireikalauti permokas, kurios siekė per 800 tūkst. litų, "Serneta" bandė pradėti jos bankrotą. Bet 2011 m. teismas nusprendė, kad tai  nesąžiningas siekis daryti spaudimą.

Ji pernai kovą Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo išteisinta dėl nusikalstamu būdu įgyto turto, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjo 24 dieną L. Matiaž pripažino kalta ir skyrė jai 11,3 tūkst. eurų baudą bei konfiskavo kelis sklypus Trakų rajone.

Bylos duomenimis, L. Matiaž 2011 metais įgijo šiuos 26 tūkst. eurų vertės sklypus, nors pinigai, už kuriuos juos pirko, negalėjo būti teisėtos pajamos, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

LAT atkreipė dėmesį, kad nors teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagal šį straipsnį, nėra saistomas būtinumo remtis įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę, kaltinančioji šalis vis tiek turi įrodyti, jog kaltinamas asmuo yra kaltas.

„Įrodyti, kad asmuo turėjo šį turtą nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios šalies pareiga (...). Kadangi kaltinanti šalis yra prokuroras, būtent jis, palaikydamas valstybinį kaltinimą, turi įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika ir kad jos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti“, – pabrėžiama LAT nutartyje.

LAT konstatuoja, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi prielaidomis, o ne patikrintais įrodymais, be to, neišnaudojo visų galimybių byloje kilusiems prieštaravimams pašalinti.

Todėl pirmadienį paskelbtoje nutartyje nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

L. Matiaž sūnus S. Rachinšteinas buvo nuteistas už sukčiavimą. Bylos duomenimis, jis valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000–2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Moteriai skirta 11 tūkst. 298 eurų bauda. Taip pat teismas konfiskavo jai priklausančius du žemės sklypus.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo paskelbimo dienos, bet jį dar galima skųsti Aukščiausiajam Teismui.

Vilniaus apylinkės teismas L. Matiaž buvo išteisinęs nepadarius nusikalstamos veikos. Moteris teisme teigė paveldėjusi mirusios motinos santaupas ir juvelyrinius dirbinius. Anot apylinkės teismo, šie teiginiai nebuvo nuginčyti, todėl nėra pagrindo netikėti, kad L. Matiaž turėjo sukaupusi nemažai santaupų ir turto.

L. Matiaž buvo teisiama už tai, kad teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti pirkinių už maždaug 26 tūkst. eurų.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po pernai kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Moteris yra už sukčiavimą teisto verslininko S. Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000 – 2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Nors Lygtinio paleidimo komisija balandžio 3 dieną nusprendė, kad S. Rachinšteinas jau gali būti paleistas į laisvę, tačiau tokiam sprendimui nepritarė Kaišiadorių teismas.

Pirmadienį teismas paskelbė, kad nors iki bausmės pabaigos liko trys mėnesiai, S. Rachinšteinas negali būti paleistas iš pataisos namų.

Atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, teismas pažymėjo, jog nors S. Rachinšteinas atitinka formaliuosius reikalavimus, kuriems esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant

nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Kalėdamas nuteistasis dirba ir gaunamą atlyginimą perveda Kaišiadorių vyskupijos „Carito“ viešajai įstaigai Šv. Juozapo Šeimos namams.

„Nors nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė ir netgi buvo keturis kartus paskatintas, tačiau teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas jos organizatoriumi ir vadovu, padarė sunkų nusikaltimą (sukčiavimas), kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei,“ – rašoma teismo pranešime.

Teismas atkreipė dėmesį, kad S. Rachinšteinas slapstėsi nuo bausmės užsienyje.

„Įvertinęs pažymos apie S. Rachinšteino pažeidimus ir paskatinimus turinį, taip pat nuteistojo pateiktus teismų sprendimus, kurie buvo priimti apskundus nuteistajam skirtas nuobaudas, teismas akcentavo, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Sergejus Rachinšteinas nesielgė nepriekaištingai, tai kelia pagrįstą abejonę, ar tinkamai elgsis lygtinio paleidimo metu“,– paskelbė teismas.

Jis padarė išvadą, jog jo pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Į laisvę S. Rachinšteinas išeis tik atlikęs visą 2,6 metų bausmę, t. y. 2018 metų liepos 21 dieną.

S. Rachinšteinas po daugiau nei pusantrų metų trukusios Interpolo paieškos ir slapstymosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kambodžoje, Tailande bei Vietname ekstradicijos būdu į Lietuvą buvo pargabentas 2016 metų rugpjūčio mėnesį.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.

Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų). Jis keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiame procese S. Rachinšteino suburtą grupuotę teismuose gynė net 16 advokatų.

Po nuosprendžio valstybei perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 700 tūkst. eurų.

Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tokius nuteistųjų prašymus nagrinėja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko apylinkės teismas. Jeigu nuteistųjų prašymai atmetami, juos pagal nuteistojo skundus taip pat nagrinėja teismas. 

Teismas 74 metų moterį išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Išsamesnių motyvų teisėjas Miroslavas Gvozdovičius posėdyje nepaskelbė.  

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

„Aš esu labai patenkinta teismo nuosprendžiu, jis teisingas“, – žurnalistams sakė L. Matiaž.

Jos advokatas Andrius Baranskis teigė, kad tikėjosi tokio teismo verdikto.

L. Matiaž buvo teisiama už tai, kad esą teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti pirkinių už maždaug 26 tūkst. eurų.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po pernai kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

„Liudmilai Matiaž buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, kuriuo ji buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 189 su ženkleliu prim pirmoje dalyje, tai yra kaltinama, kad ji turėjo turto už 176 tūkstančius 378,59 euro. Atlikus mokestinį tyrimą, jį atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, nustatyta, kad tokios sumos Liudmila Matiaž negalėjo turėti, ši suma nebuvo įgyta teisėtai“, – žurnalistams yra sakiusi prokurorė Sigutė Malinauskienė.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2016 metų gruodį, perduodant bylą teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė nustačiusi, kad pensininkė 2003–2011 metais nusipirko aštuonis sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, jų vertė siekia daugiau nei 170 tūkst. eurų.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, L. Matiaž buvo stipriai susiaurintas kaltinimas – ji kaltinama neteisėtai turėjusi tik du žemės sklypus Trakų rajone.

Moteris yra dabar bausmę atliekančio verslininko S. Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

FNTT pareigūnai teigė atskleidę, kad dalis turtui įsigyti naudotų lėšų gautos iš jos sūnaus – jis pernai ekstradicijos būdu parvežtas iš Vietnamo į Lietuvą, – taip pat jos sutuoktinio. Pasak FNTT, įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 metais sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkst. eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 metais Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

Per FNTT tyrimą nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo.

Kaip skelbta, nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S. Rachinšteinas 2016 metų rugpjūtį pargabentas į Lietuvą. Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste.

Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname. Už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam S. Rachinšteinui nuosprendžiu skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė.

S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000-2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S. Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.

Šis teismo verdiktas reiškia, kad nuteistasis turės atlikti visą jam teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę ir į laisvę išeis šiemet liepą.

Antradienį teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį nepaleisti S. Rachinšteino iš laisvės atėmimo vietos anksčiau termino, pranešė prokuratūra.

Pasak valstybinio kaltintojo, Generalinės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio, teismas, prokuratūra ir pataisos įstaiga per visą laisvės atėmimo laiką nerado jokių pagrįstų ir motyvuotų įstatyminių galimybių, kad nuteistasis S. Rachinšteinas būtų paleistas į laisvę anksčiau termino.

Prokuroro teigimu, asmenims, bėgusiems nuo teisingumo ir itin pavojingu būdu veikusiems prieš valstybės finansinius interesus, negali būti sudaryta galimybė išvengti teisingumo, nepagrįstai būti paleistiems anksčiau termino, nei bus atlikta teismo paskirta visa laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad  nenustatyta pakankama nuteistojo S. Rachinšteino pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Į laisvę jis išeis tik atlikęs visą 2,6 metų bausmę, t. y. 2018 metų liepos 21 dieną.

S. Rachinšteinas po daugiau nei pusantrų metų trukusios Interpolo paieškos ir slapstymosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kambodžoje, Tailande bei Vietname ekstradicijos būdu į Lietuvą buvo pargabentas 2016 metų rugpjūčio mėnesį.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria buvo pripažinta, kad S. Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.

Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų). Jis keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą ir apgaule įgijo didelės vertės turtą. Šiame procese S. Rachinšteino suburtą grupuotę teismuose gynė net 16 advokatų.

Po nuosprendžio valstybei perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 700 000 eurų.

Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tokius nuteistųjų prašymus nagrinėja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko apylinkės teismas. Jeigu nuteistųjų prašymai atmetami, juos pagal nuteistojo skundus taip pat nagrinėja teismas.