„Vokietija yra šiuo metu oro uostų, kalbant apie derybas su aviakompanijomis, dėmesio centre, kadangi oro uostai šiandien turi visus įrankius, aš tikrai turiu didelius lūkesčius dėl rezultato“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Skuodis.

Anot jo, siekiama pritraukti skrydžius į strateginius Vokietijos susisiekimo centrus, tarp kurių – Hamburgas, Diuseldorfas, dažnesni skrydžiai į Berlyną.

„Tame sąraše yra ne vienas Vokietijos miestas ir galiu pasakyti, kad mūsų dėmesio centre tikrai yra kai kurie Vokietijos strateginiai susisiekimo centrai, tai jeigu susisiekimą su Miunchenu mes turime, jo dažnis tik ateity didės (...) Mes norėtume turėti skrydžius ir į Hamburgą (...), į Diuseldorfą, natūralu – ir į Berlyną dažnio reikia didesnio“, – kalbėjo M. Skuodis.

Vokietija šiuo metu vadovauja tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje. Per artimiausius metus ši sąjungininkė Lietuvoje planuoja dislokuoti ir karių brigadą.

Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Vilniaus savivaldybė spalio pabaigoje pasirašė trišalę sutartį dėl verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių maršrutų sąrašo bei priemonių skatini skrydžius į sostinę ir iš jos.

Pagal ją 2024 metais tam numatoma skirti apie 10 mln. eurų. Verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių sąraše yra 27 kryptys, iš kurių 23 – iš Vilniaus. Tarp jų yra Niujorkas, Briuselis, Dublinas, Londonas, Amsterdamas, Paryžius, Berlynas, Varšuva, Krokuva ir kiti.

Planuojama į Kelno Bonos oro uostą iš Kauno skrydžius vykdyti trečiadieniais ir šeštadieniais. Į Niurnbergo oro uostą – antradieniais ir šeštadieniais.

„Vokietija yra antra pagal populiarumą šalis, į kurią skrenda daugiausiai keleivių iš Lietuvos, taip pat turistų skaičius iš Vokietijos yra vienas didžiausių šalyje. Negana to, stebima, kad Vokietijos įmonės ir verslininkai Lietuvoje vis dažniau atranda palankią aplinką investicijoms“, – sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

A. Stikliūnas teigia, kad prašymų pasiūlyti daugiau patogių skrydžių į Vokietiją sulaukiama ir iš Kauno miesto savivaldybės, verslo plėtros bei turizmo organizacijų, tad nustatant naujas kryptis atsižvelgta ir į jos teiktus prašymus.

Nemažą įtaką šių krypčių atsiradimui, anot Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, turėjo praėjusiais metais Kauno LEZ veiklą pradėjusi Vokietijos gigantė „Hella“. Taip pat šį rudenį visu pajėgumu turėtų startuoti įmonės „Continental“ veikla.

„Automobilių elektronikos pramonės milžinės kartu sudėjus Kaune įdarbins daugiau kaip 1500 darbuotojų, kurių dalis atvyksta ir iš užsienio. Spartus keliautojų skaičiaus augimas ir investicijų šalyje skatinimas yra esminės priežastys, dėl kurių mes stipriname tiltus tarp Lietuvos ir Vokietijos“, – pažymėjo K. Matulaitis.

Iki šiol iš Kauno oro uosto į Kelną vykdė skrydžius tik krovininiaiai orlaiviai, skrydžiai buvo vykdomi tarptautinės logistikos bendrovės UPS užsakymu.

Beje, Vokietija – šalis, į kurią skrydžių pastaruoju metu pageidavo ir Vakarų Lietuvos verslininkai, Klaipėdos regiono savivaldybių asociacija bei turizmo organizacijos, tad po bendrų derybų nuo balandžio iš Palangos oro vartų į Dortmundą keleivius du kartus per savaitę skraidina „Wizz Air“ oro bendrovė.

Iš Vilniaus į Vokietiją  skrydžius vykdo „Lufthansa“, „airBaltic“, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ oro bendrovės bei siūlo keliones iš viso į šešis skirtingus šios šalies miestus.

Iš visų trijų Lietuvos oro uostų šiuo metu keleiviai gali vykti 94 kryptimis, iš jų – daugiau nei 20 krypčių yra tiesioginiai skrydžiai į kitų šalių sostines. 

Miesto taryba pritarė Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo 2019–2021 metų programai ir jungtinės veiklos sutarčiai dėl jos įgyvendinimo.

Dokumentą pasirašys Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės, įsteigusios asociaciją "Klaipėdos regionas".

Per šią organizaciją siekiama užtikrinti geresnį Klaipėdos regiono pasiekiamumą, vykdant esamus ir skatinant naujus skrydžius Palangos oro uoste, bei įgyvendinti įvairias kompleksines rinkodaros priemones.

Ankstesnių metų programos tikslas buvo pritraukti naują skrydžių maršrutą Palanga–Londonas–Palanga. Tai padaryti pavyko.

Šį kartą prioritetinė kryptis – Vokietija.

Nurodoma, kad Klaipėdos savivaldybės finansinis indėlis įgyvendinant programą siektų beveik 75 tūkst. eurų per metus. Per trejus metus susidarytų per 224 tūkst. eurų.

Svarstant šį klausimą, tarybos nariai domėjosi, kodėl pasirinkta Vokietijos kryptis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova atsakė, kad tokią nuomonę išreiškė turizmo ir verslo sektorius.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių jėgų suvienijimas ir prieš trejus metus pradėtas bendras darbas duoda vaisių.

"Tai, kas buvo pritraukta, ir lieka. Vokiškosios krypties nėra. Įvairios institucijos išreiškė nuomonę, kad jos reikia. Išsiskyrė tik nuomonės dėl oro uosto. Kol kas apie tai rizikinga kalbėti. Vyks konkursas", – tvirtino meras.

Tarybos narė Lilija Petraitienė kvietė balsuoti už projektą, nes skrydis į Vokietiją – gyvybiškai reikalingas.

"Kuo daugiau krypčių, tuo geriau", – tvirtino politikė.