Projektas, kurį remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tęsis iki lapkričio 30 dienos.

Kaip Eltai sakė Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė, nuotoliniu būdu planuojama pakonsultuoti 600 žmonių.

„Šiuo metu skaipu arba atsakydamos į elektroninius laiškus konsultuoja trys psichologės“, - pridūrė specialistė.

Kaip pastebi psichologės, emigracijoje gyvenančius žmones dažnai kamuoja artimųjų ilgesys, sunkumai pritampant prie svetimos kultūros, vienišumo, pasimetimo jausmai.

„Situacija tampa ypač sudėtinga, jei Lietuvoje lieka vyras, žmona ar vaikai. Grįžusiems gyventi į Lietuvą vėl reikia integruotis į darbo rinką, vaikams pritapti prie mokymosi sistemos“, - pažymi G. Jurkevičienė.

Nuo gegužės 11 dienos ji su kolegėmis konsultavo apie 50 žmonių.

„Psichologinė pagalba yra anonimiška ir lengvai prieinama. Reikia tik iš anksto susitarti dėl konsultacijos. Kreipiasi skirtingi žmonės ir vienišos mamos, ir jauni savo kelio ieškantys studentai, ir vyresnio amžiaus emigrantai, kuriems sunku nuspręsti, kaip gyventi toliau, ir šeimos, kurios nežino, kur jų vaikams bus geriau mokytis ir gyventi“, - vardijo psichologė-psichoterapeutė.

Kaip pastebėjo Eltos pašnekovė, turintys vaikų, grįžę emigrantai susiduria su vaikų integracija į mokymosi įstaigas - vaikai neturi vietos darželiuose ar mokyklose.

Neturintiems vaikų dažniausi sunkumai yra finansiniai ir įsitvirtinimas darbo rinkoje. „Susidaro toks vaizdas, kad gyvenantys užsienyje labai bijo grįžti gyventi į Lietuvą, nes iš žiniasklaidos ar savo artimųjų girdi daug neigiamos informacijos apie gyvenimą Lietuvoje“, - sakė G. Jurkevičienė.

Registruotis nemokamoms nuotolinėms konsultacijoms gyvenantieji svetur ir reemigravę Lietuvos piliečiai gali elektroniniu paštu mpkcentras@gmail.com.

Klaipėdoje gyvenantys iš Ukrainos kilę miestiečiai sunerimo, nes jau kelias dienas nepavyksta prisiskambinti neramumų krečiamoje šalyje esantiems artimiesiems. Telekomunikacijų bendrovių atstovai tikino, jog telefono ryšys veikia be trikdžių, todėl esą nerimauti nėra pagrindo.

„Ukrainoje gyvena nemažai mano giminaičių. Vieni jų įsikūrę Donecko srityje, kur dabar ir vyksta neramumai, kiti – Lvove. Nei vieni, nei kiti, kiek skambinau telefonu, neatsiliepė. Tik vėliau internetu per „Skype“ programą pranešė, jog yra gyvi ir sveiki“, – ir guodėsi, ir džiaugėsi klaipėdietė Jelena.

Ji svarstė, kad su artimaisiais susisiekti nepavyksta, nes galbūt blokuojamas telefono ryšys tarp Lietuvos ir Ukrainos.

„Mūsų tarptautinis ryšys su Ukrainos telekomunikacijų operatoriais šiuo metu veikia be trikdžių“, – patikino bendrovės TEO komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė taip pat teigė, kad ryšio sutrikimų nėra, apie juos nepranešė ir užsienio partneriai.

„Galbūt toks nerimas yra veikiau žmonių emocijos. Suprantama, kad jiems neramu, kaip sekasi artimiesiems Ukrainoje, o kai nepavyksta prisiskambinti, nerimas tik stiprėja, todėl ir kyla įvairių versijų“, – supratingai kalbėjo R.Latinytė.

Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovai tvirtino, jog informacijos dėl telefono ryšio paslaugų sutrikimo Lietuvoje tarnyba nėra gavusi. RRT neturi duomenų, kaip ryšio paslaugos veikia kitose šalyse. Esant galimybei specialistai rekomendavo išnaudoti interneto teikiamas priemones, tarp jų ir internetinės telefonijos programas, elektroninį paštą.

„Galiausiai su artimaisiais pavyko susisiekti. Jie taip pat patarė geriau neskambinti, o bendrauti per skaipą, nes esą patys žino, jog telefono ryšys Ukrainoje yra blokuojamas, todėl jie net nemato, kad skambinome“, – patirtimi pasidalijo klaipėdietė.

Visiems gerai žinoma internetinių pokalbių galimybę suteikianti programa „Skype“ gyvuoja jau 10 metų. Vis dėlto ši internetinė priemonė nebuvo pirmoji leidusi skambinti į pagalbą pasitelkus skaitmenines technologijas, rašo BBC.

Teigiama, kad daugelis žmonių pokalbių internetu galimybę priima kaip neatimamą, tačiau taip tikrai nėra. Viena „Skype“ populiarumo priežasčių, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, yra būtent tas faktas, kad programa yra naudojama didelio skaičiaus vartotojų. Tačiau estų kūrinys turi aibes konkurentų, tokių kaip „Google Hangouts“, „Facetime“, „Tango“ ir „Viber“.

Vis dėlto BBC ragina įvertinti, kaip smarkiai technologijos paveikė mūsų gyvenimus.

Vaizdo pokalbiai leidžia artimiesiems matyti savo vaikus ir vaikaičius visame pasaulyje. „Mes su savo tėvais šnekame kiekvieną vakarą, nes tai vienintelis būdas jiems pamatyti, kaip auga jų anūkė“, – pasakojo Londone gyvenanti Lu Yang, kurios tėvai gyvena Pekine.

L. Yang teigia programą „Skype“ naudoja ir kur kas rimtesniems darbams nei pramoginiai pokalbiai. Moteris ilgą laiką dirbo Londone įsikūrusiame fonde, kuris padeda persekiojamiems žurnalistams.

„Internetiniai pokalbiai yra vienintelė ir unikali priemonė, norint išvengti cenzūros, kuri tam tikrose šalyse yra įprasta“, – pasakojo L. Yang.

Daktarai robotai

Visai nekeista, tačiau vaizdo skambučiai naudojami ir medicinoje. Pavyzdžiui Sietle dirbantis daktaras Maneeshas Batra kiekvieną savaitę skambina į Ugandą, kur su vietiniais gydytojais dalinasi patirtimi.

„Vaizdo pokalbiai leidžia kur kas lengviau apibūdinti ir parodyti sudėtingas procedūras“, – BBC pasakojo daktaras.

Tuo tarpu Masačiusetso technologijos instituto inžinieriai nusprendė žengti vieną žingsnį toliau ir įkūrė įmonę pavadinimu „iRobot“. Kompanijos sukurtas prietaisas sekioja paskui koridoriuose vaikščiojančius daktarus ir leidžia jiems susisiekti su pacientais, esančiais palatose, kurios yra kituose korpusuose.

„Išsivysčiusių šalių populiacija sparčiai senėja, o sveikatos priežiūros kainos
drastiškai auga. Vis dėlto mes turime robotų technologijas, kurios leidžia spręsti tokias problemas“, – BBC pasakojo „iRobot“ vadovas Jeffas Beckas.

Vaizdo technologijos ypatumai

Korporacijos „Microsoft“, kuri 2011 metais įsigijo „Skype“ už 22 mlrd. litų, atstovas Markas Gillerras pasakojo BBC turįs istorijų, kaip technologijos leidžia sujungti žmones.

„Pernai mačiau, kaip vieną šeimą sujungė pokalbis mūsų programa“, – pasakoja M. Gillettas. – Tai buvo šeima, kurios dalis gyveno Šiaurės Korėjoje, o kita dalis – Kinijoje. Jų pasimatymas fiziškai beveik neįmanomas, tačiau technologija tiesiog tirpdo geografinius atstumus.

Vis dėlto video pokalbiai turi ir tamsiąją pusę, rašo BBC.

Praėjusią savaitę vienas Australijos armijos kadetas buvo nuteistas už tai, kad lytinį aktą su nieko neįtariančia mergina tiesiogiai transliavo savo draugams kitame kambaryje. Taip pat ne kartą yra buvę atveju, kuomet įtikinę jaunuolius nusirenginėti, piktadariai šiuos ima šantažuoti lytinio pasitenkinimo vardan.

„Pats faktas, kad galima naudotis tokiomis technologijas ir būti iš principo nesusektam, suteikia galimybių išnaudoti technologiją piktiems tikslams“, – BBC pasakojo Jungtinės Karalystės vaikų priežiūros tarnybos atstovas Johnas Carras.

„Tėvai privalo pamokyti savo vaikus, ką galima ir ko negalima daryti internetu ir, kad reikia saugotis įvairaus plauko iškrypėlių“, – perspėjo J. Carras.