Diplomatas Johannesas Peterlikas (Johanesas Pėterlikas) spalio viduryje neteko ambasadoriaus Indonezijoje pareigų, prieš jį buvo pradėta „teisminė procedūra“, naujienų agentūrai AFP nurodė Austrijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerija daugiau detalių nepateikė. J. Peterlikas 2018–2020 metais buvo aukščiausio rango URM valstybės tarnautojas.

Tačiau laikraščiai „Die Presse“ ir „Der Standard“, remdamiesi vienu teismo dokumentu, pranešė, jog J. Peterlikas yra įtariamas 2018 metais perdavęs įslaptintų dokumentų vienam austrų slaptajam agentui, kuris yra kaltinamas šnipinėjimu.

Kaip pranešama, tyrėjai turi vaizdo įrašą, kuriame Austrijos kontržvalgybos agentūros BVT buvęs agentas matomas su minimais dokumentais. Šis buvęs šnipas reguliariai palaikydavo ryšį su J. Peterliku. Pastarojo telefonas ir kompiuteris buvo konfiskuotas rugsėjo pradžioje.

Austrijos tarnybos minimus dokumentus gavo iš Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW), įsikūrusios Hagoje. J. Peterlikas buvo paprašytas šią medžiagą išanalizuoti.

Pranešimuose sakoma, kad dokumentuose esama informacijos apie Sovietų Sąjungoje sukurto „Novičiok“ sudėtį, taip pat apie buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą, įvykdytą 2018 metų kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste.

Ši byla yra susijusi su tyrimais dėl didelio masto sukčiavimo Vokietijos bendrovėje „Wirecard“.

Buvęs „Wirecard“ operacijų vadovas Janas Maršalekas, kuris yra Austrijos pilietis, kaip pranešama, mėgino padaryti įspūdį savo verslo partneriams, rodydamas jiems dokumentus, kuriuose pateikiamas „Novičiok“ gamybos receptas.

Nurodoma, kad J. Maršalekas taip pat turėjo OPCW vidaus dokumentų apie Skripalių apnuodijimo tyrimą.

Vokietijos tyrėjų ieškomas J. Maršalekas šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos.

Šis skandalas – jau ne pirmasis, aptemdęs Austrijos reputaciją. Ši šalis yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO ir palaiko glaudžius ryšius su Rusija.

2020 metų birželį vienas buvęs austrų kariškis buvo nuteistas trejus metus kalėti, kai buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Maskvai.

Dauningo gatvė pranešė, jog B. Johsonas Rusijos prezidentui Berlyne sakė, kad santykiai tarp Maskvos ir Londono nebus normalūs, kol Rusija nenutrauks destabilizuojančios veiklos.

Abiejų valstybių lyderiai Berlyne dalyvauja daugiašaliame susitikime krizei Libijoje aptarti.

Anot Jungtinės Karalystės premjero biuro, B. Johnsonas „aiškiai pasakė, kad Britanijos pozicija dėl Solsberio išpuolio nesikeičia – tai buvo neapgalvotas cheminio ginklo panaudojimas ir begėdiškas bandymas nužudyti nekaltus žmones“.

„Jis sakė, kad tokia ataka negali pasikartoti“, – nurodė Dauningo gatvė.

Rusija atmeta kaltinimus, kad karinės žvalgybos GRU pareigūnai panaudojo stiprų cheminį ginklą, kad apnuodytų S. Skripalį už darbą su Britanijos ir kitų Vakarų šalių žvalgybomis.

S. Skripalis ir jo dukra po išpuolio praleido kelias dienas komoje, tačiau išpuolį išgyveno ir iki šiol slepiasi.

Anot B. Johnsono biuro, britų premjeras V. Putinui pasakė, kad „jie abu turi atsakomybę spręsti tarptautinio saugumo, įskaitant situaciją Libijoje, Sirijoje, Irake ir Irane, klausimus“.

Tačiau ministras pirmininkas taip pat davė aiškiai suprasti, kad šis dialogas nereiškia, jog Londono santykiai su Kremliumi normalizavosi.

„Ministras pirmininkas sakė, kad dvišaliai santykiai netaps normalūs, kol Rusija nenutrauks destabilizuojančios veiklos, grasinančios Jungtinei Karalystei ir mūsų sąjungininkėms“.

Šis namas bus perduotas Viltšyro grafystės tarybai ir ateityje bus naudojamas kaip gyvenamasis, nurodoma reportaže.

„Vyriausybė bendradarbiauja su nuosavybės savininke Viltšyro grafystės taryba ir jos partneriais atliekant namo rekonstrukciją ir remontą. Darbams pasibaigus, šis namas vėl bus eksploatuojamas“, – sakoma Britanijos Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) pareiškime. Jį citavo televizija.

Televizijos šaltinių teigimu, šis namas netaps turistų traukos objektu, o bus naudojamas kaip paprastas būstas.

Po S. Skripalio ir jo dukters apnuodijimo 2018 metų kovą ekspertai bendrai praleido daugiau nei 13 tūkst. valandų namo tvarkymui, kad jis taptų nepavojingas gyventi. Šis namas buvo paskutinis iš 12 zonų, pripažintų nepavojingomis po apnuodijimo incidento.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas S. Skripalis ir suaugusi jo duktė Julija pernai kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant parko suoliuko Solsberyje. Jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Britanijos vyriausybė sako, kad šiai atakai „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valstybė.

Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

„Galiu patvirtinti, kad abudu yra gyvi. Galiu patvirtinti, kad Rusijos ambasados prašymas leisti su jais susitikti buvo jiems perduotas“, – interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ambasadorius.

Taip jis komentavo Rusijos ambasados Londone pareiškimą, kad jos darbuotojai nežino, ar Skripaliai yra gyvi.

„Jie nenori susitikinėti su Rusijos ambasados atstovais. Manau, kad visai nesunku suprasti, kodėl jie nenori susitikinėti su Rusijos valstybės atstovais. Tai jų pasirinkimas“, – pridūrė L. Bristow.

Jis patikino, kad Skripaliams panorėjus susitikti su rusų diplomatais Didžioji Britanija suteiktų jiems tokią galimybę.

„Kitu atveju neturime teisės versti juos susitikti su Rusijos pareigūnais. – teigė britų diplomatas. – Jie, žinoma, yra saugioje vietoje. Juos buvo mėginta nužudyti nervus paralyžiuojančia medžiaga. Mūsų pareiga – juos apginti.“

Pasak ambasadoriaus, Londono nedomina Maskvos siūlymas atlikti bendrą tyrimą dėl pasikėsinimo į Skripalių gyvybes.

„Esame tikri, kad nustatėme (kaltininkus). Taip pat esame tikri, kad Rusijos vyriausybė žino, kas yra tie žmonės. Jei Rusijos vyriausybė nori pateikti mums informacijos apie savo ar jos darbuotojų vaidmenį, mes tai sveikintumėme, bet nesiruošiame atlikti bendro tyrimo“, – sakė L. Bristow.

Jis pabrėžė, kad Londonas turi kur kas daugiau informacijos apie Skripalių bylą nei skelbiama žiniasklaidoje.

„Žinoma, turime daugiau informacijos. Mes nesidalysime šia informacija su žiniasklaida, nes tai galėtų išprovokuoti teismo šališkumą“, - sakė diplomatas.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė pernai kovą Anglijos pietiniame mieste Solsberyje buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ .

Atsakomybę už šį incidentą Londonas priskyrė Rusijos specialiosioms tarnyboms. Maskva tokius kaltinimus kategoriškai neigia.

Ambasadorė Emma Hopkins (Ema Hopkins) kalbėjo po susitikimo su Bulgarijos ministru pirmininku Boiko Borisovu (Boiku Borisovu) ir generaliniu prokuroru Sotiru Cacarovu.

„Mes ir toliau artimai bendradarbiausime, dirbdami jungtinėje komandoje tikrinsime šiuos įtarimus patvirtinti galinčius faktus“, – kalbėjo E. Hopkins per televizijos filmuojamą spaudos konferenciją.

Praėjusią savaitę žurnalistinių tyrimų grupės „Bellingcat“ tinklalapyje pasirodė straipsnis, kuriame buvo pranešta apie trečią įtariamąjį, prisidėjusį prie pernai Anglijos Solsberio mieste įvykdyto pasikėsinimo į Skripalius.

Buvęs šnipas S. Skripalis ir suaugusi jo duktė Julija kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant parko suoliuko Solsberyje. Jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje pagaminta itin toksiška nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Britanijos vyriausybė sako, kad šiai atakai „beveik neabejotinai“ pritarė Rusijos valstybė.

Naujausiame „Bellingcat“ straipsnyje kalbama apie trečią įtariamąjį, įvardijamą kaip Sergejus Fedotovas. Pranešama, kad jis atvyko į Britaniją likus dviem dienoms iki Skripalių apnuodijimo ir galėjo dalyvauti šiame nusikaltime.

Panaudoti insekticidai

Pasinaudodama prieinamomis priemonėmis  žurnalistinių tyrimų grupė nustatė, kad Skripalių apnuodijamu Britanijos kaltinami asmenys yra du Rusijos karinės žvalgybos pareigūnai – Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.

Nors Maskva neigia, kad tie asmenys yra kaip nors susiję su nusikaltimu, tiek A. Čepigai, tiek A. Miškinui Europos Sąjunga dabar taiko sankcijas.

„Bellingcat“ rašo, kad trečias įtariamasis S. Fedotovas taip pat galėjo prisidėti prie pasikėsinimo nunuodyti Bulgarijos ginklų industrijos veteraną E. Gebrevą. Į jo gyvybę buvo pasikėsinta 2015-ųjų balandžio 28 dieną.

Reaguodamas į „Bellingcat“ straipsnį ir kitus Bulgarijos žiniasklaidos pranešimus, šalies generalinis prokuroras S. Cacarovas pirmadienį patvirtino, kad 2015 metais V. Fedotovas buvo atvykęs į Bulgariją tris kartus: vasario mėnesį, prieš E. Gebrevo apnuodijimą balandžio mėnesį ir galiausiai gegužę.

Pasak S. Cacarovo, E. Gebrevas buvo apnuodytas panaudojant insekticidą chlorpirifosą. Jo pėdsakų buvo rasta ant kavos aparato E. Gebrevo namuose.

E. Gebrevas susmuko be sąmonės jo paties Sofijoje organizuotame priėmime. Dėl sunkaus apsinuodijimo jis nugrimzdo į komą.

Verslininko sūnui ir vienam iš E. Gebrevo kompanijos vadovų taip pat pasireiškė panašūs simptomai, tačiau visi trys galiausiai pasveiko.

Bulgarijos generalinis prokuroras taip pat pranešė, kad 2018 metų spalį tyrimas dėl E. Gebrevo apnuodijimo buvo atnaujintas ir britų pareigūnams buvo užtikrinta „visa prieiga prie šios bylos medžiagos ir dokumentų“.

Bulgarijos žiniasklaida skelbia, kad E. Gebrevas galėjo tapti Rusijos taikiniu dėl jo ginklų eksporto į Ukrainą.

„Europos partneriai labai rimtai vertina įtarimus, susijusius su Rusijos žvalgybos pareigūnų veikla Europos jurisdikcijoje“, – sakė E. Hopkins. Skripalių byla suteikė JK patirties tokių įtarimų tyrimui, pridūrė diplomatė.

Solsberio ataka buvo pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje buvo panaudotas cheminis ginklas. Dėl šio pasipiktinimą sukėlusio incidento Britanija ir jos sąjungininkės Vakaruose išsiuntė iki šiol didžiausią skaičių rusų diplomatų, o Maskva atsakė lygiavertėmis priemonėmis. Vis dėlto Bulgarija rusų diplomatų iš šalies neišsiuntė.

Apnuodyti Skripaliai liko gyvi, bet netikrą kvepalų buteliuką, kuriame buvo nervus paralyžiuojančios medžiagos likučių, po kelių savaičių rado vienas vyras, gyvenantis netoli Solsberio esančiame Eimsberio miestelyje. Numanomus kvepalus jis atidavė savo draugei; ši jais pasipurškusi apsinuodijo ir mirė.

Įrašuose matyti, kaip rusai, prisistatę Ruslanu Boširovu ir Aleksandru Petrovu, kovo 4 dieną atvykę į Anglijos pietinį Solsberio miestą kažką fotografuoja.

Kovo 4 dieną buvęs Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininkas S.Skripalis ir jo duktė Julija buvo rasti be sąmonės ant suoliuko šalia vieno prekybos centro Solsberyje. Nustatyta, kad jie buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Šaltojo karo metais sukurta Sovietų Sąjungoje.

Rusija neigia, kad minėti du vyrai yra GRU agentai. Ji taip pat tvirtina, kad „Novičiokas“, kuriuo buvo apnuodyti Skripaliai, galėjo atkeliauti iš kažkokios laboratorijos Britanijoje ar kurioje nors kitoje šalyje.

Apnuodyti Skripaliai liko gyvi, bet netikrą kvepalų buteliuką, kuriame buvo tos medžiagos likučių, po kelių savaičių buvo rado vienas vyras, gyvenantis netoli Solsberio esančiame Eimsberio miestelyje. Numanomus kvepalus jis atidavė savo draugei Dawn Sturgess (Don Sterdžes); ši jais pasipurškusi apsinuodijo ir mirė.

Kovos su terorizmu padalinio vyriausiasis koordinatorius Deanas Haydonas (Dinas Heidonas) sakė, kad tyrėjai mėgina išsiaiškinti, kas buvo su kvepalų buteliuku laikotarpiu nuo kovo 4-osios iki birželio 27 dienos, kai jis buvo surastas.

„Esame kaip visada ryžtingai nusiteikę nustatyti ir aptraukti atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už tuos neatsargius veiksmus, dėl kurių sunkiai susirgo keturi žmonės, iš kurių vienas, Dawn Sturgess, mirė“, – rašoma ketvirtadienį vėlai vakare D. Haydono išplatintame pareiškime.

Policija nurodė, kad viename iš naujųjų stebėjimo kamerų įrašų matyti, kaip du įtariamieji vaikšto šalia Skripalių namo maždaug tuo metu, kai, detektyvų nuomone, ant durų rankenos buvo užpurkšta nervus paralyžiuojančios medžiagos.

Tyrėjai mano, kad įtariamieji apipurškė „Novičioku“ pagrindinių įėjimo į Skripalių namus durų rankeną.  

Vietos policijos detektyvas Nickas Bailey (Nikas Beilis), buvo teisėsaugininkų grupėje, apieškojusioje Skripalių namą, taip pat buvo paveiktas „Novičioko“.  

Interviu, kurį ketvirtadienį parodė britų visuomeninis transliuotojas BBC, N. Bailey sakė supratęs, jog kažkas yra negerai, kai smarkiai susitraukė jo akių vyzdžiai, jam pasidarė karšta ir jis ėmė prakaituoti.

„Žinodamas, kokios būklės yra tie du (Skripaliai) ir kaip smarkiai jie paveikti, sustingau iš siaubo“, – pasakojo N. Bailey.

Jau rugsėjį britų laikraštis „Telegraph“ pranešė, kad policija identifikavo trečią rusų žvalgybininką, kuris greičiausiai padėjo rengti išpuolį. Tada pavardė nebuvo nurodyta.

S. Skripalis ir jo duktė Julija kovą buvo apnuodyti sovietų gamybos „Novičiok“ kovine medžiaga Pietų Anglijos Solsberio mieste. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą, ši tai neigia.

Prieš kelias dienas tyrimų portalas „Bellingcat“ ir rusų tyrimų tinklaraštis „The Inspider“ paskelbė atskleidę abiejų išpuoliu įtariamų rusų tapatybes. Tai esą yra rusų žvalgybos GRU agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga.

„Bellingcat“ išvakarėse paskelbė nustačiusi, kad šis asmuo yra kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU.

„Dabar nustatėme, kad „Aleksandras Petrovas“ iš tikrųjų yra dr. Aleksandras Jevgenjevičius Miškinas, kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis GRU“, – sakoma Britanijoje įsikūrusios grupės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higginsas (Eliotas Higinsas) ir tyrėjas Christas Grozevas antradienį per renginį Britanijos parlamente žurnalistams sakė išsiaiškinę, kad A. Miškinas dalyvavo slaptose operacijose Ukrainoje ir separatistiniame Moldavijos Uždniestrės regione.

E. Higginsas ir Ch. Grozevas taip pat sakė, kad A. Miškinas 2014 metais dalyvavo karinėse operacijose Rytų Ukrainoje ir tų pačių metų rudenį iš V. Putino gavo Rusijos didvyrio medalį.

Anksčiau „Bellingcat“ paskelbė, kad kitas įtariamasis yra GRU pulkininkas Anatolijus Čepiga, kuris tais pačiais metais per slaptą ceremoniją Kremliuje irgi gavo aukščiausią Rusijos apdovanojimą.

Abu šiuos įtariamuosius britų pareigūnai kaltina bandymu kovo mėnesį Anglijos Solsberio mieste nužudyti S. Skripalį ir jo dukrą Juliją, Sovietų Sąjungoje pagaminta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

„Bellingcat“ tyrimas taip pat atskleidė, kad A. Miškinas gimė 1979 metais Loigos kaime Rusijos šiaurėje ir kad jis baigė Rusijos kariškių medicinos akademiją Sankt Peterburge, kur jo specializacija buvo „fiziologija dideliame gylyje" (po vandeniu).

Tyrėjai nurodė, kad „kažkuriuo metu iki 2003 metų“ jį užverbavo GRU, o maždaug 2009 metais jis persikraustė į Maskvą, kur gavo Aleksandro Petrovo tapatybę.

S. Skripalis ir jo duktė Julija šių metų kovą Anglijos mieste Solsberyje buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Londonas kaltina Rusijos vyriausybę mėginus nužudyti S. Skripalį dėl jo tebevykdomo bendradarbiavimo su Europos žvalgybos tarnybomis.

Tačiau Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.

„Dabar nustatėme, kad „Aleksandras Petrovas“ iš tikrųjų yra dr. Aleksandras Jevgenjevičius Miškinas, kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis GRU“, – sakoma Britanijoje įsikūrusios grupės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

S. Skripalis ir jo duktė Julija šių metų kovą Anglijos mieste Solsberyje buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Londonas kaltina Rusijos vyriausybę mėginus nužudyti S. Skripalį dėl jo tebevykdomo bendradarbiavimo su Europos žvalgybos tarnybomis.

Tačiau Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.

S. Skripalio byla ir praeitą savaitę paskelbta žinia, kad GRU taip pat neva mėgino įsilaužti į tarptautinės cheminių ginklų priežiūros organizacijos kompiuterines sistemas Nyderlanduose, dar labiau padidino pašlijusių Maskvos ir Vakarų santykių įtampą.

„Bellingcat“ jau seniai yra rakštis Kremliui: ši grupė yra paskelbusi išsamios informacijos apie numanomus Rusijos nusikaltimus Sirijoje ir Ukrainoje.

Ji bendradarbiavo su rusų tyrėjais ir anksčiau paskelbė nustačiusi, kad pirmasis iš dviejų su Skripalių apnuodijimu siejamų įtariamųjų yra GRU karininkas Anatolijus Čepiga.

„Bellingcast“ nurodė, kad 2014 metais A. Čepigai per slaptą ceremoniją Kremliuje buvo įteiktas aukščiausias jo šalies apdovanojimas – Rusijos didvyrio medalis.

„Nors Aleksandro Miškino tikrosios tapatybės skaitmeniniai pėdsakai buvo dar menkesni negu Anatolijaus Čepigos, „Bellingcat“ sugebėjo nustatyti kai kuriuos esminius jo praeities faktus“, – sakoma grupės pranešime.

„Bellingcat“ paskelbė numanomą tikrojo A. Miškino paso kopiją, padarytą 2001 metais.

Kaip pranešama, šis vyras gimė 1979 metų liepą šiaurės vakarinėje Archangelsko srityje.

„Bellingcat“ rašo, kad A. Miškinas baigė vieną iš Rusijos elitinių karo medicinos akademijų ir tapo šalies karinių jūrų pajėgų gydytoju.

„Per medicinos studijas Miškinas buvo užverbuotas GRU ir 2010 metais persikėlė į Maskvą, kur gavo priedangos tapatybę, įskaitant antruosius nacionalinius tapatybės dokumentus ir kelionės pasą, išduotą Aleksandro Petrovo vardu“, – pažymėjo „Bellingcat“.

S. Skripalis ir jo dukra Julija pasveiko po kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste surengto pasikėsinimo. Britanija tvirtina, kad jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir už šio išpuolio stovi Maskva, bet Rusija tokius kaltinimus įnirtingai neigia.

Šis incidentas išprovokavo didžiulę diplomatų išsiuntimo bangą Rusijoje ir Vakaruose; nuo to laiko santykiai tarp Londono ir Maskvos yra itin pašliję.

„Kalbant apie Skripalius, šis eilinis šnipų skandalas yra dirbtinai pučiamas“, – kalbėdamas viename Maskvoje vykstančiame energetikos forume sakė V. Putinas.

„Matau, kad kai kurie jūsų kolegos stumia teoriją, kad ponas Skripalis – vos ne kažkoks (žmogaus) teisių gynėjas. Jis – tiesiog šnipas. Tėvynės išdavikas. Yra tokia samprata – tėvynės išdavikas. Ir jis (S. Skripalis) – vienas iš jų“, – Kremliaus vadovas sakė tarptautinio forumo dalyviams.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininkas S. Skripalis savo šalyje buvo anksčiau suimtas ir nuteistas už bendradarbiavimą su britų žvalgybos agentūra MI6. Už tai S. Skripaliui buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bet 2010-aisiais buvo paleistas pagal apsikeitimo šnipais programą ir apsigyveno Jungtinėje Karalystėje.

„Įsivaizduokite: pas jus atsiranda žmogus, išduodantis savo šalį. Kaip su juo elgiatės – bet kuris, iš šią sėdinčių bet kurios šalies atstovų? Jis tiesiog padugnė, štai ir viskas“, – pareiškė V. Putinas.

Kliūčių „Nord Stream 2“ projektui nebeliko

Rusijos prezidentas pareiškė, jog problemų dėl leidimų įgyvendinti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“ nebeliko.

„Problemų su leidimų gavimu tiesti „Nord Stream 2“ daugiau nėra, projektas bus įgyvendintas“, - kalbėdamas forume „Rusijos energetikos savaitė“ pabrėžė Vladimiras Putinas.

Jis pakartojo ankstesnį savo pareiškimą, kad Rusija šį projektą įgyvendins viena, jei „Gazprom“ partneriai iš jo pasitrauktų.

1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis, kurio projektinis pralaidumas pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus, turėtų būti parengtas naudoti 2020 metų pradžioje. Jis bus nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio ir padvigubins jo pajėgumą.

Vienintelis „Nord Stream 2“ projekto vystymo bendrovės akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Projekto sąmata siekia beveik 10 mlrd. eurų.

Gali dar padidinti naftos gavybą

Vladimiras Putinas pareiškė, jog Rusija pajėgi dar labiau padidinti naftos gavybą, o dėl dabartinio naftos brangimo kalta JAV administracija.

„Mes jau padidinome gavybą 400 tūkst. barelių (per parą - red.), pagal susitarimą su mūsų partneriais. Jei reikės, padidinsime dar 200-300 tūkst. barelių“, - forume „Rusijos energetikos savaitė“ sakė Rusijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog Rusiją tenkina 65-75 JAV dolerių už barelį naftos kaina.

„Prezidentas Trumpas (JAV prezidentas Donaldas Trampas - red.) sakė, kad kaina yra didelė. Na, man atrodo, kad jis yra iš dalies teisus. Tačiau mes esame visiškai patenkinti 65-70-75 JAV dolerių už barelį kaina. Ji normali, kad būtų užtikrinta efektyvi energetikos įmonių veikla ir reikiamos investicijos“, - pabrėžė V. Putinas.

Jo žodžiais, šiuo metu didelės naftos kainos - JAV administracijos veiksmų rezultatas.

„Tarkime atvirai - tokią naftos kainą lėmė dabartinės JAV administracijos veiksmai. Tai - lūkesčiai, susiję su sankcijų įvedimu Iranui, politinėmis problemomis Venesueloje. Pažvelkite į tai, kas vyksta Libijoje - valstybė sunaikinta. Tai rezultatas neatsakingos politikos, kuri tiesiogiai veikia pasaulio ekonomiką“, - sakė V. Putinas.

Pakerta pasitikėjimą JAV doleriu

Vašingtonas savo užsienio politika pakerta pasitikėjimą doleriu kaip faktine pasaulio rezervine valiuta, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Manau, kad mūsų partneriai amerikiečiai daro milžinišką strateginę klaidą – pakerta pasitikėjimą doleriu kaip universalia ir, iš esmės, vienintele dabartinę rezervine valiuta“, – sakė jis per forumą „Rusijos energetikos savaitė“.

Rusijos prezidento nuomone, Vašingtonas „realiai pjauna šaką, ant kurios sėdi“. Jis pavadino tokią politiką keista ir keliančia nuostabą.

„Bet man atrodo, kad tai įprasta bet kurios imperijos klaida, kai žmonės galvoja, jog viskas yra taip galinga, tvirta ir stabilu, kad nėra ir nebus jokių neigiamų pasekmių. Bet ne – jos ateina, anksčiau ar vėliau“, – aiškino V. Putinas.

Anot Rusijos lyderio, jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad būtina didinti ES ekonominį suverenumą ir mažinti priklausomybę nuo JAV.

„Be abejo, tai teisinga. Kaip gi kitaip – jei kai kas, pasitelkdamas politines priemones, mėgina įgyti konkurencinių pranašumų? Tai niekam nepatinka, bet tai vyksta – matome tai jau šiandien“, – pažymėjo V. Putinas.

„Taigi, Europa dėl šių aplinkybių svarsto tam tikras naujas galimybes, pavyzdžiui, susijusias su atsiskaitymu ne doleriais. Tai, tarp kitko, pakerta ir patį dolerį“, – tęsė jis.