„Tai, kad urėdija taip greitai sureagavo į (teismo – BNS) sprendimą, yra labai gerai ir sveikintina. Mano nuomone, tai buvo vienintelis logiškas ir galimas sprendimas“, – BNS teigė Lina Paškevičiūtė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę galutinai nutarė, kad tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma įvertinti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumą jau veikiančioms ir būsimoms Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms.

Pasak L. Paškevičiūtės, teismo sprendimas parodė, kad šalies aplinkosaugos institucijos išsisukinėjo nuo įstatymų įgyvendinimo.

„Tiek ministerija (Aplinkos – BNS), tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek ta pati Valstybinė miškų urėdija žinojo, kad greičiausiai reikia (įvertinti kirtimų poveikio reikšmingumą – BNS) ir tiesiog dėl savo įprasto ūkininkiško nusiteikimo, kad dėl aplinkosaugos ir bendruomenės darome minimaliai, kiek galime, jos tiesiog laukė teismo sprendimo“, – aiškino L. Paškevičiūtė. 

Visiškai nepateisinama, kad reikėjo teismo, jog institucijos pradėtų įgyvendinti įstatymą.

„Visiškai nepateisinama, kad reikėjo teismo, jog institucijos pradėtų įgyvendinti įstatymą“, – pridūrė Aplinkosaugos koalicijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai dar 2022 metų gegužę panaikino Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktoriaus įsakymą, patvirtinusį Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, kuriame buvo numatyti miškų kirtimai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

L. Paškevičiūtės teigimu, stabdyti kirtimus visose šalyje esančiose „Natura 2000“ teritorijose reikėjo jau po šio teismo sprendimo.

„Po pirmosios instancijos teismo sprendimo jau turėjo būti imtasi aktyvių veiksmų. Šitame kontekste jau galime apskritai pradėti kalbėti apie gamtai padarytą žalą dėl prarastų ekosistemų, prarasto kraštovaizdžio“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Institucijų neveikimas jau daugiau kaip pusantrų metų yra akivaizdus.

„Institucijų neveikimas jau daugiau kaip pusantrų metų yra akivaizdus“, – kalbėjo koalicijos vadovė.

Jos teigimu, panaši situacija dabar vyksta ir su sanitariniais miškų kirtimais. Be to, anot L. Paškevičiūtės, lieka neaišku, ką Valstybinė miškų tarnyba darys su leidimais, anksčiau išduotais kirtimams „Natura 2000“ teritorijose.

„(Reikia – BNS) stabdyti, nes jie greičiausia yra nelegalūs. (...) Bent pristabdyti kol, nebus poveikio aplinkai įvertinimo“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) vadovas Saulius Vasiliauskas BNS kiek anksčiau sakė, kad dėl LVAT sprendimo planuojama įvertinti ir pagal dabartinę tvarką išduotus miškų kirtimo leidimus. Jis neatmetė, kad nustačius pažeidimus šie leidimai gali būti panaikinti.

„Tokios kaip ir prievolės tiesioginės nematome, bet irgi planuojame įvertinti ir priimti sprendimą. Jeigu matysime, kad galimai pažeistas įstatyme nurodytas įvertinimo principas, taip, tada mes galime ir naikinti išduotus leidimus, bet dar tokio atsakymo tvirto neturiu“, – BNS sakė S. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tarnyba su Aplinkos ministerija jau pradėjo tartis, ką ir kaip reikėtų keisti.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad numatoma keisti kirtimus reglamentuojančius teisės aktus.

Valstybinė miškų urėdija (VMU) antradienį paskelbė stabdanti kirtimus ne tik Ignalinos regione, bet visos šalies Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” teritorijose. Urėdija teigia rengianti reikšmingumo vertinimo dokumentus Saugomų teritorijų tarnybai dėl Ignalinos padalinio suplanuotų kirtimų.

LVAT gruodžio 6-ąją galutinai pripažino, kad VMT direktoriaus įsakymas, patvirtinęs Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei aplink jas.

„Kilus visuomenės susirūpinimui dėl kertamos Labanoro girios, šioje saugomoje teritorijoje esančiuose valstybiniuose miškuose vieną mėnesį nebus vykdomi jokie kirtimai“, – pranešė aplinkos ministras Kęstutis Navickas. 

Jo žodžiais, pertrauka būtina, siekiant iš naujo peržiūrėti miško kirtimų planus, įvertinti, ar ūkinė veikla Labanoro girioje ligšiol nebuvo neteisėta.

„Tam, kad peržiūrėtume visas planavimo procedūras, įvestume saugiklius, kad tokiose vietose – vertingiausi miškai, biologinės įvairovės miškai būtų apsaugoti, ir manau, kad ta pauzė tam ir reikalinga – susivokti, susiprasti, ar buvo padaryti pažeidimai, kad ateityje jų būtų išvengta“, – trečiadienį Seime po susitikimo su parlamento vadovu Viktoru Pranckiečiu BNS sakė ministras. 

V. Pranckiečio teigimu, miškų kirtimų planavimo problemų yra.

„Sustabdydamas ir ištirdamas visą padėtį, aiškiai galės atsakyti ir visuomenei, kokios yra klaidos, ar jos yra ir kaip pakeisti situaciją, kad planuoti taip, kad žmonių lūkesčius atitiktume“, – tvirtino Seimo pirmininkas.

Pasak K. Navicko, Labanoro regioniniame parke šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta. 

Ministras prognozuoja, kad visoje Lietuvoje jau iškirsta apie du trečdaliai suplanuotų iškirsti miškų. 

K. Navickas sakė neturintis informacijos dėl galimų pažeidimų kitose šalies vietose kertant valstybinius miškus, tačiau neatmetė, kad jų gali būti.

„Peržiūrėsime visų (kirtimų – BNS) planavimą iš esmės,“ – BNS teigė K. Navickas. 

Valstybinė miškų urėdija vienam mėnesiui privalės nutraukti kirtimus Labanoro regioniniame parke ir peržiūrėti šių kirtimų planavimo procedūras. Valstybinei miškų tarnybai pavesta per šį laiką patikrinti, kaip laikomasi miško kirtimo taisyklių, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Pasak premjero, netrukus Vyriausybę pasieks siūlymai, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, svarstomas klausimas ir dėl plynų kirtimų ribojimų.

Teismui skundžia padidintas miškų kirtimo normas

Visuomeninės organizacijos teismui skundžia Vyriausybės sprendimą nuo kitų metų didinti metines miškų kirtimo normas.

Ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pirmadienį pateikė asociacija „Gyvas miškas“ ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, BNS patvirtino teismo atstovė Nijolė Kerpauskienė.

Pasak jos, paskirta teisėja dar nėra priėmusi sprendimo, ar ieškinį priimti.

Gamtininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius BNS sako, kad teismo prašoma panaikinti rugpjūtį Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo metinė miškų kirtimo norma penkeriems metams didėtų 6 proc. Galutinį sprendimą dėl kirtimo normų dar turi priimti Seimas.

„Teisme taip pat siekiame išsiaiškinti, ar Lietuva, prieš numatydama didelio masto kirtimus saugomose teritorijose, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal ES direktyvą „Natura 2000“ teritorijoje, kuri apima visas Lietuvos saugomas teritorijas, ūkinei veiklai reikia poveikio aplinkai vertinimo, o jo niekada nebuvo daryta“, – BNS sakė A. Gaidamavičius.

Visuomenei pastaruoju metu susirūpinus kirtimais kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur – Labanoro girioje antradienį lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas. Trečiadienį ministras pareiškė, kad kirtimai visuose Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose stabdomi vienam mėnesiui, o per tą laiką bus peržiūrėti kirtimų planai.

„Nors ministras ginasi, kad kirtimai saugomų teritorijų nepalies, bet mums sunku tikėti šituo ministru, nes iš pradžių žadėjo, kad nebus didinamos kirtimo normos, bet paskui jam nedalyvaujant (Vyriausybės posėdyje – BNS), jos buvo padidintos. Vadinasi, jis nelabai kontroliuoja situacijos“, – sakė A. Gaidamavičius.

Prieštarauja Vyriausybės programai

A. Gaidamavičius BNS patvirtino nuo 2012 metų esantis valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.

„Aš buvau vienas autorių Vyriausybės programoje dėl plynų kirtimų mažinimo, bet Valstiečių sąjungoje yra daug skirtingų nuomonių. Nereikia galvoti, kad jei aplinkos ministras kitaip galvoja, tai ir mes turime kitaip galvoti. Darymas priešingai nei buvo rinkiminiuose pažaduose veda į pražūtį“, – sakė gamtininkas.

Vyriausybės programoje rašoma: „Vyriausybė (...) įsipareigoja nuosekliai vykdyti tvarią ir subalansuotą miškų ūkio politiką, vienodą dėmesį skirti ekologinių, ekonominių ir socialinių miškų funkcijų užtikrinimui ir suderinamumui, o miškus vertinti kaip valstybės turtą ir išteklių, kuris privalo būti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas“.

Tarp numatytų priemonių yra siekis tolygiai mažinti plynųjų kirtimų apimtis.

„Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms“, – rašoma Vyriausybės programoje.

VMU vadovas M. Pulkauninkas BNS antradienį teigė, kad Labanoro girioje kertami valstybiniai miškai priskirti ūkinei veiklai.

Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos pasiūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai – 6 proc. didesnei nei 2014–2018 metais. Tačiau nutarimo projektą Vyriausybei teikusi Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, siūlė normą 2019–2023 metams palikti tokią pat, kaip 2014–2018 metais – 11 168 hektarų, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.

Vis dėlto, siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino 6 proc. didesnę kirtimo normą 2019-2023 metams.