Tobulybę ar tobulą gyvenimą dalis žmonių tapatina su sėkme, o sėkmę – su garsiu vardu, geru uždarbiu, puikia išvaizda, mylinčia šeima. Vieni įsitikinę, kad tobulu žmogumi gimstama, kiti – kad tampama.
Treti tikina, kad tobulumas yra pasiekiamas tik sunkiu, kruopščiu darbu. Yra ir tų, kurie mano atvirkščiai: jiems tobulumas susijęs su lengvu chaosu, trūkumais, kurių turi kiekvienas žmogus. Kurie iš jų teisūs, o gal klysta visi, rašoma pranešime spaudai.
Vykstančio konkurso „Siekiantiems tobulybės“ proga organizatoriai pakalbino keturis gerai žinomus Lietuvos žmones.
L. Šurnaitė: tobulumo siekiu šeimoje
Populiarių knygų autorė ir televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė (38), atiduodanti daug laiko ir energijos savo karjerai, visgi pripažįsta, kad tobulumo siekia kiekvieną dieną, bet ne darbe, o namuose.
„Profesijoje puikiai save realizuoju, bet šios srities neišskiriu tobulumui siekti. Tai – daugiau pasekmė, išplaukianti iš to, kaip pats jautiesi kasdien. O ir tobulos atostogos netenka prasmės, jeigu grįžti į labai netvarkingą kasdienybę”, – teigia knygą neseniai išleidusi rašytoja.
Bėgant laikui ji vis labiau trokšta tobulumo siekti kasdienybėje su artimaisiais: „Tai, ko gero, net sunkiau, negu gerai atlikti įprastus darbus. Bet tame matau didžiausią ir svarbiausią prasmę. Ir ši rutina man patinka. Vadinasi, viską darau teisingai, jeigu tai manęs neslegia“, – mintį pratęsia pašnekovė.
„Tobulas žmogus“, Lavijos teigimu, yra tas, šalia kurio gera būti: „Kuris skleidžia ypatingą energiją, savo kalba, o gal tyla, mintimis ar žvilgsniu įkvepia, šalia kurio tu pats nori būti geresnis. Toks žmogus gali būti bet kur – artimoje aplinkoje, o galbūt tu jį sutikai tik kartą gyvenime.“
G. Žilinskas ir D. Kazėnaitė: išskirtinumas nėra standartas
Kartu dirbantys profesionalai – vizažistė Deimantė Kazėnaitė (27) ir fotografas Gediminas Žilinskas (42) – ne vienus metus sukasi grožio pasaulyje, turinčiame savo grožio standartus, tobulumo etalonus. Tiesa, abu pašnekovai sutaria: tobulumas slypi žmogaus unikalume, o ne išvaizdoje.
Žmogaus tobulybė – jo išskirtinumas.
Deja, jų klientai neretai laikosi kitokios nuomonės. „Pastebiu, kad dalis žmonių, kurie kreipiasi dėl fotosesijos, susitikimo metu kuklinasi, teisinasi, jog yra nefotogeniški, nekaip atrodo. Nemanykite, kad makiažus atlieku tik tituluotoms gražuolėms. Kasdien matau netobulas moteris, ir tas mane žavi. Žmogaus tobulybė – jo išskirtinumas“, – įsitikinusi vizažo meistrė.
Šiai minčiai antrina ir fotografas Gediminas, pridurdamas, kad išskirtiniai žmogaus bruožai nustelbia trūkumus: „Priešais save išvydęs moterį be makiažo iš karto atkreipiu dėmesį į dailiausias jos veido vietas: akis, skruostus, antakius, ausis, o gal ilgą kaklą... Kada fotografuodamas atkreipi dėmesį į privalumus, visa kita tampa ne taip svarbu, ir ta kreiva nosis ar mažesnės lūpos pasidaro tiesiog nematomos.“
Tiesa, Deimantė priduria, kad kiekvienas žmogus turi savų kompleksų, bet svarbiausia – išmokti su jais susigyventi: „Aš paauglystėje išgyvenau dėl perdėto liesumo, bet laikui bėgant tie mano netobulumai ėmė vis labiau patikti, o jeigu kas ir trukdo, ilgais svarstymais nekvaršinu sau dėl to galvos – ką galiu pakeičiu arba su tuo susigyvenu.“
E. Žičkus: į tobulybę – tik bandymų ir klaidų keliu
Vienas žinomiausių televizijos laidų vedėjų, prodiuseris Edvardas Žičkus (35) savo gyvenimo tobulu vadinti nedrįsta. „Neįsivaizduoju, ką reiškia tobulybė. Neklysti? Betgi klysta net genijai! Numatyti kelis žingsnius į priekį? Netikiu pranašystėmis! Nepargriūti einant net ir tiesiausiu keliu? Aš kartais parkrintu net stovėdamas“, – juokaudamas pasakoja pašnekovas.
Kartu jis pripažįsta, kad tobulybė – nėra įgimta jo savybė: „Niekada nebuvau labai gražus, sportiškas, charizmatiškas ar itin sėkmingas, ir viską, ką turiu dabar, užsitarnavau sunkiai dirbdamas.“
Edvardas įsitikinęs, kad dėl visko gyvenime reikia stengtis, ir tik įdėjęs didelių pastangų gali pasiekti norimų tikslų. „Kartais sportuoju, sveikai gyvenu, stilingai rengiuosi, surengiu įsimintiną pasimatymą ar per akimirką gerai uždirbu, bet dėl šių dalykų reikia pasistengti. Ir netgi labai.“
Kai nesistengiu, tada pilnėju, nebūnu madingas, romantiškas, aistringas, skaičiuoju paskutinius eurus kišenėje. Ir tik pats dėl to būnu kaltas. Kuriuo atveju esu labiau savimi? Abiem! Ar kuriuo nors jų būnu tobulas? Toli gražu ne! Tačiau abiem atvejais trokštu būti geresnis. Manau, kad baisu pasijusti tobulam, nes tada nebeliktų ko siekti“, – mintimis dalijasi televizijos laidų prodiuseris.
Rašytoja J. Baltrukonytė: tobulybė gamtoje neegzistuoja
Tobulo gyvenimo recepto rašytoja ir žurnalo „Happy365“ vyriausioji redaktorė Jurga Baltrukonytė (47) teigia, kad tobulybė gamtoje neegzistuoja. Tai veikiau yra žmogaus sąmonėje išsikerojusi piktžolė.
„Perfekcionizmas ne tik griauna laimę, bet ir tarpusavio santykius, todėl verta kuo anksčiau pradėti vartoti vaistus nuo šios ligos. Įtariu, kad ir pati ja sirgau: tikriausiai taip mūsų kartą anksčiau auklėjo tėvai. Kas man padėjo? Suvokimas, kad perfekcionizmas ne duoda rezultatų, o tik varo į neviltį“, – įsitikinusi rašytoja.
Anot jos, tobulas žmogus turėtų būti lengvai netobulas ir tuo džiaugtis: „Tobulybė gamtoje neegzistuoja, taigi, siekdami jos kaip didžiausio tikslo, tik prarandame laiką atsipalaiduoti ir mėgautis savimi – netobulomis tobulybėmis.“
Tačiau ji neneigia ir tobulybės siekime įžvelgianti pozityvių aspektų: „Tie, kas beatodairiškai siekia tobulybės, dažnai būna stiprūs kurioje nors srityje. Tokie žmonės kitiems gali tapti įkvėpimu, pavyzdžiui, tarkime, paskatinti pradėti sportuoti ar išmokti naują kalbą.“
Visgi kasdienybėje ji linki išmokti nekreipti dėmesio į netobulas smulkmenas, o kartu dalijasi ir savo gyvenimo motto: „Mažiau nervintis dėl niekų ir dažniau prisiminti, kokie mes esame laimingi, nes turime dovaną – gyvenimą. Jei jis nedžiugina, raskite jėgų geriems pokyčiams, apie kuriuos jau turbūt seniai svajojate, tik bijote pradėti.“
