Audra sukėlė potvynius, nutraukė elektros tiekimą, privertė žmones evakuotis ir sutrikdė skrydžius, geležinkelių bei keltų darbą.

Nuo ketvirtadienio per JK Meteorologijos tarnybos „Babet“ pavadintą audrą žuvo mažiausiai keturi žmonės. Naujausia auka – 33-ejų moteris, kuri penktadienio popietę žuvo ant jos automobilio nuvirtus medžiui Baltijos jūros Fėmarno saloje, pranešė Vokietijos naujienų agentūra „dpa“. Dar trijų žmonių gyvybes audra nusinešė ketvirtadienį ir penktadienį Anglijoje ir Škotijoje.

Stiprus gūsingas vėjas sukėlė bangas Baltijos jūros pietiniuose krantuose, sugriaudamas potvynių užtvaras Danijos ir šiaurės Vokietijos pakrančių vietovėse. Į pietus nuo sienos su Danija esančiame Vokietijos Flensburgo mieste vandens lygis pakilo daugiau nei du metrus nuo įprasto lygio, skelbia „dpa“.

Apsemtose miesto vietose elektra išjungta dėl saugumo.

Audros apimtose vietovėse Vokietijoje, Danijoje ir pietų Švedijoje laikinai sustabdytas keltų ir traukinių eismas. Kopenhagos oro uoste penktadienį dėl audros buvo atšaukti 142 skrydžiai, bet oro uostas šeštadienio rytą atnaujino darbą.

Danijoje žmonės buvo evakuoti iš namų ir stovyklaviečių smarkiai paveiktose vietovėse, dešimtys žmonių neturi elektros. Haderslevo savivaldybė pietinėje Danijoje nusprendė evakuoti visą pakrantę.

„Situacija pakrantėje dabar tokia sudėtinga, kad čia likti yra per daug pavojinga. Visos paveiktos teritorijos yra evakuotos ir avarinės tarnybos atšaukia savo įgulas“, – vėlai penktadienį „Facebook“ paskelbė savivaldybė. Kol kas neaišku, kiek žmonių nukentėjo nuo audros.

Danijos Meteorologijos institutas perspėjo dėl stipraus vėjo ir pakilusio vandens lygio savaitgalį.

Situacija pakrantėje dabar tokia sudėtinga, kad čia likti yra per daug pavojinga.

Škotijoje šeštadienį prognozuota iki 100 mm lietaus ir keletas miestų liko aukščiausioje raudonoje oro perspėjimo zonoje, kuri reiškia pavojų gyvybei.

„Met Office“ meteorologas Jonathanas Vautrey (Džonatanas Votris) sakė, kad kai kuriose rytų ir šiaurės Škotijos vietovėse per audrą jau iškrito pusantro mėnesio kritulių norma, o ateinančios liūtys „tas vietoves priartins prie dviejų mėnesių kritulių normos per tris dienas“.

Labiausiai nusiaubtame Brečino mieste daugiau kaip 300 namų gyventojams buvo nurodyta išvykti, prieš Pietų Esko upei pakylant beveik keturis metrus virš įprasto lygio ir išsiliejant iš krantų.

Škotijos Aplinkos apsaugos agentūra perspėjo, kad šeštadienį gali išsilieti antra pagal dydį Dono upė.

„Deja, audros pabaigos dar nematyti“, – apgailestavo Škotijos lyderis Humza Yousafas (Humza Jusafas).

Jungtinėje Karalystėje dėl potvynio buvo uždaryti keli pagrindiniai keliai ir geležinkelių linijos. Šeštadienį toliau nedirbo Lydso-Bredfordo oro uostas.

Rytinėje Danijos Jutlandijos pusiasalio dalyje ir Baltijos jūros salose prognozuojamas labai stiprus vėjas. Tačiau audros, kurią Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba pavadino „Babet“, kelyje taip pat yra Britų salos, Pietų Švedija, Šiaurės Vokietija ir dalis Norvegijos.

„Tikriausiai tai bus istorinis įvykis, – dienraščiui „Ekstra Bladet“ sakė Danijos meteorologijos instituto atstovas Hansas Peteris Wandleris (Hansas Pėteris Vandleris). – Tačiau turėsime palaukti, kol jis baigsis, kad pamatytume, ar tai bus dvejų metų įvykis, ar 100-mečio įvykis.“

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės pareigūnai paskelbė „raudonąjį“ pavojų – retai taikomą aukščiausio lygio perspėjimą – daliai Škotijos, prognozuodami, kad per ateinančias dvi dienas gali kilti itin smarkios liūtys, dideli potvyniai ir pavojus gyvybėms. Praėjusį kartą JK tokio laipsnio pavojus buvo paskelbtas 2020 metais.

Kai kur Škotijoje gali iškristi mėnesio kritulių norma. Ketvirtadienį Škotijoje buvo evakuota šimtai žmonių, buvo uždarytos kai kurios mokyklos.

Pietų Danijos, kuri, kaip prognozuojama, gali nukentėti labiausiai, policija pranešė, kad užlieta nemažai kelių atkarpų žemumose ir kad taip pat nuvirto keli medžiai.

Remdamasi Danijos meteorologijos institutu, paskelbusiu aukščiausio laipsnio įspėjimą dėl labai pavojingų orų, Pietų Danijos policija įspėjo, kad vandens lygis ir toliau kils. Manoma, kad jūros lygis kai kuriose Danijos vidaus vandenų dalyse pakils iki 240 cm virš normos.

Kaimyninėje Švedijoje meteorologai įspėjo apie didelių potvynių pavojų. Dėl potvynių gali būti apribotas susisiekimas keliais ir geležinkeliais pietinėse Skandinavijos šalies pakrantėse. Tikimasi, kad šeštadienio rytą vandens lygis vėl pradės kristi, sakė švedų meteorologai.

Netoli antro pagal dydį Norvegijos miesto Bergeno buvo uždarytas vienas tiltas, pranešė laikraštis „Bergens Tidende“. Visame regione buvo atšaukti keltų reisai, vėlavo ar buvo atšaukti skrydžiai.

Juo siekiama padėti Ukrainos pajėgoms išvalyti minų laukus, prižiūrėti transporto priemones ir apsaugoti pagrindinę šalies energetikos infrastruktūrą.

JK gynybos ministerija pranešė, kad pagal šį paketą, kuris bus finansuojamas iš Jungtinės Karalystės administruojamo Tarptautinio fondo Ukrainai (International Fund for Ukraine, IFU) lėšų, bus įsigyta įranga, padėsianti kariams pereiti minų laukus, įveikti upes ir tranšėjas.

Paketą taip pat sudarys sunkioji įranga, skirta Rusijos nesprogusios amunicijos kliūtims naikinti, ir padės Ukrainai įrengti gynybines pozicijas svarbiausiai nacionalinei infrastruktūrai apsaugoti.

Pagalba teikiama tuo metu, kai Kyjivą remiančios Vakarų šalys stengiasi padidinti ginklų tiekimą prieš žiemą, Ukrainai birželį pradėjus ilgai lauktą kontrpuolimą, per kurį siekiama susigrąžinti rusų okupuotas teritorijas. Visgi Kyjivas pripažįsta, kad ukrainiečių pajėgos daro lėtą pažangą, susidūrusios su Rusijos įtvirtintomis gynybinėmis linijomis.

Be to, naujausias panešimas sutampa su anksčiau paskelbto IFU paketo, pagal kurį į Ukrainą bus išsiųsta daugiau nei 70 mln. svarų sterlingų (81 mln. eurų) vertės oro gynybos sistemų, galutinių sutarčių pasirašymu, sakė JK gynybos ministerija.

Tarp jų yra MSI-DS sistema „Terrahawk Paladin“, kuri gali sekti ir naikinti dronus bei saugoti infrastruktūrą.

JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) nurodė, kad naujos oro gynybos sistemos padės apsaugoti civilius gyventojus nuo „barbariškos Rusijos bombardavimo kampanijos“ prieš Ukrainą.

Jis pridūrė, kad ši nauja įranga „suteiks Ukrainos kariams tai, ko jiems reikia, kad jie galėtų įveikti mirtinus Rusijos minų laukus“.

Trečiadienį G. Shappsas kartu su kolegomis iš IFU šalių partnerių paskelbs apie savo paramą Ukrainai svarbiame susitikime NATO būstinėje Briuselyje. Jame pirmąkart nuo plataus masto karo pradžios dalyvaus ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

IFU – finansavimo mechanizmą, pagal kurį tarptautinių partnerių įnašais perkama karinė pagalba Ukrainai, – 2022 metais inicijavo Jungtinė Karalystė ir Danija ir iki šiol Ukrainai surinkta 785 mln. svarų sterlingų (909,89 mln. eurų).

Lėšas skyrė jos steigėjai ir dar penkios narės – Norvegija, Nyderlandai, Švedija, Islandija ir Lietuva, o jas administruoja Londonas.

JK ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas) pareiškė, kad ši naujausia karinė parama – tai „naujausios precedento neturinčios ir nuolatinės 50 valstybių pastangos“ remti Ukrainos pastangas pasipriešinti įsiveržusioms rusų pajėgoms.

Anot jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepakankamai įvertino „opozicijos jam jėgą ir atsparumą“.

Mes siekiame sudaryti sąlygas Ukrainai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas.

„Jei laikysimės drauge ir laikysimės kurso, Rusija ir toliau pralaimės, Ukraina nugalės, o pasauliniam saugumui svarbios taisyklės išliks“, – teigė T. Radakinas. 

Žiniasklaida: Belgija Ukrainai nuo 2025-ųjų pristatys kelis naikintuvus F-16

Belgija nuo 2025 metų pristatys Ukrainai kelis naikintuvus F-16, trečiadienį vietos radijui „Bel RTL“ sakė šalies gynybos ministrė Ludivine Dedonder (Liudivinė Dedonder).

Pasak jos, pristatytų orlaivių skaičius priklausys nuo to, kiek juos pakeisti turinčių naikintuvų F-35 bus perduota Belgijai.

Be to, Belgija toliau mokys ukrainiečių pilotus ir siūlys perimti viso orlaivių parko priežiūrą.

„Belgijos personalas mokys ukrainiečių pilotus Belgijoje, Danijoje ir, tikriausiai, dar vienoje kitoje Europos Sąjungos šalyje (...) Mes siekiame sudaryti sąlygas Ukrainai modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. Ir manau, kad tai, ką mes čia siūlome, yra esminis ir daug geresnis dalykas nei tiesiog paskelbti apie kelių F-16 išsiuntimą“, – sakė L. Dedonder.

Ukraina ištisus mėnesius prašė Vakarų F-16 lėktuvų savo oro pajėgoms sustiprinti, o JAV neseniai suteikė leidimą Nyderlandams ir Danijai tiekti Ukrainai amerikiečių gamybos orlaivius.

Orlaivių F-16 Ukrainai jau yra pažadėję Nyderlandai, Danija ir Norvegija.

Regioną užklupus vienai smarkiausių audrų per pastaruosius kelerius metus, Švedijos pietuose žuvo vienas žmogus, o kitas dingo, kai apvirto jų valtis.

Slovėnijos šiaurės rytinėje dalyje pirmadienį žuvo 52-ejų vyras, ant jo automobilio užvirtus medžiui.

Lenkijos pietinėje dalyje esančioje Tatrų Bukovinoje 40-metė moteris ir jos mažametė dukra žuvo ant jų užgriuvus vėjo nuplėštai stogo dangai, pranešė Zakopanės policija.

Tuo metu Londono policija pirmadienį informavo, jog sekmadienį žuvo automobilyje buvęs vyras, kai ant į pietvakarius nuo sostinės esančio greitkelio užvirto medis.

Vokietijos vakaruose nuvirtus medžiams buvo sunkiai sužeisti trys žmonės: dvi moterys Sarbriukene, iš kurių viena yra kritinės būklės, ir 16 metų berniukas Paderborne.

Tuo metu Čekijoje buvo sužeistas vyras kai ant jo užvirto medis. Vėjas, kurio greitis siekė 180 km per valandą, šalyje paliko be elektros energijos 100 tūkst. žmonių ir net nuvertė sunkvežimį.

Audra siautėja regione nuo savaitgalio.

Didelė žala

Audra sukėlė didžiulius potvynius Anglijoje, be elektros paliko bemaž 130 tūkst. vartotojų šiaurinėje Prancūzijos dalyje, keliose šalyse sutrikdė lėktuvų, traukinių ir automobilių eismą.

Šiaurės Austrijoje pirmadienį be elektros liko 35 tūkst. vartotojų.

Dėl stichijos buvo atidėta daugiau nei 700 lėktuvų skrydžių keturiuose Vokietijos miestuose: Frankfurte, Miunchene, Diuseldorfe ir Kelne. 

Tuo metu Nyderlanduose Amsterdamo Schipcholio oro uoste – trečiame judriausiame Europoje – pirmadienį buvo atšaukta apie 220 skrydžių. Sekmadienį neišskrido maždaug 240 lėktuvų.

Sekmadienio vakarą artėjant audrai, Nyderlanduose buvo uždarytos apsaugines užtvaros vandeniui sulaikyti. Pirmadienį policija pranešė apie daugiau nei 600 kilometrų ilgio transporto spūstis.

Liuksemburgo mokyklose buvo atšauktos pamokos, Belgijos sostinėje Briuselyje dėl uždarytų gatvių ir potvynio rytinio piko metu buvo beveik sustojęs eismas keliuose. 

Vokietijos Frankfurto mieste vėjas padarė didelę žalą, užvertęs statybinį kraną ant bažnyčios stogo.

Paryžiuje vėjo ant geležinkelio linijų išversti medžiai sukėlė rūpesčių vietos traukinių bendrovėms, sutrikdė priemiestinių traukinių eismą.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba ir laikraščiai pirmadienį audrą „Ciara“ dėl jos padarytų nuostolių pavadino „šimtmečio audra“. 

„Nors audra „Ciara“ jau atsitraukia, dar nereiškia, kad laukia ramesnių orų laikotarpis“, – perspėjo Alexas Burkillas (Aleksas Berkilas) iš Meteorologijos tarnybos.

„Neatmetama pūgų galimybė“, – pridūrė jis.

Tarp labiausiai per audrą nukentėjusių vietovių yra keli šiaurės Anglijos Vakarų Jorkšyro grafystės miestai, kur vanduo sėmė automobilius, elektros energijos neturėjo dešimtys tūkstančių žmonių. 

Pirmadienį dar tebegaliojo 170 perspėjimų dėl potvynių pavojaus.

Uždarytas vėjo jėgainių parkas

Pirminiais vertinimais, daugiausiai žalos padaryta Europos šiaurinėse pakrantėse.

Pirmadienį ryte vėl pradėjo plaukioti keltai tarp Pietų Anglijoje esančio Doverio ir Kalė Prancūzijos šiaurėje. Sekmadienį keltai neplaukė.

Belgijos pakrantėje buvo uždarytas visas vėjo jėgainių parkas, nes dėl stiprių vėjo gūsių turbinos automatiškai sustojo – tai viena iš saugumo priemonių.

Be to, kelias valandas buvo uždarytas Daniją ir Švediją jungiantis Eresūno (Zundo) tiltas.

Audra buvo tokia stipri, kad Vokietijos geležinkelių kompanija „Deutsche Bahn“ sekmadienį vakare „buvo priversta visiškai sustabdyti traukinių eismą pagrindinėse [šalies] linijose“, naujienų agentūrai AFP sakė kompanijos atstovas Achimas Staussas (Achimas Štausas).

Audra taip pat sujaukė Europos sporto renginių tvarkaraštį, priversdama atšaukti svarbias futbolo rungtynes Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Tačiau buvo ir vienas geras audros aspektas, kurį pajuto keleiviai, skridę bendrovės „British Airways“ lėktuvu iš Niujorko į Londoną.

„Ciara“ padėjo lėktuvui atskristi per ikigarsiniam skrydžiui rekordiškai trumpą laiką – 4 val. 56 min., pranešė skrydžius stebinti interneto svetainė „Flightradar24“.

Ministras dalyvaus Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir JAV analitinio centro „Atlantic Council“ Vašingtone rengiamoje konferencijoje, susitiks su JAV Kongreso nariais, Pentagono atstovais.

Jo vizitas tęsis iki penktadienio, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuva siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione, o sąjungininkų kariai galėtų laisviau judėti Europoje.

JAV vaidmuo NATO išlieka kertinis, bet kai kuriems diplomatams kelia nerimą prezidento Donaldo Trumpo aštrėjantys ginčai su sąjungininkais Europoje. 

Šiai spongiforminės encefalopatijos formai imlūs visi elniniai gyvūnai, tačiau iki šiol šios ligos protrūkiai buvo fiksuojami tik Šiaurės Amerikoje (Kanadoje ir JAV). Tačiau 2016 ir 2017 metų tyrimai parodė, kad liga persikėlė ir į Europą – ligos atvejų nustatyta šiaurės elnių bandose Norvegijoje.

Nors Lietuvoje ši liga niekada nebuvo diagnozuota, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2018 m. pradeda vykdyti lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL, angl. – chronic wasting disease) stebėsenos programą. Medžiotojai ir laukinius gyvūnus aptvaruose laikantys asmenys, kiti gyventojai, radę nugaišusį ar pastebėję išliesėjusį, sutrikusios elgsenos elninį gyvūną, turi apie tai pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT teritoriniam padaliniui.

Nėra duomenų, kad šia liga galėtų užsikrėsti žmonės, tačiau mokslininkams eksperimento būdu pavyko per maistą užkrėsti primatus. Todėl nerekomenduojama maistui naudoti elninių gyvūnų organų, kuriuose gali būti randama LEIL sukėlėjų (smegenų, akių, blužnies, tonzilių, limfmazgių). Jau užsikrėtusių gyvūnų mėsos maistui naudoti negalima. Šiai ligai imlūs elniniai gyvūnai: šiaurės elniai, Suomijos šiaurės elniai, briedžiai, stirnos, baltauodegiai elniai, taurieji elniai.

Ligos sukėlėjas – prionas – tai pakitęs baltymas, randamas elnių centrinėje nervų sistemoje (galvos smegenyse) ir limfiniuose mazguose, kuris gali išplisti į periferinę nervų sistemą ir raumenis.

Užsikrėtę šia liga, gyvūnai atsiskiria nuo bandos, dažnai nuleidę galvas vaikšto ratais, atsiranda eisenos pakitimai ar kitas tos rūšies gyvūnams nebūdingas elgesys: gali būti pastebimas drebulys ir vangumas arba atvirkščiai – nervingumas ir agresyvumas.

Dažniausiai suserga vyresnio amžiaus elniniai gyvūnai, jie liesėja ir galiausiai nugaišta. Gydymo ir vakcinos nėra, liga dažniausiai nustatoma jau po gaišimo. Diagnozuoti galima ir pagal klinikinius požymius (nebūdingą elgesį, išliesėjimą ir kt.) arba ištyrus galvos smegenų mėginį, limfinius mazgus.

Lėtine išsekimo liga elniai gali užsikrėsti tiesioginių kontaktų metu, taip pat per išskyromis (seilėmis, šlapimu, išmatomis) užterštą aplinką. Prionai ilgai išlieka aplinkoje, todėl nuo šios ligos nugaišę gyvūnai yra ilgalaikis užkrato šaltinis.

Švedijoje, Danijoje ir Nyderlanduose teigiamai Rusiją vertina mažiau nei 15 proc. gyventojų, o Kipre, kuris yra draugiškiausiai Rusijos atžvilgiu nusiteikusi šalis, Maskvą teigiamai vertina daugiau nei 75 proc. apklaustųjų.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat Vengrijoje, Čekijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Maltoje draugiškus jausmus Rusijai puoselėja 30-45 proc. tų šalių gyventojų.

Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje tokių yra 15-30 proc.

Kur kas geresnis požiūris į Rusiją yra Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje ir Rumunijoje – ją teigiamai vertina nuo 45 iki 60 proc. apklaustųjų. Dar geriau į Rusiją žiūrima Slovakijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje – apie ją palankiai atsiliepia nuo 60 iki 75 proc. respondentų.

JAV vyriausybės finansuojamo Laisvės radijo tyrimas remiasi spalio mėnesį atliktos Eurobarometro apklausos rezultatais.