Įrodė savo svarbą

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (SKIA) jungia 25 įmones, kurios surenka, veža įvairias atliekas, taip pat teikia kitas komunalines paslaugas (teritorijų priežiūros, gatvių valymo, kelių tiesimo ir kt.).

„Noras bendrai spręsti iškylančias problemas, efektyviai dirbti, tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, siekiant rasti geriausius sprendimus ir atvedė į SKIA įsikūrimą, – sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius ir asociacijos prezidentas Dalius Tumynas.

SKIA direktorė Aušra Zigmontienė įsitikinusi, kad savivaldybė turi išsaugoti savo komunalines įmones. „Toks modelis visų pirma naudingas gyventojams, nes municipalinės bendrovės neturi tikslo bet kokia kaina siekti pelno, kaip yra privačiame versle, – aiškino ji. – Viešosios paslaugos dažnai reikalauja papildomų išlaidų, juk, tarkim, niekas neapskaičiuos, kiek šiukšlių liks po kokio nors didelio renginio. Natūralu, kad privatus verslas visada stengiasi papildomas išlaidas perkelti ant gyventojų pečių ir nenori aukoti pajamų.“

A.Zigmontienės duomenimis, ir kitų Europos šalių praktika rodo, kad, atidavus viešas paslaugas privačioms įmonėms, mokesčiai padidėja arba kyla grėsmė paslaugų kokybei. Mat komunalinis verslas, kad ir kas jį valdytų, yra monopolinis ir konkurencija išnyksta įvykus konkursui. Juk neįmanoma, pavyzdžiui, kad atliekas toje pačioje teritorijoje vežtų kelios įmonės. Tad dabar kai kuriose Europos šalyse vyksta savivaldybių įmonių susigrąžinimas, o kai kuriose iš jų savivaldybių komunalinės įmonės skaičiuoja jau ir savo gyvavimo šimtmetį.

„Viena iš SKIA įkūrimo priežasčių ir buvo siekis parodyti savivaldybės valdomų įmonių reikšmę ir naudą gyventojams. Džiaugiuosi, kad mūsų daug ir esame girdimi net tik šalyje, bet ir Europos mastu“, – sakė asociacijos prezidentas D.Tumynas.

SKIA suvienijo specialistus, turinčius daug patirties, žinių ir gerai suprantančius, kad komunalinės paslaugos pirmiausia turi būti prilyginamos viešosioms paslaugoms, kurių patenkinimas neretai būna nuostolingas.

Dar vienas svarbus savivaldybei priklausančių įmonių bruožas – pelnas, kurį gauna savivaldybės įmonės, atitenka savivaldybės biudžetui ir tie pinigai toliau panaudojami kitai savivaldybės prižiūrimai miesto naudai.

Tarptautinė veikla

Komunalinių įmonių veikla priklausoma ir nuo ES priimamų direktyvų. Dėl to Senajame žemyne komunalininkams seniai iškilo būtinybė aktyviai dalyvauti rengiant politinius sprendimus.

Europos komunalinių atliekų asociacija (Municipal Waste Europe – MWE) yra didžiausia Senojo žemyno organizacija, kuri vienija įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas, su komunaline veikla susijusias bendroves.

Mūsų tikslas – kokybiškų paslaugų teikimas ir kuo mažesnė mokesčių našta gyventojams. Ta linkme ir numatę dėti daug pastangų.

Šios asociacijos narėmis yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos. Iš Baltijos šalių SKIA pirmoji asociacija, įsiliejusi į šią šeimą. „Galime dalyvauti Europos Parlamente kuriamų ir tobulinamų direktyvų procesuose, teikti savo siūlymus, kaip tobulinti ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą. Naudinga semtis patirties iš kitų, parodyti jų gerąją praktiką mūsų valdžios atstovams, kurie kuria su komunalinėmis paslaugomis susijusius įstatymus“, – pasakojo A.Zigmontienė.

Problemų apstu

SKIA asociacijos susirinkime pasidžiaugta nuveiktais darbais ir aptarti iššūkiai, kurie dar laukia. Pavyzdžiui, daug diskusijų vyksta Aplinkos ministerijoje dėl atliekų tvarkymo sistemos, pakuočių atliekų apskaitos, pakuočių perdirbimo, gyventojų įsitraukimo į atliekų tvarkymo ir pakuočių tinkamo tvarkymo sistemą, jų motyvavimo būdų. Čia dar iki šiol nėra aiškios tvarkos. „Lietuvoje, dar nėra teisingai padalytos atsakomybės dėl pakuočių atliekų tvarkymo, – sakė A.Zigmontienė. – Šiuo metu didesnė našta tenka savivaldybėms, o štai gamintojai ir importuotojai už pakuočių ar padangų atliekų tvarkymą atsakingi labiau formaliai nei realiai finansiškai. Taip neturėtų būti, juk gyventojai sumoka pakuotės mokestį, bet iki galo neaišku, kaip tos lėšos keliauja toliau.“

Tobulintini ir kiti komunalinio ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymai, reglamentai. Būtent įstatymai, kai kurie neapgalvoti ir nepagrįsti sprendimai gali daryti įtaką gyventojų mokesčiams. „Mūsų tikslas – kokybiškų paslaugų teikimas ir kuo mažesnė mokesčių našta gyventojams. Ta linkme ir numatę dėti daug pastangų“, – teigė UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius ir SKIA prezidentas D.Tumynas.

Įsiliejo į didelę šeimą

Europos komunalinių atliekų asociacija (Municipal Waste Europe – MWE) yra didžiausia Senojo žemyno organizacija, kuri vienija įvairių savivaldybių komunalines įmones, užsiimančias atliekų tvarkymu, rūšiavimu, kitas su komunaline veikla susijusias bendroves.

Šios asociacijos narėmis yra Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų šalių komunalinių bendrovių asociacijos. „Iš Baltijos šalių esame pirmoji asociacija, įsiliejusi į šią kolegų šeimą“, – sakė Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) prezidentas, Kauno švaros generalinis direktorius Dalius Tumynas ir SKIA direktorė Aušra Zigmontienė. Jie džiaugėsi, kad Lietuva buvo šiltai sutikta ir iškart įtraukta į bendrą veiklą, nors formaliai galutinis narystės įtvirtinimas įvyks tik spalį MWE generalinėje asamblėjoje.

Pasak A. Zigmontienės, ši narystė suteiks daug visokeriopos naudos. Pirmiausia Lietuvos savivaldybių įmonės galės dalyvauti Europos Parlamente kuriamų ir tobulinamų direktyvų procesuose, teikti savo siūlymus, kaip tobulinti ir gerinti atliekų tvarkymo sistemą. „Naudinga semtis patirties iš kitų, kviesime kolegas ir į Lietuvą, susitikimuose tikimės sulaukti ir valdžios atstovų, kad jie matytų, kaip sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos svetur, kokių klaidų įmanoma išvengti“, – pasakojo A. Zigmontienė.

Likę daug spragų

Atliekų sistemoje dar daug tvarkytinų dalykų. „Tai nuolatinis procesas, nes keičiasi technologijos, poreikiai, ekonominė situacija, teisinė aplinka“, – kalbėjo A. Zigmontienė.

Lietuvoje dar nėra teisingai padalytos atsakomybės – SKIA laikosi nuomonės, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas Lietuvoje nėra įgyvendinamas. Šiuo metu didesnė našta tenka gyventojams, kurie puikiai įgyvendina „teršėjas moka“ principą. Gamintojai ir importuotojai už pakuočių ar padangų atliekų tvarkymą atsakingi labiau formaliai nei finansiškai.

Naudinga semtis patirties iš kitų, kviesime kolegas ir į Lietuvą, susitikimuose tikimės sulaukti ir valdžios atstovų, kad jie matytų, kaip sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos svetur.

Išsprendus esančius nesklandumus, galima būtų kalbėti apie išlaidų naštos gyventojams mažėjimą, nes būtų sąlygos pigti mokesčiams už atliekų tvarkymą ar jie bent jau nebrangtų. „Nesame išskirtiniai – su panašiais rūpesčiais susiduria ir kitos šalys, bet dėl to ir būtina bendrauti, keistis patirtimi“, – įsitikinęs D. Tumynas.

Kai kada reikia ir bendrų visai ES nutarimų, direktyvų. „Tai dar viena priežastis priklausyti tarptautinei organizacijai“, – pritaria AB „Panevėžio specialus autotransportas“ direktoriaus pavaduotojas Rolandas Ramūnas.

Privatus verslas – ne išganymas

Šalyje dažnai įsiplieskia diskusijos, ar nevertėtų savivaldybių įmonių veiklą perduoti privačioms įmonėms. Neseniai buvo siūlyta įstatymu drausti savivaldybėms vidaus sandorius. Tai reikštų, kad į komunalinių paslaugų teikimą galėtų pretenduoti bet kuri įmonė. Vis dėlto praktika šilumos ūkyje ne vienoje savivaldybėje parodė, kad, atidavus viešąsias paslaugas privatininkams, mokesčiai gyventojams tik didėja.

Viešosios paslaugos daug kainuoja, nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, todėl privatus verslas, kuriam rūpi pelnas, tuos kaštus ima krauti gyventojams, juo labiau kad jam būna suteiktos monopolinės teisės – juk per dieną nepakeisi šilumos tiekėjo, atliekų tvarkytojo, nes šios srities įmonės nedirba konkuruodamos vienu metu rinkoje. „Įsivaizduokime, kad po kokios nors šventės lieka daugybė šiukšlių. Privatininkas tada žiūrės, ar tie papildomi darbai atitinka jo įsipareigojimus sutartyje, o savivaldybės įmonė pirmiausia paisys viešo intereso, nes pelną atiduoda savivaldybei“, – aiškino A. Zigmontienė.

Be to, savivaldybės įmonėse neįmanoma slėpti mokesčių, paslaugas jos perka atsižvelgdamos į įstatymų nustatytą tvarką, visas procedūras bet kada lengva patikrinti. Verslas turi galimybę prisidengti konfidencialumu.

„Vokietijoje yra komunalinių įmonių, kurios veikia 100 metų, ir niekas nė negalvoja jų privatizuoti. Dauguma savivaldybių nė nesvarsto galimybės ką nors keisti, nors tokių diskusijų būna ir kitose šalyse“, – sakė direktorė. Yra pavyzdžių, kad savivaldybės, išbandžiusios privataus verslo paslaugas, grįžta prie savivaldybių komunalinių įmonių. Tik atkurti buvusią sistemą būna sunkiau nei ją sugriauti.

„Noras bendrai spręsti iškylančias problemas, efektyviai dirbti, tobulinti atliekų tvarkymo sistemą, siekiant rasti geriausius sprendimus ir atvedė į SKIA įkūrimą, – sako D. Tumynas. – Vienas asociacijos tikslų – ne tik teikti pastabas ir pasiūlymus valdžios institucijoms komunalinio sektoriaus klausimais, bet ir siekti skaidrumo ir viešumo visiems rinkos dalyviams.“

SKIA jungia 25 įmones, kurios surenka, veža įvairias atliekas ir teikia kitas komunalines paslaugas (teritorijų priežiūros, gatvių valymo, kelių tiesimo ir kt.).

Veik­la, ku­ri neat­si­per­ka

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų įmo­nės susibū­rė į Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ko­mu­na­li­nių ūkių asociaci­ją (SKIA), nes net sep­ty­nio­li­ka įmo­nių, pasirašiusių aso­cia­ci­jos įstei­gi­mo ak­tą, puo­se­lė­ja vil­tį, kad nauja­sis Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė tu­ri nau­ją po­žiū­rį ir lei­sis į pla­tes­nes dis­ku­si­jas SKIA rū­pi­moms pro­ble­moms ap­tar­ti. „Įkur­ti aso­cia­ci­ją mus pa­ska­ti­no dau­gy­bė prie­žas­čių, kurios ap­sun­ki­no sa­vi­val­dy­bių ir joms pri­klau­san­čių įmo­nių dar­bą“, – tvir­ti­no „Kau­no šva­ros“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­lius Tu­my­nas. Pa­sak jo, pa­sta­ruo­ju me­tu vis daž­niau per­ša­ma nuo­mo­nė, kad tai, ką da­ro sa­vi­val­dy­bės ar joms pa­val­džios įmo­nės, yra blo­gai, o įmo­nių veik­la ne­veiks­min­ga.

SKIA su­vie­ni­jo spe­cia­lis­tus, tu­rin­čius daug pa­tir­ties, ži­nių ir ge­rai su­pran­tan­čius, kad ko­mu­na­li­nės pa­slau­gos pir­miau­sia tu­ri bū­ti pri­ly­gin­tos vie­šo­sioms paslaugoms, ku­rių pa­ten­ki­ni­mas ne­re­tai bū­na nuo­sto­lin­gas „Sa­vi­val­dy­bių komu­na­li­nės įmo­nės rū­pi­na­si ne tik at­lie­kų su­rin­ki­mu, ta­čiau pri­žiū­ri ir ka­pi­nes, gat­ves, viešąsias erd­ves. To­dėl tam tik­rų pa­slau­gų tei­ki­mas ne­ga­li bū­ti perleistas pri­va­čiam vers­lui, jas tu­ri už­tik­rin­ti vie­ti­nės val­džios ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pri­va­lo ten­kin­ti bend­ruo­me­nės po­rei­kius, o ne ak­lai siek­ti pel­no“, – tvir­ti­na ir SKIA di­rek­to­rė Auš­ra Zig­mon­tie­nė. Tad vie­šų­jų pa­slau­gų tei­ki­mas ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­mas vien per ūki­nės veik­los efek­ty­vu­mo kri­te­ri­jų. SKIA di­rek­to­rė at­krei­pė dė­me­sį, kad savi­val­dy­bės įmo­nės ne­sle­pia mo­kes­čių, o pa­slau­gas per­ka laikyda­mo­si įstatymo nu­sta­ty­tos tvar­kos. Kal­bė­da­ma apie pri­va­tų vers­lą A.Zigmon­tie­nė nebu­vo to­kios ge­ros nuo­mo­nės. SKIA di­rek­to­rės tei­gi­mu, jos daug ką ga­li prideng­ti kon­fi­den­cia­lu­mu ir ko­mer­ci­nės pa­slap­ties šy­du.

Dar vie­nas svar­bus sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čių įmo­nių bruo­žas – pel­nas, ku­rį gau­na sa­vi­val­dy­bės įmo­nės, ati­ten­ka sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tui ir tie pi­ni­gai to­liau pa­nau­do­ja­mi ki­tai sa­vi­val­dy­bės pri­žiū­ri­mo mies­to nau­dai.

Vi­daus san­do­rių svar­ba

Su­si­ti­ki­me su SKIA at­sto­vais Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė Ro­ma Ža­kai­tie­nė tei­gė, kad pa­sta­rai­siais me­tais sa­vi­val­dai ten­ka su­si­dur­ti su dau­gy­be iš­šū­kių. Dau­giau­sia tai po­li­ti­kų va­lia pri­mes­ti spren­di­mai. „Po­li­ti­kai no­ri, kad nuo 2018-ųjų sa­vi­val­dy­bė­se tu­rė­tų ne­be­lik­ti vi­daus san­do­rių. Vis­kas tu­rė­tų rem­tis vie­šai­siais pir­ki­mais“, – su­si­rin­ku­sie­siems aiš­ki­no R.Ža­kai­tie­nė. Jei­gu to­kia tvarka pra­dės ga­lio­ti, Lie­tu­va taps vie­nin­te­le ša­li­mi ES, už­drau­du­sia savivaldybių su­tar­tis su joms pa­val­džio­mis įmo­nė­mis – vi­daus san­do­rius.

„Vi­so­se ki­to­se ša­ly­se lai­ko­ma­si nuo­mo­nės, kad sa­vi­val­dy­bių įmo­nės tu­ri prisiimti at­sa­ko­my­bę ir veiks­min­gai dirb­ti“, – kal­bė­jo aso­cia­ci­jos di­rek­to­rė.

Pa­sak D.Tu­my­no, vi­daus san­do­rių iš­sau­go­ji­mas – dar vie­na SKIA prio­ri­te­ti­nių veik­los kryp­čių. Pri­va­čių įmo­nių lo­bis­tai, pa­sak „Kau­no šva­ros“ va­do­vo, ban­do įti­kin­ti po­li­ti­kus, kad į svai­val­dy­bių įmo­nių veik­los te­ri­to­ri­ją rei­kia įsi­leis­ti ir pri­va­tų vers­lą. Ad­vo­ka­tų kon­to­ros „Glims­tedt“ vy­res­ny­sis tei­si­nin­kas Fe­lik­sas Mi­ku­tis su­tin­ka, kad vi­daus san­do­riai Lie­tu­vo­je yra disk­re­di­tuo­ti – daug kam at­ro­do, kad jie su­da­ro prie­lai­das ko­rup­ci­jai at­si­ras­ti. „Lie­tu­vo­je šiuo me­tu vy­rau­ja po­zi­ci­ja, kad vi­daus san­do­riai tu­rė­tų bū­ti ne­su­da­ro­mi, jei­gu yra ti­ki­my­bė, kad vie­šo­jo sek­to­riaus po­rei­kius ga­li pa­ten­kin­ti pri­va­čios įmo­nės“, – kal­bė­jo ad­vo­ka­tas. Neigia­mas at­spal­vis apie vi­daus san­do­rius su­si­da­ręs tik mū­sų ša­ly­je. Ki­to­se ES vals­ty­bė­se to­kio at­spal­vio, kal­bant apie juos, nė­ra. „Pa­gal ES Tei­sin­gu­mo Teismo pra­kti­ką ir ES tei­sės nuo­sta­tas sa­vi­val­dos ir cent­ri­nės val­džios institucijos tu­ri tei­sę or­ga­ni­zuo­ti joms pa­skir­tų už­duo­čių vyk­dy­mą pa­gal ekonomi­nes ar­ba po­li­ti­nes pre­fe­ren­ci­jas, o vie­šų­jų pir­ki­mų tai­syk­lės ne­tu­rė­tų tokios ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų lais­vės kaip nors ri­bo­ti“, – kal­bė­jo F.Mi­ku­tis.

Vis dėl­to kal­bė­da­mas apie vi­daus san­do­rius tei­si­nin­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad su­da­rant vi­daus san­do­rį tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tos aiš­kios ir skaid­rios kai­nos, o už teikia­mą pa­slau­gą mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos dy­dis tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas pagrįstomis są­nau­do­mis. „Da­bar svar­bu at­kur­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą vi­daus san­do­riais ir sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mo­mis ko­mu­na­li­nė­mis pa­slau­go­mis, to­dėl itin svar­bus skaid­ru­mas vie­ši­nant es­mi­nes san­do­rio są­ly­gas“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ne­lo­giš­ki spren­di­mai

Pa­sak Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Radetos Sa­vic­kie­nės, sa­vi­val­dy­bės ir jai pa­val­džių įmo­nių at­sto­vams daž­nai ten­ka klau­sy­tis gy­ven­to­jų prie­kaiš­tų, kad at­lie­kų tvar­ky­mo mo­kes­tis yra per dide­lis ar­ba skai­čiuo­ja­mas net ta­da, kai vis­kas iš­rū­šiuo­ja­ma. Kri­ti­kos su­lau­kia ir pa­ti mo­kes­čių skai­čia­vi­mo tvar­ka, kai rink­lia­va ap­skai­čiuo­ja­ma at­si­žvel­giant pagal būs­to plo­tą, o ne pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių bu­te. „To­kie gy­ven­to­jų priekaištai pa­grįs­ti, ta­čiau sa­vi­val­dy­bėms su­riš­tos ran­kos ir priim­ti spren­di­mų, pa­ge­ri­nan­čių gy­ven­to­jų si­tua­ci­ją, pa­pras­čiau­siai ne­ga­li­me“, – tvir­ti­no R.Savickie­nė. Pa­sak kau­nie­tės, Lie­tu­vo­je ga­lio­jant nuo­sta­tai „ter­šė­jas mo­ka“, gy­ven­to­jui ten­ka su­mo­kė­ti ir už ne­pag­rįs­tus ar nuo­sto­lin­gus val­džios sprendimus, nes vi­sos pa­ti­ria­mos są­nau­dos įtrau­kia­mos į at­lie­kų tvar­ky­mo įmokas. „Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, bet ko­kia nau­jo­vė tu­ri bū­ti die­gia­ma tik at­li­kus išsamią ana­li­zę ir su­kū­rus pa­pras­tą ir aiš­kų reg­la­men­ta­vi­mą“, – pa­brė­žė savival­dy­bės at­sto­vė. R.Sa­vic­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad to­kios tvar­kos dar nė­ra – ku­ria­mi tar­pu­sa­vy­je ne­de­ran­tys tei­sės ak­tai, o sa­vi­val­dy­bėms ne­tei­kia­ma net me­to­di­nė pa­gal­ba, ku­ri pa­dė­tų per­pras­ti tei­sės ak­tų ving­ry­bes.

Pra­kal­bus apie ple­čia­mą už­sta­to sis­te­mą, sa­vi­val­dy­bėms jau ky­la klau­si­mų: kokios at­lie­kos pa­teks į ple­čia­mą už­sta­to sis­te­mą? Kas bus su neperdirbamomis pa­kuo­tė­mis? „Apie to­kius klau­si­mus dar net ne­gal­vo­ja­ma, tačiau tuo­met, kai bus pa­tvir­tin­ta nau­jo­ji tvar­ka, su iš­ki­lu­sio­mis pro­ble­mo­mis teks su­si­do­ro­ti bū­tent sa­vi­val­dy­bėms“, – si­tua­ci­ją api­bū­di­no mo­te­ris.

                                  D. Tumynas

„Da­bar – eks­pe­ri­men­tų lai­kas, o at­sa­ko­my­bės dėl ne­sėk­mių pri­siim­ti nie­kas neno­ri“, – api­bend­rin­da­mas daž­nai pa­si­tai­kan­čią si­tua­ci­ją kal­bė­jo D.Tumynas.