Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme.

Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.

Stokholmo apygardos teismas pirmadienį pranešė, kad „nusprendė, jog nebėra pagrindo laikyti kaltinamąjį suimtą“.

S. Skvorcovo advokatė Ulrika Borg (Ulrika Biorg) naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai neturėtų būti suprasta kaip ženklas, jog kaltinamasis bus išteisintas.

Nors „visada malonu, kai klientas, kuris neigia savo kaltę, yra paleidžiamas į laisvę (...) neįmanoma nuspėti, ar teismas jį išteisins“, sakė ji.

60-metis S. Skvorcovas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.

Jis teisiamas dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją.

Prokurorai prašė S. Skvorcovui skirti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, argumentuodami, kad jis padėjo didžiulėms Rusijos organizacijoms įsigyti dėl sankcijų Maskvai draudžiamų technologijų.

Švedijos žiniasklaidoje cituojamų ekspertų teigimu, daugiausia kalbama apie elektroninius prietaisus, kurie gali būti naudojami branduolinių ginklų tyrimams.

S. Skvorcovas tvirtina, kad verslu užsiima yra legaliai.

S. Skvorcovas ir jo žmona buvo sulaikyti ankstų rytą per reidą jų dideliuose namuose Stokholmo priemiestyje, dviem sraigtasparniais „Blackhawk“ atvykus elitinei operatyvinei komandai.

Vėliau jo žmona buvo paleista ir nebėra įtariamoji.

60-metis dvigubą pilietybę turintis Sergejus Skvorcovas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio gyvena Švedijoje, kur vadovavo importo ir eksporto bendrovėms.

Pirmadienį jis stos prieš Stokholmo apygardos teismą dėl kaltinimų dešimtmetį iki jo suėmimo praėjusių metų lapkritį vykdžius neteisėtą žvalgybinę veiklą prieš JAV ir Švediją.

S. Skvorcovas įtariamas įsigijęs Vakarų technologijų ir produktų, kuriuos perdavė Rusijos karinei pramonei.

Jis kaltinamas ryšiais su Rusijos karinės žvalgybos GRU padaliniu.

Prokuratūros teigimu, S. Skvorcovas šnipinėjo JAV nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos iki sulaikymo, o Švediją – nuo 2014-ųjų liepos 1 dienos.

Kilo didelis pavojus nacionalinio saugumo interesams tiek Švedijoje, tiek JAV.

Prokuratūra kaltina jį rinkus „informaciją ir faktiškai įsigijus įvairių prekių, kurių Rusijos valstybė ir gynybos pajėgos negalėjo įsigyti atviroje rinkoje dėl eksporto taisyklių ir sankcijų“.

Jis kaltinamas, kad „lokalizavo Rusijos valstybės ir ginkluotųjų pajėgų užsakytas prekes, derėjosi dėl jų įsigijimo ir vykdė pirkimą bei toliau organizavo prekių gabenimą, nuslėpdamas tikrąjį galutinį naudotoją“.

Jei S. Skvorcovas bus pripažintas kaltu, jam grės įkalinimas iki ketverių metų. Jis neigia kaltinimus.

Švedijoje kaltinimas neteisėta žvalgybine veikla yra kiek švelnesnis nei kaltinimas šnipinėjimu.

„Kilo didelis pavojus nacionalinio saugumo interesams tiek Švedijoje, tiek JAV“, – praėjusią savaitę, kai S. Skvorcovui buvo pareikšti oficialūs kaltinimai, naujienų agentūrai AFP sakė prokuroras Henrikas Olinas.

Anot jo, kaltinamajam gali grėsti dar didesnės pasekmės.

„Užtenka pažvelgti į mūšio lauką Ukrainoje, kad pamatytumėte, jog Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui to tikrai reikia“, – pridūrė prokuroras.

Elektroniniai laiškai iš Rusijos ministerijos

H. Olinas AFP sakė, kad visos minimos prekės daugiausia buvo tiekiamos iš JAV.

2016 metais JAV valdžios institucijos Niujorke patraukė baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie teikė elektroninius prietaisus Maskvos pajėgoms, sakė H. Olinas ir nurodė, kad Vašingtonas mano, jog vėliau S. Skvorcovas perėmė šią veiklą.

S. Skvorcovo advokatei Ulrikai Borg (Ulrikai Biorg) uždrausta kalbėti apie bylos detales, tačiau AFP ji sakė, kad jos klientas neigia visus kaltinimus.

Tarp įrodymų, kuriuos ketino pateikti prokuratūra, buvo S. Skvorcovui skirti elektroniniai laiškai iš Rusijos gynybos ministerijos, taip pat kompiuteriai, kietieji diskai, USB laikmenos, mobilieji telefonai ir dokumentai, paimti iš jo namų.

Liudytojais buvo numatyta pakviesti JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentą ir kolegas iš Švedijos žvalgybos tarnybų.

S. Skvorcovas ir jo žmona buvo sulaikyti ankstų rytą per reidą jų dideliuose namuose Stokholmo priemiestyje, dviem sraigtasparniais „Blackhawk“ atvykus elitinei operatyvinei komandai.

Vėliau jo žmona buvo paleista ir nebėra įtariamoji.

Liepos mėnesį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, kad šiuo metu šalis susiduria su keliomis panašiomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui, įskaitant valstybių ir į jas panašių subjektų keliamas rizikas.

Praėjusią savaitę Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strommeris (Gunaras Striomeris) pavadino Rusiją viena iš tokių šalių, kaip ir Kiniją bei Iraną, o S. Skvorcovo bylą apibūdino kaip vieną pavyzdį, kaip gali pasireikšti tokia grėsmė.

Premjero teigimu, Švedija susiduria su rimčiausia saugumo padėtimi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kadangi Turkija vis dar stabdo šalies narystę NATO, o musulmoniškos šalys smarkiai reaguoja į neseniai įvykdytas Korano deginimo akcijas.

Suomija ir Švedija atsisakė oficialaus neutralumo ir pasiprašė į NATO reaguodamos į 2022 metais pradėtą Rusijos invaziją Ukrainoje.

Tikimasi, kad teismo procesas truks iki rugsėjo 25 dienos. Jis dėl nacionalinio saugumo sumetimų iš dalies vyks už uždarų durų.

Ankstyvas reidas

S. Skvorcovą ir J. Kulkovą Švedijos specialiosios pajėgos sulaikė lapkričio 22-osios rytą Stokholmo priemiestyje. Kad įtariamieji nespėtų sunaikinti įkalčių, buvo surengta žaibiška operacija. Specialiųjų pajėgų pareigūnai iš sraigtasparnio į ištaigingo rusų namo balkonus nusileido 6.01 val. Tuo pat metu prie vilos privažiavo policijos automobiliai.

Šnipinėjimu apkaltintų rusų namuose buvo atlikta krata. Po dviejų dienų moteris buvo paleista iš areštinės, nors įtarimai bendrininkavus nepanaikinti. Lapkričio 25-ąją Stokholmo teismas skyrė S. Skvorcovui kardomąją priemonę – jis suimtas 60 dienų.

Tiriamosios žurnalistikos platformų „The Bellingcat“ ir „The Insider“ asai, išnagrinėję suskaitmenintus Rusijos piliečių, institucijų ir mobiliojo ryšio duomenis, paviešino daugiau šią porą demaskuojančios informacijos, atskleidžiančios jų glaudžius ryšius su Rusijos žvalgyba.

Du de­šimt­me­čius Šve­di­jo­je gy­ve­nu­sių ru­sų veik­la nie­kam ne­kė­lė įta­ri­mų./„Reu­ters“ nuo­tr.

Pasak švedų prokuroro Henriko Olino, įtarima, kad S. Skvorcovas neteisėtai įsigijo technologijų, skirtų Rusijos karinei pramonei. Maskva nuolat bando apeiti dėl karo Ukrainoje paskelbtas griežtas sankcijas technologijų ir dvigubos paskirties komponentų tiekimui.

H. Olinas taip pat paminėjo jo sąsajas su Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU), tačiau išsamesnės informacijos žurnalistams nepateikė.

Žiniasklaidos teigimu, S. Skvorcovas nuo 2013 m. šnipinėjo prieš JAV, o nuo 2014 m. – prieš Švediją.

Veiklos nestokojo

60 metų S. Skvorcovas ir metais jaunesnė moteris į Švediją persikėlė dar 1999 m. Švedijos kanalo SVT duomenimis, ir vyras, ir moteris yra kilę iš Permės srities. Socialiniuose tinkluose esama įrašų, kad S. Skvorcovas studijavo Maskvos energetikos institute, o J. Kulkova baigė Maskvos valstybinio universiteto Kompiuterinės matematikos ir kibernetikos fakultetą.

Tikėtina, kad žvalgyba S. Skvorcovą ir M. Kulkovą į Švediją išsiuntė kaip vadinamuosius miegančius agentus.

Tikėtina, kad žvalgyba S. Skvorcovą ir M. Kulkovą į Švediją išsiuntė kaip vadinamuosius miegančius agentus. Švedijos žiniasklaidos teigimu, 2000-ųjų pradžioje pora gavo leidimą nuolat gyventi šalyje. Moterys natūralizuota 2010 m. sausį, o vyras 2012 m. spalį.

Bėgant metams rusų pora Švedijoje įsteigė kelias įmones, kurios specializuojasi elektroninių komponentų ir pramoninių technologijų importo ir eksporto srityje. S. Skvorcovo vardas taip pat siejamas su keliomis įmonėmis Rusijoje, kurios visos buvo likviduotos praėjus keleriems metams po jų įkūrimo.

Įtartini ryšiai

„The Bellingcat“ ir  „The Insider“ žurnalistų dėmesį patraukė S. Skvorcovo bendrovės „Building and Data Technologies“ veikla. Įmonė periodiškai gaudavo vienodo dydžio sumas iš Nyderlanduose veikiančios bendrovės „European Technical Trading“. Švedijos valdžios institucijos įtaria, kad sandoriai buvo fiktyvūs.

Nyderlandų bendrovei vadovavo belgas Hansas de Geetere'as, kurio bendrovėms JAV jau anksčiau taikė sankcijas už bandymus perparduoti Kinijai amerikietiškas technologijas, naudojamas raketose ir lėktuvuose.

Be to, abu – H. de Geetere'as ir S. Skvorcovas – palaikė glaudžius ryšius su GRU karininku Vladimiru Kulemekovu, turėjusiu šnipinėjimo Europoje patirties. 1983 m. per JAV Senato posėdį vienas senatorius paprašė pateikti visų sovietų diplomatų, kurie 1974–1983 m. buvo deportuoti iš užsienio šalių už šnipinėjimą, sąrašą. Jame buvo ir V. Kulemekovo pavardė.

S. Skvorcovas kurį laiką dirbo V. Kulemekovui priklausančios įmonės „Instrument Electronics i Stockholm AB“ vykdomuoju direktoriumi.

Poros nuosavas verslas 2016 m. buvo sulaukęs Švedijos mokesčių institucijų dėmesio. Pasak laikraščio „Svenska Dabladet“, tyrimo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama pažeidimams 2005 m. įsteigtos bendrovės, prekiaujančios matavimo priemonėmis, apskaitoje. Įmonei buvo paskirtas bankroto administratorius.

Tačiau šios įmonės pavadinimas yra ir birželį paskelbtoje Švedijos gynybos tyrimų agentūros ataskaitoje, atliktoje Užsienio reikalų ministerijos pavedimu, norint nustatyti Rusijos investicijas ir ekonominius interesus Švedijoje. Poros verslą, anot ataskaitos autorių, visiškai kontroliuoja Kipre įsikūrusi bendrovė, priklausanti V. Kulemekovui.

Pažįstami veidai

„The Insider“ ir „The Bellingcat“ duomenimis, prieš pat išvykdami į Švediją S. Skvorcovas ir J. Kulkova gavo butą Maskvoje, Zorgės gatvės 36-ajame name – tame pačiame, kur gyveno vienas iš garsiojo pasikėsinimo į buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą veikėjų Denisas Sergejevas, dar žinomas kaip Sergejus Fedotovas.

Sprendžiant iš mobiliojo ryšio metaduomenų, tame pačiame pastate kelis kartus lankėsi generolas Andrejus Averjanovas (GRU 29 155-ojo karinio padalinio, kuriam priklausė Skripalių nuodytojai Aleksandras Myškinas ir Anatolijus Čepyga, vadovas) ir generolas Andrejus Ilčenka, kuris buvo atsakingas už dezinformacijos operacijas, įskaitant projektą „Bonanza“, per kurį buvo skleidžiamos klastotės apie 2014-ųjų liepą virš Ukrainos numuštą Malaizijos avialinijų keleivinį lainerį.

Sprendžiant iš oficialių duokumentų, tame pačiame bute Maskvoje gyveno ir J. Kulkovos duktė Ana Run. Vėliau ji buvo užfiksuota kaip vienintelė buto savininkė, nors ir pati, kaip galima spręsti, nuo vaikystės nuolat gyveno Švedijoje.

Dauguma jaunos moters pažįstamų, kaip teigia „The Bellingcat“ ir „The Insider“, nežinojo apie A. Run rusišką kilmę. Galbūt ši informacija būtų sulaikiusi nuo artimesnių santykių su ja ir buvusį vieno iš Švedijos karinės žvalgybos tarnybos „Must“ padalinių vadovą. Susipažinęs su ruse 2013 m., po dvejų metų švedas kartu su ja ir apsigyveno. Žurnalistams kelia nuostabą, kad A. Run nebuvo sulaikyta, nors iš visos trijulės būtent ji turėjo daugiausia galimybių gauti slaptos informacijos.

Dar daugiau bendrininkų?

S. Skvorcovas ir J. Kulkova sulaikyti po kitų šnipų arešto. Lapkričio viduryje Stokholme pranešta apie iš Irano kilusių dviejų Švedijos piliečių brolių Peymano ir Payamo Kia sulaikymą. Jiedu buvo apkaltinti šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis, o vienas iš jų – dar ir netinkamu įslaptintos informacijos tvarkymu, už tai jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Kaltinamajame akte teigiama, kad nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. broliai teikė informaciją GRU. Prieš pereidamas į muitinę vienas brolių anksčiau dirbo „Must Intelligence“ žvalgyboje. Šnipinėjimo faktai yra susiję su jo darbu „Must“ – jis dirbo padalinyje, atsakingame už Švedijos karinę žvalgybą užsienyje. Jaunesnysis Payamas dirbo Švedijos valstybės saugumo tarnyboje SEPO.

„The Insider“ žurnalistai spėja, kad S. Skvorcovo ir Kulkovos sulaikymas gali būti susijęs su brolių Paymanų byla.