Šiuolaikiškame dramos ir šokio projekte skambės vieno garsiausių šalies poetų Justino Marcinkevičiaus tekstai iš poemos „Mindaugas“, susipins baletas, vizualios projekcijos, įspūdingas apšvietimas ir specialiai šiam pastatymui kurta Mykolo Natalevičiaus muzika bei choreografija.

Mindaugo asmenį, valdovo vaizdinį ir valstybės pamatų kūrimo istoriją spektaklyje atskleis jaunos kartos režisierės, choreografės Marijos Simonos Šimulynaitės suburta komanda iš visos Lietuvos. Spektaklyje šoks profesionalūs Baltijos baleto teatro šokėjai, scenografijai (scenografas, kostiumų autorius – Erlandas Smolskas) išskirtinumo suteiks specialiai kuriamos vaizdo instaliacijos, muzikoje bus girdėti folkloro ir vargonų aidai, jie susipins su elektronika.

Šis „Mindaugas“ – aktyvus, judrus, vizualus, plastiškas ir temperamentingas. Režisierė kartu spektaklio videoprojektų autoriumi Rimu Sakalausku, ieškodami simbolio dramaturgijoje, jį pateikia įspūdingai, šiuolaikiškai, suprantamai ir vizualiai patraukliai tiek jaunajai, tiek vyresniajai kartai.

Režisierės teigimu, spektaklis atspindi ir mūsų laikų aktualijas. „Dabar mes, kaip XIII a. lietuviai, išsiskaldę po savo pilaites, žemeles, nedrįstame jungtis, vienytis. Nors ir baisiais būdais, bet Mindaugas mėgino visą Lietuvą sujungti. Ar jam pavyko? Manau, kad taip. Lietuviai – be galo kantri, stipri, galinga ir kovinga tauta. Noriu, kad šis spektaklis įkvėptų mūsų kartą būti ryžtingesne. Noriu, kad vienytumės ir kovotume už Lietuvą – tokią, kokią norėjo matyti Mindaugas, kokią norime ją matyti mes dabar ir mūsų vaikų ateityje“, – kalbėjo spektaklio režisierė M.S.Šimulynaitė.

Spektaklio atlikėjai: Jonas Čepulis, Aleksandra Metalnikova, Emilis Pavilionis, Mantas Barvičius, Martynas Vaidotas, Igoris Abramovičius, Telman Ragimov, Aleksandras Kleinas, Karolis Legenis, Žilvinas Beniuševičius, Ignas Armalis, Danielius Voinovas, Justas Girdvainis, Pijus Ožalas.

Spektaklio pradžia – 18 val., trukmė – 1 val. 20 min. (su pertrauka).

Bilietus platina „Bilietai.lt“.

Įteikė žiedus

Tradicinis miesto gimtadienio akcentas – Klaipėdos kultūros magistrų pagerbimo renginys. Šiais metais jų sąrašą papildė skulptorius Algirdas Bosas ir fotomenininkas Remigijus Treigys.

Vakar piliavietėje iškilmingos ceremonijos metu įteikti auksiniai žiedai, pagaminti pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį.

Skulptoriui A.Bosui kultūros magistro vardas buvo pasiūlytas suteikti už Klaipėdos krašto kultūrinio indentiteto formavimą. Jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.

Fotomenininkas R.Treigys įvertintas už fotografijų meninės kalbos išskirtinumą ir įtaigumą. Šią kandidatūrą pasiūlė Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga bei asociacija "Kūrėjų sąjunga".

Šiemet buvo pasiūlytos šešios kandidatūros: skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo, renginių organizatoriaus, režisieriaus Romando Žiubrio, chorvedžio, respublikinių dainų švenčių režisieriaus Vytauto Blūšiaus, aktorės Reginos Šaltenytės, fotomenininko R.Treigio, skulptoriaus A.Boso.

Kultūros magistrai Klaipėdoje renkami nuo 2003 m. Iš viso per 2003–2017 m. kultūros magistro vardas yra suteiktas 33 asmenims.

Ir nerodyti radiniai

Vakar naujai įrengtoje Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje vyko tarptautinės parodos ir katalogo "Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus" pristatymas.

Tiek ekspozicijoje, tiek leidinyje atskleidžiamas turtingas ir įvairus Klaipėdos regiono žmonių materialinių bei dvasinių vertybių pagrindu sukurtas kultūrinis palikimas.

Bendras viso projekto tikslas – pristatyti archeologinių tyrimų medžiagą nuo XIX a. antrosios pusės iki pastarųjų dienų, mat kraštą aktyviai tyrė vokiečių mokslininkai, tarpukario lietuviai, o po Antrojo pasaulinio karo iki dabar – naujos Lietuvos archeologų kartos.

Ši paroda (kaip ir katalogas) – pirmoji, skirta Klaipėdos regiono archeologijai. Čia bus eksponuojami visus minėtus tyrimo laikotarpius reprezentuojantys radiniai, dalis – dar niekada nerodyti.

Parodą ir katalogą parengė Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu.

Parodoje – maždaug 400 eksponatų, o į katalogą jų įtraukta net 836. Leidinį parengė ir tekstus parašė 25 lietuvių ir vokiečių mokslininkai bei muziejininkai. Solidžioje, daugiau kaip 400 puslapių apimties knygoje publikuojami 38 straipsniai lietuvių ir anglų kalbomis. Juose apibūdinami pagrindiniai Klaipėdos krašto raidos etapai nuo akmens amžiaus iki XVII a. pabaigos.

Skatina domėtis praeitimi

Vakar Klaipėdos pilies kiemo aikštėje miesto šventės dalyviai turėjo galimybę pamatyti ir šiuolaikinį Justino Marcinkevičiaus istorinės dramos "Mindaugas" pastatymą. Tai – bendras Baltijos baleto teatro ir LDK Valdovų rūmų projektas.

Vieną iškiliausių lietuvių literatūros kūrinių moderniu dramos ir šokio spektakliu paversti ryžosi jaunosios kartos režisierė Marija Simona Šimulynaitė.

Pasak jos, šimtmetį švenčiančiai Lietuvai kaip niekada reikia vienytis, skatinti jaunąją kartą domėtis lietuvių istorine dramaturgija bei savo tautos praeities galia.

Modernų rūbą spektakliui suteikusi režisierė stengėsi laikytis J.Marcinkevičiaus beveik prieš 50 metų parašytos dramos kontūrų.

Todėl žiūrovai turėjo galimybę išvysti visą kūrinį, kurio tematika aktuali ir šiomis dienomis. Pastatyme išryškintos tautos vienybės, stiprios valstybės, meilės tėvynei idėjos.