Aštuoni žmonės skendo Klaipėdos, keturi – Palangos paplūdimiuose, o Juodkrantėje – vienas žmogus, aukščiau minėta mažametė, rodo BNS iš gelbėtojų tarnybų surinkti duomenys.

Pasipiktinę neatsakingu poilsiautojų elgesiu vandenyje gelbėtojai kai kuriuose paplūdimiuose ketina prašyti policijos pagalbos, taip pat užsimena, kad reikia griežtesnių baudų neatsargiai vandenyje besielgiantiems poilsiautojams.

LNK reportažas:

„Aš bandysiu kelti klausimą dėl baudų didinimo, kai eina maudytis per raudoną vėliavą ir apsvaigę nuo alkoholio, kad pirmas kartas būtų bent nuo 500 eurų, kad žmonės pajaustų, gal tada kažkaip sudrausminsim“, – BNS antradienį sakė Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Jis minėjo, kad pastaruoju metu pastebima daug neblaivių poilsiautojų Šventojoje.

„Prašysim, kad kad kartu su gelbėtojais važiuotų policija ir baustų – kimba gelbėtojams už atlapų, siunčia ant trijų raidžių“, – sakė J. Pirožnikas.

Pirmadienį Šventojoje skendo trys žmonės, Palangoje – vienas.

Baustų – vienetai

Administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnis numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimus.

Už saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje reikalavimų pažeidimus šiuo metu gresia bauda nuo 16 iki 60 eurų.

Asmeniui, kuris maudosi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, arba apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 900 eurų.

Klaipėdos policijos apskrities policijos atstovė Asta Kažukauskienė BNS sakė, kad policijos pareigūnai pajūrio paplūdimiuose ir prie kitų vandens telkinių vasaromis reguliariai vykdo prevencines priemones, per kurias primena saugaus elgesio prie vandens taisykles ir už jų pažeidimą gresiančią atsakomybę.

Pasak pareigūnų, dažniausiai poilsiautojus pakanka įspėti – Klaipėdos miesto paplūdimiuose už maudymą neblaiviam arba draudžiamose vietose šią vasarą baustų asmenų nėra.

Palangoje nuo birželio 1 dienos surašyti keturi protokolai už maudymąsi neblaiviam ar draudžiamose vietose ar draudžiamu laiku.

Nepaiso įspėjimų, tėvai neprižiūri vaikų 

„Dauguma maudėsi vietose, kur draudžiama maudytis, vienas nuėjo maudytos už duobės ženklo. Paskui sako, atsiprašau, nepastebėjau neperskaičiau. Bet juk įspėjamieji ženklai yra lietuvių, anglų ir rusų kalbomis“, – sakė J. Pirožnikas.

„Neturiu žodžių, kaip apibūdinti – tėvai kažkur krante, raudona vėliava ir vieni jūroje maudosi vaikai. Gąsdinam ir policija, ir vaikų teisėmis“, – pridūrė jis.

Klaipėdos gelbėtojai pirmadienį išgelbėjo aštuonis skendusius žmones, daugiausia skendusiųjų buvo Smiltynėje.

„Žmonės nekreipdavo dėmesio į perspėjimo ženklus, kad šioje vietoje negalima maudytis, stovi ženklas, kad maudytis draudžiama, ten duobė. Reikėdavo traukti, nes negalėdavo grįžti į krantą“, – BNS sakė „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Pirmadienio rytą 85 metų moterį nešė srovė, gelbėtojų pagalbos reikėjo ir keturiems jaunuoliams.

Melnragėje srovė traukė ketverių metų vaiką. Pasak A. Siakki, mama stovėjo šalia ir net nepastebėjo, pribėgęs gelbėtojas ištraukė mažylį iš vandens.

„Šiandien Klaipėdos paplūdimiuose dirba 70 gelbėtojų, gelbėtojai dirba pilnu pajėgumu, nėra kada atsipūsti, žmonės perspėjimų neklauso, tėvai leidžia vieniems vaikams maudytis“, – BNS teigė gelbėtojas.

Jūra viliojo poilsiautojus

Palangos paplūdimyje – sausakimša, atostogų įkarštis atviliojo į pajūrį poilsiautojų ne tik iš tolimiausių Lietuvos kampelių, bet ir iš Baltarusijos, pliažuose mėgavosi vasaros malonumais ir nemažai ukrainiečių.

Savaitgalio orai buvo kontrastingi, bet vasariški ir viliojantys prie jūros. Vandens temperatūra buvo maloniai šilta – siekė 20 laipsnių, tai yra tokia, kai įbridus pradžioje būna vėsu, o kuo toliau tuo ilgiau norėjosi mirkti.

Tačiau tuo pat metu jūra šiaušė bangas, grįžtanti srovė, traukianti tolyn nuo kranto, buvo itin stipri, gelbėtojai ir šeštadienį, ir sekmadienį draudė eiti į vandenį, plevėsavo raudona vėliava, tai reiškia, kad maudynės draudžiamos.

Sekmadienio įvykiai Palangos ir Šventosios pliažuose parodė, kad poilsiautojai neišmano paplūdimio taisyklių, nežino, ką reiškia iškeltų vėliavų spalvos, nelinkę paklusti gelbėtojų nurodymams, ir visa tai lemia nelaimes.

Išgelbėti nebespėjo

Sekmadienį Šventojoje gelbėtojai nusivarė nuo kojų, ragindami žmones nebristi į jūrą, rodė į vėliavas, per garsiakalbius lietuvių, anglų ir rusų kalbomis kartojo perspėjimus, – jūra pavojinga, srovės neša tolyn, todėl bristi į ją draudžiama.

Keturračiu pakrante važiavęs gelbėtojas pamatė brandaus amžiaus vyrą vandenyje, sustojo ir pareikalavo grįžti į krantą.

Nors ir nepatenkintas, poilsiautojas išlipo į krantą. Jis dar paklausė, kodėl nėra juodos vėliavos. Jam buvo paaiškinta, jog nuo 2004 m. pas mus raudona vėliava rodo, kad maudytis griežtai draudžiama, geltona – kad jūroje pavojinga.

Atrodė, kad žmogus turėjo suprasti: tądien ne tik plaukioti, bet ir braidyti jūroje draudžiama.

Jonas Pirožnikas: čia jau tiesiogine to žodžio prasme – jūra iki kelių. / Palangos gelbėtojų nuotr.

"Mūsų visi gelbėtojai turi tokią pat aparatūrą, kaip ir policininkai. Kiekvienas žmogus, su kuriuo kalbamės, įspėjame ar iškrapštome iš jūros, yra fiksuojamas vandens nebijančiais vaizdo registratoriais. Taip atsitiko ir su šiuo baltarusiu. Įrašuose matyti, kad jam buvo paaiškinta, kodėl negalima maudytis. Protingi žmonės supranta, kad tai daroma jų pačių labui", – pasakojo J.Pirožnikas.

Praėjo visai nedaug laiko ir iš bokštelio paplūdimį stebintis gelbėtojas bangose pamatė žmogų, šis mojo ranka, buvo galima suprasti, kad jam reikalinga pagalba.

Gelbėtojai šoko ant vandens motociklo ir nuskubėjo prie skęstančiojo.

"Bangos buvo tokios didelės, kad pakeliui motociklas apvirto, ir gelbėtojas negalėjo pasiekti vyro. Kai prie jo pavyko priplaukti, jis jau buvo prigėręs, – pasakojo gelbėtojų vadas. – Krante, kaip paprastai buvo labai daug emocijų, ašarų, klyksmų. Mirusiojo žmona pyko, kiek buvo galima suprasti, ant draudimams nepaklususio vyro. Kad ir kas ką sakė, viskas, buvo jau per vėlu."

Skendo toje pat vietoje

58-erių Lydos gyventojo kūnas dar tebegulėjo ant kranto apdengtas balta marška, policijos pareigūnai dar fiksavo nelaimės aplinkybes, kai gelbėtojai vėl puolė į jūrą toje pačioje vietoje.

Istorija pasikartojo – jaunas Estijos pilietis skendo ten, kur ką tik nutrūko baltarusio gyvybė.

Estą pavyko ištraukti iš banguotos jūros gyvą.

Tačiau greitosios medicinos pagalbos medikai suprato, kad vyro padėtis rimta. Jis buvo gaivinamas tarnybos automobilyje, o vėliau skubiai išgabentas į ligoninę ir gydomas ligoninės Reanimacijos skyriuje.

Šioje vietoje poilsiavę žmonės matė, kokia sumaištis kilo dėl žuvusio žmogaus ir kito nepaklusnaus vyro gelbėjimo. Būtų buvę natūralu dėl patirto sukrėtimo nebenorėti bristi į jūrą.

Bet praėjo visai nedaug laiko, ir gelbėtojai vėl skubėjo į bangas toje pačioje vietoje.

Ir vėl skendo vyras. Šį kartą tai buvo apie 50 metų Jungtinės Karalystės pilietis. Gelbėtojai atliko savo darbą, gyvybė buvo išsaugota, vyras išvežtas į ligoninę.

Tądien buvo griežtai draudžiama eiti į vandenį. Bangos buvo labai stiprios, net netoli kranto, vertė žmones iš kojų. Banga gali žmogų patraukti tolyn, o visos kitos – nuplukdyti į gelmę.

Barė išgelbėjusius sūnų vyrus

Palangoje iš bangų ištrauktą paauglį gelbėtojai nusivežė į gelbėjimo stotį ir iškvietė policiją.

Tada prie jų įširdusi atlėkė 16-mečio mama.

Ukrainietė piktinosi, kad išgelbėtas sūnus buvo atiduotas ne jai, o bendrauti su policija.

Klausinėjama, kodėl ji nesudraudė sūnaus ir leido jam eiti į banguotą jūrą, moteris neturėjo ką atsakyti.

"Sekmadienį iš jūros išvarėme gal 500 žmonių, daugybė jų nepakluso, pasityčiodami rodė juos apsaugoti norintiems gelbėtojams vidurinį pirštą, girtavo paplūdimyje. Nežinau, kaip pavadinti tokius žmones. Bandau galvoti, kas lemia tokį elgesį. Gal tai pilnaties poveikis. Čia jau tiesiogine to žodžio prasme – jūra iki kelių. Nesupranta ir nebando galvoti logiškai, kodėl draudžiama maudytis. Kiekvienas mano, kad jam nieko blogo neatsitiks. Tie, kas saugo save, brangina gyvybę, namo grįžta sveiki.

J.Pirožnikas labai tvardėsi, kad nepasakytų šiurkštesnio žodžio apie tuos, kurie nepaiso taisyklių.

Skyrė nemenką baudą

Paplūdimių lankymo taisyklės draudžia kabant raudonai vėliavai bristi į jūrą, už nusižengimą taisyklėms numatyta bauda. Tačiau ją gali skirti tik policininkai arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai.

Vasarą Palangos policijai darbo ir be lankymosi paplūdimiuose – daugiau nei galima būtų norėti. Todėl pliaže policininkai pasirodo tik, kai atsitinka tragedija arba vykdo iš anksto suplanuotą reidą.

Sekmadienį Palangos paplūdimiuose išgelbėti keturi, Šventosios – aštuoni skendę žmonės. Daugelis jų buvo prieš tai įspėti, kai kurie jų buvo užfiksuoti gelbėtojų kameromis.

J.Pirožnikas neslėpė tą dieną pagalbos telefonu skambinęs keturis kartus, jis norėjo, kad nepaklusnūs poilsiautojai būtų nubausti. Trys policijos ekipažai tądien skubėjo tik į Šventąją, kur žuvo vienas ir dar keli žmonės skendo.

Tądien pareigūnai nubaudė ne vieną paplūdimio taisyklių pažeidėją. Tai buvo ne tik girtaujantys pliaže asmenys, bet ir nepaisę raudonos vėliavos draudimo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikslino, kad nuobauda skirta vienam asmeniui. Už maudymąsi draudžiamu laiku numatoma ne vieno šimto eurų bauda.

"Mūsų pareigūnai su policijos rėmėjais sekmadienį vaikščiojo krantu ir prarėkė balsus, tiek daug žmonių reikėjo krapštyti iš jūros", – atviravo komisariato viršininkas.

Emocijos: ant kranto balta marška apdengtas skenduolio kūnas vienus sukrėtė, o kiti bandė maudytis ten, kur nuskendo šis vyras. / Palangos gelbėtojų nuotr.

Skuba rašyti skundus

Matydami, kad yra fiksuojami vaizdo kameromis, kai kurie poilsiautojai konfliktuoja, reikalauja jų nefotografuoti, apeliuoja į asmens atvaizdo apsaugą, grasina teismais.

"Visi raštingi, ir man skundžia gelbėtojus, ir mane skundžia Palangos savivaldybei. Piktinasi, kodėl buvo išvaryti iš jūros, kodėl nepaaiškino, kodėl su jais buvo garsiai kalbama. Pradeda klausinėti, kur parašyta. Kai darbo tiek daug, ilgiems pokalbiams nėra laiko. Taisyklės kabo prie kiekvieno paplūdimio tako. Mano kantrybė nealaiko, atrodo, kad mes poilsiautojams trukdome savo pačių malonumui", – emocijų neslėpė J.Pirožnikas.

Paplūdimio gelbėtojai dirba iki 20 valandos. Bet savaitgalį jie iš pajūrio išėjo tik apie 22 val. Visą tą laiką jie važinėjo pakrante kalbindami žmones nebristi į vandenį.

"Geltona vėliava leidžia braidyti ir plaukioti, bet įspėja apie pavojus. Tik žalia vėliava turėtų rodyti, kad maudytis galima, bet mes tokios vėliavos neturime, bet net jei turėtume, jos nekabintume. Baltijos jūroje visada pavojinga, nes paplūdimiuose daug duobių ir pavojų kelia srovės. Žalią vėliavą galima būtų kelti tik baseinuose, kur vanduo skaidrus, o dešimt besimaudančiųjų stebi trys gelbėtojai", – teigė Palangos gelbėtojų vadas.

Neringiškiai spėjo

"Klaipėda" jau rašė, kad šeštadienį vakare Giruliuose skendo trys baltarusiai. Du vyrus pavyko išgelbėti, jie gydomi ligoninėje.

Trečiasis dingo bangose. 42 metų vyro kūnas nebuvo rastas.

Šie vyrai dirba Vilniuje, į pajūrį pailsėti buvo atvykę savaitgaliui.

Vakar Lietuvos pajūrio paplūdimiuose buvo kiek ramiau, visuose pliažuose buvo iškeltos geltonos vėliavos. Smiltynėje gelbėtojai į krantą parplukdė 75-erių klaipėdietę, plūduriavusią ant vandens ir nepajutusią, kad bangos ją jau neša į tolį.

Pirmadienį Juodkrantėje skendo paauglė, ją išgelbėjo tik tai, kad nešama į gelmę ji nepanikavo. Gelbėtojai atskubėjo laiku ir parplukdė į krantą.

Šeštadienį Nidoje skendo dvi merginos, jas taip pat pavyko išgelbėti.

Neringoje dirbantys gelbėtojai pasakojo, kad nepaklusniausi – vokiečiai, kurie savo tėvynėje yra pratę paklusti visoms taisyklėms.

Po vidurdienio Šventosios paplūdimyje dirbantys gelbėtojai puolė į jūrą – skendo 13-metis berniukas. Vaiką pavyko išgelbėti. Nuvedę berniuką pas mamą gelbėtojai ėmė jai priekaištauti: kas jei ne ji turi prižiūrėti vaiką, kad jis vandenyje būtų saugus?

„Maudytis jūroje buvo draudžiama, apie tai skelbė raudona vėliava. Vietoje padėkų gelbėtojai išgirdo nepasitenkinimo žodžius. Teko kviesti policiją“, – kalbėjo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Pareigūnai tikrai kalbino moterį, kuri su vaikais į pajūrį atvyko iš Kauno. Jai teko teisintis, kodėl sūnus jūroje pliuškenosi neprižiūrimas suaugusiojo.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas tikino nežinantis, kokio sprendimo tikėtis. Tai esąs pirmas šiemet atvejis, kai pareigūnai buvo iškviesti į pajūrį. Iki antradienio panašių iškvietimų nebuvę.

„Pareigūnai vertins situaciją. Teoriškai įmanoma surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl vaiko nepriežiūros, bet teisine prasme tai būtų keblu įrodyti. Įstatymas numato nuobaudą tėvams už nuolatinę vaiko nepriežiūrą. O kaip tai įrodyti? Juk gali būti, kad berniukas tiesiog dingo mamai iš akių arba ji buvo nuėjusi nupirkti ledų. Tai nereiškia, kad ji nuolat nesirūpina vaikais. Žodžiu, kol kas bandoma aiškintis, kaip ten viskas buvo“, – kalbėjo policijos komisariato viršininkas.

Daug metų Palangos paplūdimiuose dirbantis J. Pirožnikas dažnai kalba, kad didžiausia problema – atžalų neprižiūrintys suaugusieji.

Mama turi būti nubausta, juk tai ji leido 13 metų sūnui bristi į jūrą, nors plevėsavo raudona vėliava.

Gelbėtojams kasdien tenka ieškoti pliažuose pasimetusių mažylių. Tada tėvai panikuoja, su siaubu svarsto, ar vaikas nuskendo. Dar sudėtingiau yra susikalbėti su paauglių tėvais. Jiems atrodo, kad pasitikintys savimi vaikai gali patys pasirūpinti savimi.

„Tai yra viena didžiausių bėdų prie jūros, po poilsiautojų girtavimo. Mūsų darbuotojai kas kelias minutes priversti raginti per garsiakalbius nepalikti vaikų be priežiūros. Tikrai dažną kartą norėtųsi, kad policininkai skirtų bent įspėjimą,  mat jauni gelbėtojai poilsiautojams nėra autoritetas, jie neturi jokių įgaliojimų – net subarti neatsakingai besielgiančių suaugusiųjų. Tik kai įvyksta nelaimė, pradedama ieškoti kaltų ir bedama pirštu į gelbėtojus. Mano galva, mama turi būti nubausta, juk tai ji leido 13 metų sūnui bristi į jūrą, nors plevėsavo raudona vėliava“, – piktinosi J. Pirožnikas.