Raudona linija
Kaip sako vaistininkė Inga Norkienė, sunkiausia prie mokyklos ritmo adaptuotis yra tiems vaikams, kurie vasarą buvo pratę gultis ir keltis vėlai. Būtent jiems ilgiau užtrunka miego ritmo persiorientavimais, todėl į mokyklą eina nepailsėję.
„Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau miego jam reikia. Pavyzdžiui, pirmokas turėtų išmiegoti apie 10 val., kad atsistatytų visos jo organizmo funkcijos. Paaugliui gali pakakti ir 8–9 val. Vėliausiai, kada pirmokas turėtų atsidurti lovoje, yra 21 val., nes užmigus vėliau, sutrumpėja melatonino – miego hormono gamybos laikas. Apskritai, mokyklinio amžiaus vaikams 22 val. laikoma ta raudona linija, kada jie turėtų eiti miegoti“, – įsitikinusi I. Norkienė.
Kodėl miegas toks svarbus?
Nuo kokybiško miego priklauso vaiko vystymasis, mokymosi įgūdžiai ir emocijos. Miegant vyksta organizmo atkūrimo procesai – stiprėja imuninė sistema. Miegas atsakingas už žmogaus psichinę, emocinę sveikatą, energijos apykaitą.
Pasak I. Norkienės, pagrindinė miego funkcija yra perkrauti, sureguliuoti, atkurti per dieną daug iššūkių turėjusių smegenų veiklą. „Paprastai tariant, miego metu vaikų smegenys turi tiksliai sudėlioti visą dienos informaciją į „stalčiukus“. Vaikų organizme, skirtingai nei suaugusiųjų, miego metu taip pat vyksta augimo hormono sintezė, todėl posakis, „miegok, kad užaugtum“ – tikrai ne iš piršto laužtas“, – pabrėžia vaistininkė.
Miego trūkumą patiriantys vaikai taip pat sunkiau mezga socialinius ryšius, dėl to kenčia ir mokymosi rezultatai.
Jai antrina ir miego ekspertė Sigita Žilinskienė, kuri sako, kad gilaus miego metu iš organizmo taip pat yra išvalomi kenksmingi toksinai, o gerai pailsėjus – skatinamas kūrybiškesnis mąstymas.
„Miego nauda kūnui ir protui įrodyta įvairiais moksliniais tyrimais. O augančiam organizmui, kuris dienos metu įsisavina tiek daug naujos informacijos ir susiduria su labai skirtingomis patirtimis, šis kūną ir protą regeneruojantis procesas yra labai svarbus tam, kad galėtų toliau sveikai vystytis“, – įsitikinusi miego ekspertė.
S. Žilinskienė taip pat akcentuoja ir vaikų bei suaugusiųjų miego skirtumus: jei suaugusieji per naktį pabunda 3–4 kartus, tai vaikai tą daro kelis kartus dažniau, nes jų miego ciklas trumpesnis. Be to, dauguma kūdikių ir vaikų neturi susiformavusių įpročių, kaip vėl greitai ir savarankiškai užmigti.
Turi įtakos vystymuisi
I. Norkienės teigimu, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad daugiausia streso patiria suaugusieji. Anaiptol, su stresu itin dažnai susiduria ir vaikai, tačiau pastarieji stresui suvaldyti neturi patirties, todėl suaugusieji jiems turėtų padėti.
„Stresas, nerimas paveikia vaikų kognityvines funkcijas, sukelia ir miego sutrikimus. Tokiais atvejais nepailsėję vaikai jaučia energijos trūkumą, negali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio, prastėja jų atmintis. Miego trūkumą patiriantys vaikai taip pat sunkiau mezga socialinius ryšius, dėl to kenčia ir mokymosi rezultatai, krenta vaikų savivertė“, – teigia pašnekovė.
Miego ekspertė S. Žilinskienė papildo, kad vaikams būtent dėl nerimo, įtampos, pervargimo ar streso gali atsirasti ir įvairių miego sutrikimų, todėl tėvai neturėtų ignoruoti šios problemos.
„Esant labai blogam vaiko miegui, tėvams reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju. Jei bus poreikis, šeimos gydytojas nukreips pas kitus specialistus. Vis tik savo praktikoje labai dažnai susiduriu ir su tokiais atvejais, kuomet gydytojai yra bejėgiai padėti, nes vaikų miego problemos būna susijusios ne su sveikatos problemomis, o su vaikų dienotvarke ir prastais įpročiais“, – pastebi S. Žilinskienė.
Vietoje ekranų – rutina
Pasak I. Norkienės, miego sutrikimų išvengiama arba jų sumažėja, jei tėvai mokyklinio amžiaus vaikams nustato reguliarų miego režimą, apriboja naudojimąsi įvairiais elektroniniais prietaisais.
„Vaikas turi pasirengti miegui ir miegoti ramioje, tamsioje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių išorinių dirgiklių: mėlyną atspalvį turinčių kompiuterio, telefono ar televizoriaus ekranų. Pavyzdžiui, vos dvi valandos per dieną naudojimosi įvairiais „žydraisiais ekranais“ maždaug 20 proc. sumažina melatonino gamybą“, – pabrėžia specialistė.
Jos teigimu, kokybiškam miegui labai svarbu ir nuoseklus miego tvarkaraštis: reikėtų ir gultis, ir keltis tuo pačiu laiku, nes tai leidžia kūnui nustatyti režimą, kuris yra labai svarbi miego dalis.
Miego ekspertė S. Žilinskienė priduria, kad vaikams nebežiūrėti į ekranus reikėtų bent vieną, o dar geriau dvi valandas iki miego. Nuo 16 val. vengti produktų, kuriuose gausu cukraus, vakarienės metu nevalgyti sunkaus ir labai ilgai virškinamo maisto.
„Prieš miegą vaikams taip pat reikalingos ir vadinamosios miego rutinos: vonia, dantų valymas, pižama, vakarinis pasikalbėjimas su tėvais ar knygos skaitymas ir t. t. Čia labai svarbus ir nuoseklumas – tie patys žingsniai, toks pat eiliškumas“, – pabrėžia ekspertė.
