Vilnietė Leonarda pusmetį beldė į antstolių ir į teismų duris, kol skolas pavyko susimažinti daugiau nei perpus. Bet karčiausia įsiskolinimo istorijoje, ne teisminės išlaidos, o gyvenimas be dujų.

„Arbatinį elektrinį pasistatėme. Sriubytės nėra, kotletukų nėra, bulvyčių nėra, nieko nėra ant stalo. Anekdotai“, – kalbėjo vilnietė Leonarda.

Senjorų skolos – už komunalines paslaugas, o jaunimas pasakoja, kaip finansinę naštą paveldi iš tėvų.

„Palikimas buvo namas, bet kad namą priimčiau, reikėjo kartu priimti ir skolas. Man 18 metų, kaip atsiskaitysiu su skolomis? Tai nepriėmiau tų skolų ir namo“, – pasakojo Didžiasalio gyventojas Ligitas.

Kredito biuras „Creditinfo“ stebi: skolų akmenį po kaklu neriasi vis daugiau lietuvių. Praėjusiais metais įsiskolinusių gyventojų padaugėjo 5 tūkst., o pačių skolų – 17 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Griežta pinigų politika, išaugusios palūkanų normos ir 3 metus ženkliai auga vartojimo paskolų išdavimas ir, žinoma, skolos, kurias generuoja ši rizikingiausia paskolų rūšis“, – aiškino „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka.

Mokumo problemos vis dažniau keliasi ir į teismus. Dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo per metus išnagrinėta 8,5 tūkst. daugiau civilinių bylų nei užpernai. O per dvejus metus – 10 tūkst.

„Padaugėjo bylų su finansiniais įsipareigojimais. Gali būti įvairiausi: susiję su paskolomis, negrąžinta paskola, dalis bylų susiję su nedideliais įsiskolinimais“, – kalbėjo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Daugėja bylų ir už nesumokėtą šiukšlių išvežimą, tokių administraciniuose teismuose išnagrinėta 17 tūkstančių.

Dėl skolų jau atsidūrus teisme, svarbu nuo jo nebėgti.

„Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti“, – sakė E. Tamošiūnienė.

Įklimpus į sunkiai grąžinamas skolas, pavyzdžiui, už būstą, bankai dar gali pagelbėti. Skolos mokėjimą atideda.

„Jeigu žmonės deda pastangas, kreipiasi, bankas suteikia trijų mėnesių atostogas, bankas dar gali pratęsti kokius šešis mėnesius“, – teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas.

Teismai dažnai paragina sudaryti taikos sutartis, nes tai leidžia žmonėms sutaupyti.

Antstoliai primena, kad kiekviena skola turi palūkanas ir delspinigius.

Jei kreditorius atideda skolos mokėjimą ar išdėsto dalimis, palūkanų skaičiavimas nesustoja.

„Palūkanų dydžiai, kaip taisyklė, 5–6 procentai, bet yra ne vienas atvejis, kai palūkanų dydis – nuo 40 iki 80 procentų“, – sakė Antstolių garbės teismo pirmininkė Sonata Vaicekauskienė.

Seime jau yra siūlymas mažinti išskaitas iš dirbančių skolininkų. Iki minimalaus mėnesinio atlyginimo išskaityti 10 procentų, o nebe 20 ar 30 procentų atlygio.

Tačiau antstolė teigia, siūlomos lengvatos – gražiai supakuoti spąstai.

„Vien du kartus sumažinus išskaitas iš MMA, 2 tūkst. eurų skolos išieškojimas prailgėtų 2,5 karto, iki 59 mėnesių, o asmeniui našta papildomai padidėtų 800 eurų“, – aiškino S. Vaicekauskienė.

Šiuo metu vidutinė skolos kupra siekia nuo 1,5 iki beveik 3 tūkst. eurų.

Anot „Creditinfo“, bėda, kad už skolas išsimokama per vis ilgesnį terminą.

„Skolos atostogos sutrumpinamos iki šešių mėnesių vietoj anksčiau ministerijos siūlytų 12 mėnesių. Nesame linkę daugiau nusileisti. Toks terminas reikalingas skolininkams išbristi iš skolų“, – šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete pranešė viceministras Vytautas Šilinskas.

Komitetas galutinį sprendimą dėl skolos atostogų planuoja priimti kitą savaitę

Jeigu Seimas tokiam variantui pritartų, pinigų išieškojimas iš skolininko galėtų būti sustabdomas ne daugiau kaip du kartus po šešis mėnesius ir negalėtų viršyti bendro 12 mėnesių laiko per penkerius metus.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigia naujausiam siūlymui pritarianti.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė apgailestavo, kad ministerija nusiteikusi leisti skolininkams atostogas pasiimti ne vieną kartą per penkerius metus, kaip buvo siūloma anksčiau, o dažniau.

„Kad skolininkai nepriprastų naudotis lengvatomis“, – komitete teigė verslininkų atstovė.

Konfederacija siūlė leisti skolų atostogas žmogui suteikti vienintelį kartą.

Kreditų valdymo įmonių asociacijos atstovas Arnas Marcinkus tikino, kad šešių mėnesių terminas irgi neproporcingai ilgas. Antstolis Jonas Petrikas ir lobistas Šarūnas Frolenka siūlė skolos atostogas sutrumpinti iki trijų mėnesių – tiek trunka įdarbinto žmogaus baidomasis laikotarpis.

„Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę“, – siūlė Š. Frolenka.   

„Tris mėnesius neišskaitoma, kitiems trims mėnesiams taikomas pusės išskaitų, kurios dabar nustatytos, mokėjimas. Ir išskaitos sumažėtų, ir kreditoriai gautų pakankamai lėšų, kad būtų padengiamas įsiskolinimas, o ne jis didėtų“, – teigė J. Petrikas.

Š. Frolenka pasigedo termino, per kiek laiko nuo įsidarbinimo skolininkas turi susisiekti su antstoliu dėl skolos atostogų.

„Jeigu žmogus sugalvos prašymą antstoliui pateikti trečią, penktą ar šeštą darbo mėnesį, kaip antstolis galės pritaikyti skolos atostogas – sustabdyti tai, kas anksčiau nebuvo sustabdyta? Tam, kad prašymas suvaikščiotų, jį reikia pateikti per pirmąjį mėnesį“, – svarstė jis.

Padėkime nuo atostogų du kartus po tris mėnesius, jeigu žmogus iškris iš darbo rinkos po pirmo karto, jis turės antrą galimybę

Š. Frolenka, be kita ko, pabrėžė, kad per skolos atostogas dalies žmonių skolos nebus dengiamos, jos ir palūkanos toliau kaupsis: „Tai reiškia, kad tam tikrai žmonių grupei tas 12 mėnesių terminas duos ne vertę, o kuprą“.

A. Marcinkus įspėjo, kad skolininkai, žinodami, kad išskaitos iš darbo užmokesčio, kuris neviršys minimalios mėnesio algos (MMA), yra ribojamos, specialiai tarsis su darbdaviais, kad jiems oficiali alga siektų MMA, o kita dalis būtų mokama grynaisiais.

„Kurk Lietuvai" projektų vadovo Roko Kešio teigimu, remiantis Duomenų agentūros informacija, per metus išieškoma tik apie 4-5 proc. bendros skolos sumos, o skolos kasmet auga – pernai padidėjo 10 kartų labiau nei išieškojimai.

„Nuo 2012 metų skolos išieškojimas sumažėjo du kartus“, – teigė jis.   

Pataisos turėtų skatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką

Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį su verslo ir valdžios institucijų atstovais svarstė ministerijos parengtas Civilinio proceso kodekso pataisas, keičiančias skolų išieškojimo taisykles ir skatinsiančias skolininkus įsilieti į darbo rinką. 

Pakeitimai numato, kad skolininkas pats turėtų kreiptis į antstolį dėl skolų sustabdymo. Šešių mėnesių terminas prasidėtų iškart nuo jo darbo pradžios, būtų nepertraukiamas ir nepriklausytų nuo jo prašymo pateikimo antstoliui ar darbdavio pasikeitimo.

Jeigu darbą susiradęs skolininkas per pirmus šešis mėnesius nepateiktų prašymo antstoliui sustabdyti skolų išieškojimą, reikštų, kad jis skolos atostogomis nepasinaudojo. Ministerijos teigimu, tokiu atveju skolininkas vis dar turėtų teisę jomis pasinaudoti du kartus per penkerius metus, jei vėl išskristų iš darbo rinkos ir būtų bedarbiu bent šešis mėnesius.

Jeigu skolininkas į antstolį kreiptųsi pradirbęs tris mėnesius, jo skolų atostogos truktų ne šešis, o tik tris mėnesius. Kai pasiėmęs skolos atostogas darbuotojas keistų darbovietę ar netektų darbo, jam likusius mėnesius skolų atidėjimas nenutrūktų.

Pasak V. Šilinsko, skolų atostogas būtų galima pasiimti nuo 2024 metų gruodžio.