Septynaukščio nepavyko "prastumti"
Dar pernai statybine technika užgriozdintas prie Dangės ir Biržos tilto esantis Žvejų g. 2B sklypas klaipėdiečiams ir miesto turistams kelia įvairių emocijų.
Vienus erzina senamiesčio nepuošiantis vaizdas, kiti nesupranta, kam reikia taip ilgai kasinėti pagrindinėje miesto vietoje, treti kaltina miesto valdžią abejingumu centre užsitęsusiai netvarkai.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko teigimu, prieš prasidedant statyboms, būtini dar vieni archeologiniai tyrimai.
Valstybei priklausantį sklypą pagal ilgalaikės nuomos sutartį valdo Klaipėdoje registruota bendrovė "V.Paulius & Associates".
Įmonė aukciono būdu jį išsinuomojo dar 2002 m.
L.Kavaliauskas priminė, kad tarp atsakingų institucijų ir verslininkų vyko ilgos derybos.
Mat iš pradžių norėta statyti septynių aukštų pastatą, tačiau šiems planams pasipriešino aplinkinių namų gyventojai, visuomenės atstovai bei Kultūros paveldo departamentas.
Maždaug prieš dešimtmetį vykusių teisminių ginčų metu paveldosaugininkams pavyko įrodyti savo tiesą.
Savininkai iš pradžių puoselėjo viltis pastatyti septynių aukštų pastatą, lygiuojantis į šalia esančią savotišką tarpukario klaidą.
"Savininkai iš pradžių puoselėjo viltis pastatyti septynių aukštų pastatą, lygiuojantis į šalia esančią savotišką tarpukario klaidą. Bet šiuo klausimu buvome gana griežti ir viešąjį interesą gynėme teismuose, kad atsirasiantis objektas neužgožtų senamiesčio vaizdo", – kalbėjo pašnekovas.
Prieigos prie vandens neužtvers
L.Kavaliausko manymu, atkurtas vadinamasis "Salamander" namas papuoš pagrindinę miesto erdvę.
Šiuo metu archeologai tikslina buvusio pastato pamatų kontūrus.
"Savininkai vis dėlto nutarė atkurti pastatą tokį, koks jis buvo istoriniais laikais. Žinau, kad jau rengiamas projektas. Tačiau iškilo viena problema. Archeologiniai tyrimai parodė, kad vienas kampas dabar lipa ant Biržos tilto laiptelio. Bet statytojai įsipareigojo pakoreguoti pačius laiptus, kad vizualiai atrodytų normaliai", – pasakojo L.Kavaliauskas.
Esą pėstiesiems prieigos į senamiestį ar prie Dangės verslininkai neužbarikaduos.
Per šventes – be apkasų
Bendrovės "V.Paulius & Associates" atstovė Vilma Vaičekauskienė praėjusią savaitę pati lankėsi statybvietėje ir patikino, kad prieš prasidedant pagrindinei miesto šventei teritorija bus sutvarkyta ir uždengta, kad nedarkytų senamiesčio vaizdo.
"Skubame tvarkytis, nes Jūros šventei nesinori palikti apkasų", – tikino V.Vaičekauskienė.
Moteris neneigė, kad optimistiniu atveju statybos prasidės tik kitais metais.
Pastatas atstatomas įmonės privačiomis lėšomis. Jame bus vystoma komercinė veikla, daug šansų, kad čia veiks viešbutis.
Konkurse – klaipėdiečių triumfas
Dar 2014-ųjų birželį bendrovė "V.Paulius & Associates" kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija buvo paskelbusi atvirą konkursą ir sulaukė 19 projektuotojų pasiūlymų.
Pateiktus darbus vertino ir tris geriausius rinko septynių narių komisija.
Tarp jų – du Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento darbuotojai.
Vieni svarbiausių reikalavimų – žymus objektas turi būti atkurtas taip, kad labiausiai primintų buvusįjį ir derėtų senamiesčio aplinkoje.
Komisija trečiąją vietą skyrė klaipėdiečių bendrovės A405 architektų Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Sauliaus Plungės projektui "Istorija+".
Būtent pastarąjį įmonė "V.Paulius & Associates" pasirinko įgyvendinti.
Esą klaipėdiečių darbas atitinka Kultūros paveldo departamento pateiktus reikalavimus, o pastato tūrio proporcijos artimos sklype buvusiam "Salamander" pastatui.
Vertinimo komisija nurodė ir projekto silpnybes – buvusio objekto atstatymas siūlomas su papildomu išplėtimu stikliniais tūriais.
Esą taip būtų imituojama senojo pastato rekonstrukcija, nors iš esmės statomas naujas pastatas.
Tokie siūlymai prieštarauja 1964 m. Venecijos chartijos 9 ir 12 straipsniams, kurie teigia, kad trūkstamų dalių pakaitalai turi harmoningai derėti su visuma, bet tuo pat metu skirtis nuo originalo, kad restauravimas neklastotų meninio arba istorinio įrodymo.
"Viešojo intereso nepamirštame"
Sklype Žvejų g. 2B XVI–XVII a. buvo įrengtos pirmosios miesto svarstyklės, ant kurių sverdavo iš užsienio atvežtas ar svetur gabenamas prekes.
Vėliau, perstačius statinį, jis tapo gyvenamosios paskirties.
XX a. pradžioje čia savo atstovybę ir parduotuvę įkūrė Vokietijos batų siuvimo bei prekybos įmonė "Salamander".
1944-aisiais po sovietų lėktuvų bombardavimo pastatas buvo apgadintas, o visai nugriautas 1947-aisiais.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus tyrimus, archeologai atkasė istorinio objekto pamatus.
Šešiolika metų jie buvo "užšaldyti", kai pernai Žvejų gatvės dalyje vėl pasirodė archeologai.
Dabartiniuose verslininkų planuose – per 430 kvadratinių metrų, dviejų aukštų su mansarda pastatas.
"Aukštingumas, kaip ir perimetras, numatomi tokie, kokie buvo tikrojo "Salamander" pastato. Nei daugiau, nei mažiau. Tai – vienas pagrindinių Kultūros departamento reikalavimų. Dėl to turime šiek tiek pakoreguoti detalųjį planą, nes šiuo metu sklypo ribos neatitinka senojo užstatymo. Sprendžiame, kaip neužblokuoti tako. Viešojo intereso tikrai nepamirštame ir į jį atsižvelgiame", – tikino V.Vaičekauskienė.
Sausio pabaigoje dėl statybų Žvejų gatvėje miesto rotušėje buvo surengtas pasitarimas su įvairių institucijų atstovais ir projekto vykdytojais.
Jam pasibaigus miesto meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad pagaliau, po 16 metų trukusios istorijos, matyti šviesa tunelio gale.
"Nuveiktas didelis darbas, atlikta daug tyrinėjimų, derinimų. Smagu, kad beveik unisonu tai pripažįsta ir visos institucijos, kurios šiaip jau labai retai sutaria", – tąkart kalbėjo meras.
Jis taip pat juokavo, kad galbūt metų pabaigoje pro kabineto langą galės atlikti statybų priežiūros misiją.
Istorikai neprieštarauja
"Nesame pirmūnai. Lenkų, vokiečių pavyzdžiai parodė – jeigu turime pakankamai šaltinių atkūrimui, viską atliekant labai preciziškai, o ne falsifikuojant, tokios iniciatyvos yra geros", – teigė istorikas Jonas Genys.
Kitas klausimas, ar šiuo atveju tų šaltinių tikrai pakanka.
"Preliminariai du buvusio "Salamander" pastato fasadus tikrai žinau, daugiausia buvo fotografuota iš Dangės upės perspektyvos. Kitos fotografijos darytos nuo Biržos tilto antros pusės. Klausimas, kaip yra dėl pietinio fasado, nusukto į Žvejų gatvę? Tiesą sakant, nežinau, kiek projektas yra grįstas istoriniais tyrimais. Archeologai gali padėti tik fragmentiškai", – svarstė istorikas.
Pasak istorijos ir paveldo specialisto Dainiaus Elerto, ketinimai atkurti istorinį "Salamander" namą, į miesto kultūrinį centrą grąžinant vieną jo elementų, sveikintini.
"Toliau esantys keisti statiniai neturi nieko bendra su tuo, kas buvo, ir yra blogesnis pavyzdys. Šis galėtų tapti teigiamu. O pastato funkcija – jau antraeilis dalykas. Žvelgiant į jo istoriją, anksčiau pirmajame aukšte veikė parduotuvė, taigi nedaug ir nutolstame nuo prieškarinio modelio", – kalbėjo D.Elertas.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė vylėsi, kad privačiomis lėšomis planuojamos statybos vyks greičiau nei valdiškos.
"Tai, ką mes istoriškai sugrąžiname į savo vietas, yra naudinga ir reikalinga. Kita vertus, duobė su žvyru ir daugybę metų netvarkytu grindiniu tikrai nepuošia mūsų miesto. Didelė problema kiekvieną kartą žmonėms papasakoti, kas čia buvo ir kas dar bus. Kuo greičiau vyks statybos, tuo geriau. Bet kuriuo atveju, tai turėtų būti autentiškai atrodantis pastatas be pernelyg didelių improvizacijų, kokį mes esame matę senoviniuose atvirukuose", – atkreipė dėmesį R.Savickienė.
Pasak pašnekovės, išties opi problema yra buvęs "Baltijos" kino teatras, tapęs tikra miesto piktžaizde. Būtina kuo greičiau įtikinti pastato savininkus jį sutvarkyti.
Dar 1998-aisiais iš savivaldybės šį objektą įsigijo Šiauliuose registruota bendrovė "Fisanta".
Verslininkai ketino šioje vietoje įrengti svečių namus, tačiau planai virto šnipštu.
"Fisanta" jau yra bausta piniginėmis baudomis už pastato nepriežiūrą, tačiau kol kas reikalai faktiškai nejuda.
