Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, nusikaltimas įvykdytas sekmadienį, apie 16 val., Sodų gatvėje.

Nepažįstamas asmuo, papurškęs ašarinių dujų 45 metų vyrui į akis, pagrobė piniginę. Nuostolis – 850 eurų.

Nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteikta medicininė pagalba, jis išleistas gydytis  ambulatoriškai.

Dėl plėšimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, ketvirtadienio naktį, apie 0.30 val., Sodų gatvėje, trys asmenys užpuolė 58 metų vyrą bei pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, asmens tapatybės dokumentą, dvi banko mokėjimo korteles, pinigus.

Nuostolis – 921 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

„Šv. Stepono bažnyčios prieigos kaip galima viešoji erdvė stoties rajone ir aplinkinėse teritorijose yra daugiausiai potencialo turinti vieta. Pagrindinis vietos traukos objektas – restauruota Šv. Stepono bažnyčia, todėl projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę, kartu informuojant apie buvusių kapinių vietą“, – apie projektą pasakoja „Vilniaus planas“ projektų vadovas, architektas Vincas Brezgys.

Nuo XVI a. prie kelio, vedusio per Rūdininkus į Krokuvą, buvo bažnyčia, kapinės, vienuolyno sodas ir ilgą laiką ši teritorija žaliavo. Vėliau carinė valdžia čia įkurdino kalėjimą, bažnyčia virto akmenskaldžių cechu, o sovietmečiu ir visa teritorija tapo sandėliavimo ir gamybos zona. Miesto planuose ir Šv. Stepono gatvės istorinės trasos atkūrimas, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Projektu siekiame atskleisti bažnyčios grožį ir sukurti gyventojams poilsiui tinkamą erdvę.

Bendrovės „Vilniaus planas“ parengtame projekte numatyta ne tik sutvarkyti ir pritaikyti visuomenės poreikiams Šv. Stepono bažnyčios aplinką, bet ir atkurti Šv. Stepono gatvės istorinę trasą, pirmenybę suteikiant pėstiesiems ir dviratininkams.

Didžiojoje dalyje teritorijos bus išardyta asfalto danga ir sukurta pieva su želdynais gyventojų poilsiui ir atokvėpiui. Išraiškingas vietos reljefas bus išsaugotas, o pėsčiųjų takai tiesiami vadovaujantis universaliojo dizaino principais – kad būtų patogu šeimoms su vežimėliais, senjorams ir turintiems kitų individualių poreikių. Pagrindiniai pėsčiųjų takai apjuos visą Šv. Stepono skvero teritoriją, o buvusių kapinių ribą paryškins kitos spalvos trinkelės.

Prie Šv. Stepono bažnyčios esanti teritorijos dalis turėtų tapti naujuoju traukos objektu – atnaujinus buvusios katilinės pastatą, ten įsikurs Jaunimo centras. Dviejų aukštų pastatas bus skirtas renginiams, meno parodoms ir įvairioms jaunimo iniciatyvoms. Šalia šio centro jauniausiems skvero lankytojams numatyta vaikų žaidimų aikštelė.

Pagal architekto Pauliaus Jonio idėją, tvarkomoje teritorijoje bus eksponuojami ir sovietmečio laikotarpio brutalią invaziją į šią teritoriją menantys statiniai – tiltinis kranas, gelžbetoninis rezervuaras ir kaminas. Kadaise pramoninėms reikmėms naudoti objektai bus pritaikyti naujai funkcijai ir leis lankytojams papasakoti permainingą vietos istoriją. Teritorijoje taip pat numatoma eksponuoti tyrimų metu atrastus Šv. Roko koplyčios pamatus bei monumentalioje kompozicijoje meninėmis priemonėmis įamžinti XV–XX a. čia palaidotų žymiausių vilniečių atminimą.

Nors pati Šv. Stepono bažnyčia nepatenka į projekto ribas, planuojama ją tinkamai apšviesti ir suformuoti grindinį aplink visą fasadą. Visoje teritorijoje bus atnaujintas arba įrengtas naujas apšvietimas, kiti mažosios architektūros akcentai. Sutvarkius bažnyčią ji bus atiduota tikintiesiems.

Stoties prieigose veikiančiose aludėse prisigėrę tautiečiai į darbą paleidžia kumščius, plėšikauja ir kabinėjasi prie žmonių.

Vos pakalbantis miegojęs žmogus po kelių akimirkų kilo it feniksas iš pelenų.

„Kabinėjiesi? Galiu duoti į snukį“, – sakė vyras.

Bet greitai prasidėjęs konfliktas greitai ir pasibaigė. Sako, kad tokie čia – kasdienybė, tik į galvą gauna ne visi.

„Aš čia dirbu jau keturiolika metų, tai mane tikrai gerbia“, – teigė barmenė.

Liudytojo užfiksuoti vaizdai – prie baro vyrai puola vienas kitam į atlapus. Ten dirbanti, veido nenorinti rodyti moteris sako, kad darbe pasitaiko visko.

„Ir tarp blaivių būna. Tikriausiai kompanijoje jie tarpusavyje pešasi“, – sakė moteris.

Didžiausią susirūpinimą, anot policijos, kelia reportaže rodomas baras, mat kai likę dirba iki 20 val., šis alų pilsto iki pat vidurnakčio.

„Su raštu kreipėmės į Savivaldybę, pateikdami kriminogeninę situaciją, kad galbūt apribotų licencijas, spręstų klausimą dėl tų barų-kavinių“, – kalbėjo Vilniaus miesto trečio policijos komisariato viršininkas Žydrūnas Rimkevičius.

Greta – ir taksi aikštelė, todėl taksistai mato baisius vaizdus. Esą su baro savininkais buvo kalbėta jau ne kartą, tačiau esminių pokyčių nematyti. Kai kurie lankytojai pastebi, kad tokiai mažai teritorijai barų skaičius čia yra gerokai per didelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Baro darbuotoja tokiai minčiai nepritaria.

„Jeigu barų nebus čia, tai žmonės eis į kitus rajonus. Kiekviename rajone yra pilna barų“, – teigė moteris.

Tik kai koncentracija didesnė, tai ir nusikalstamumas auga. Policija vos spėja priimti pareiškimus. Kito liudytojo kadruose užfiksuota, kaip išgėrę vyrai lyg atsisveikindami apsikabina, o tuo momentu naujas draugas ima ir iš kišenės ištraukia piniginę.

„Nemaža dalis nukentėjusiųjų būna visiškai neblaivūs, kurie arba pajuda sunkiai, arba nesiorientuoja aplinkoje. Jų bejėgiška būkle pasinaudoja asmenys, kurie galima padarė nusikalstamas veikas“, – tęsė Ž. Rimkevičius.

Policija įveda specialų planą ir didina stoties teritorijos kontrolę.

Visgi, ne vien alkoholis čia problema. Netoli stoties randamas ne vienas švirkštas. Narkotikų prekyba čia tiesiog klesti.

„Pradėta ne mažiau penkių ikiteisminių tyrimų“, – kalbėjo Ž. Rimkevičius.

Vertinimo komisijos nuomone, iš 33 konkursui pateiktų darbų geriausiai Vilniaus architektūrinę viziją atitinka projektas „Green connect“, kurio autorius yra kompanija „Zaha Hadid Architects“, įsikūrusi Londone.

Antroji vieta atiteko darbui, pažymėtam kodu „314159“ („B&M Architects Ltd Arkkitehtuuritoimisto B&M Oy“, Suomija), trečioji – „19MM75“ („SBS Engineering Group Sp. z.oo“, Lenkija), ketvirtoji – „VGS159“ (jungtinė veikla – bendrovė „Archinova“ su „PLH Arkitekter A/S“, Lietuva ir Danija), penktoji – „ZSEBUA“ („Shenzhen Aube Architectural EngineeringDesign Co., Ltd“, Kinija).

Konkurso nugalėtojas paaiškės baigus viešųjų pirkimų procedūras – remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, Viešųjų pirkimų komisija toliau tikrins tiekėjų kvalifikaciją ir kitus privalomus dokumentus, prireikus prašys dokumentų patikslinimo. Planuojama, kad konkurso nugalėtojas bus paskelbtas lapkričio mėnesį.

Laimėtojams skirtas 120 tūkst. eurų prizinis fondas: pirmosios vietos laimėtojui atiteks 50 tūkst. eurų, antrosios – 30 tūkst. eurų, trečiosios – 20 tūkst. eurų premijos. Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmę konkurso dalyviai gaus 10 tūkst. eurų premijas.

„Dirbame, kad visas Stoties rajonas – įskaitant geležinkelio stotį, autobusų stotį, viešojo transporto terminalą ir visą aikštę – atitiktų šiandien kuriamo Vilniaus kriterijus: būtų žalias, patogus ir įkvepiantis. Miestas jau investuoja į aplinkines erdves, pasiruošęs dar daugiau investuoti į aikštę, gatves bei jų naują – patogesnį ir žalesnį – veidą. Tikiuosi, kad geriausios idėjos komandai pavyks išplėtoti savo idėją taip, kad ji atsakytų į visus klausimus, kurių kol kas kyla, ir išpildytų savo idėją pagal aukščiausius Vilniaus keliamus kokybės reikalavimus“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vadovo Manto Bartuškos, šiuolaikiniame mieste stotis nebėra tiesiog pastatas, kuriame galima nusipirkti bilietą ar pasėdėti prieš kelionę. Stotis bei jos apylinkės turi tapti nauju traukos centru su laisvalaikio ir paslaugų erdvėmis, patogiomis jungtimis pėstiesiems, dviratininkams ir visiems, besirenkantiems patogias bei žalias keliones traukiniais.

„Dėl to esame pasiryžę atverti visiems gyventojams iki šiol buvusias uždaras industrines erdves, jas pritaikyti žmonėms. Daugiau nei prieš metus parodėme pavyzdį ir patys įsikūrėme arčiau stoties. Ir tai – tik pradžia“, – kalbėjo M. Bartuška.

Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis didžiuojasi, kad ne tik sostinei svarbus projektas pritraukė tokio lygio tarptautinių architektūros studijų dėmesį. „Gavome daug stiprių, miesto architektūrinį veidą praturtinti galinčių darbų. Komisijos geriausia pripažintos idėjos autoriai – „Zaha Hadid Architects“ biuras – pažįsta Vilnių, turi didžiulę tokio sudėtingumo objektų projektavimo patirtį, jau projektuoja „Rail Baltica“ geležinkelio stotį Taline. Jų pateikta projektinė idėja kuria savitą, atpažįstamą, su kontekstu tinkamą santykį turintį naujojo stoties terminalo įvaizdį, formuoja kokybišką viešųjų erdvių sistemą ir per ją užtikrina svarbius ryšius tarp Naujininkų, Naujamiesčio ir Senamiesčio. Be to – sukuria galimybes geležinkelio komplekso gamybinės zonos ir aplinkinių teritorijų konversijai, gerai derina funkcinius ir estetinius sprendimus. Žinoma, tai tik pirminė idėja, bet ji tikrai galės būti vystoma, detalizuojama ir plėtojama“, – sakė M. Pakalnis.

Tarptautinis konkursas buvo paskelbtas šių metų kovo mėnesį, sulaukta 33 dalyvių darbų. Su visomis architektų vizijomis ir jų autoriais kviečiame susipažinti projekto svetainėje www.vilniusconnect.lt.

Architektūrinio konkurso organizatoriai – „Lietuvos geležinkeliai“, šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ ir Vilniaus miesto savivaldybė. Konkurso organizatoriams atstovauja konsultacijų bendrovė „Civitta“ ir Lietuvos architektų sąjunga.

Kaip pranešė policija, palaikai rasti vėlų ketvirtadienio vakarą, apie 23.20 val., kieme Sodų gatvėje.

Mirusio nenustatytos tapatybės apie 40 metų amžiaus vyro kūnas buvo be išorinių smurto žymių.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Anton Nikitin, Vilniaus miesto savivaldybės vyr. inžinieriaus ir administracijos vyr. patarėjo, teigimu, Stoties rajonas yra vienas svarbiausių miesto ir visos šalies susisiekimo objektų, tad jo pertvarka orientuota į visus eismo dalyvius. 

„Pėstiesiems skirtos patogios jungtys turi būti užtikrintos tiek Stoties teritorijos ribose, tarkime, persėdant iš miesto viešojo transporto į traukinį, tiek susisiekiant su Senamiesčiu, Naujamiesčiu ar Naujininkais. Kalbant apie judumą dviračiu, turime atsižvelgti į kasdieniam susisiekimui ar laisvalaikiui patogiausias ir tiesiausias jungtis tarp miesto rajonų bei kelionių multimodalumą. Siekis, kad patogiai atvykus dviračiu ar paspirtuku galima būtų juos palikti ir traukiniu ar autobusu vykti į kitą miestą, atvykus iš kito miesto – lygiai taip pat patogiai nukeliauti į Vilniaus centrinę dalį. Taip yra daugelyje Europos miestų“, – sako A. Nikitin.

Takus „iš niekur“ ketinama sujungti į tinklą

Paversti Stoties rajoną daugiafunkciniu mobilumo centru yra vienas iš „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projekto „Vilnius Connect“ tikslų. Planuojama, kad Stoties teritorijoje taip pat atsiras daug naujų viešosios paskirties, paslaugų ir darbo erdvių, o šis rajonas taps integralia miesto dalimi.

„Šiuo metu sostinės dviračių mėgėjai turi nemažai galimybių derinti keliavimą traukiniu ir dviračiais – „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo maršrutų, kur vos išlipus iš traukinio atsiduriama pažintiniame take ir galima kelionę tęsti toliau. Pradedama pertvarka Stoties rajoną padarys dviratininkams lengviau pasiekiamą ir dar labiau prisidės prie ekologiško ir sveikesnio keliavimo dviračiais populiarinimo“, – sako A. Nikitin.

Dviračių takų tinklo plėtros Stoties ir aplinkiniuose rajonuose darbus ketinama pradėti artimiausiu metu – tiesti takus Algirdo (2 km ilgio taką), Geležinkelio (0,9 km), Dariaus ir Girėno (1 km) gatvėse. Naujininkų pusėje, Pelesos g., taip pat planuojama apie 1,4 km ilgio dviračių trasa, šiemet jau pradėti darbai ir Šaltkalvių g., ją pertvarkant į ramesnio eismo gatvę, kad būtų saugu ja važiuoti dviračiu.

Vakarinėje Stoties teritorijos dalyje numatoma projektuoti rekreacinio tipo viaduką per geležinkelį, sujungsiantį Šv. Stepono gatvę ir skverą su pėsčiųjų taku Naujininkų pusėje bei naujai formuojama viešąja erdve ties Dzūkų ir Pelesos gatvių sankirta.

Šios su teritorijos pertvarka atsirasiančios jungtys sudarys bendrą pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kurio dalimi bus ir ramaus eismo Naujamiesčio ar Naujininkų gatvės, kuriose saugu ir patogu keliauti be atskirų takų.

Vienos seniausių sostinės dviračių nuomos įmonių vadovas Frank Kulikauskas-Wurft šiuos pokyčius vertina itin teigiamai. Jo nuomone, dabartinė situacija su dviračių takais Vilniaus Stoties ir aplinkiniuose rajonuose yra labai liūdna ir ją būtina keisti kuo skubiau.

„Aplink stotį beveik nėra dviračių takų, išimtis yra takas per tiltą, jungiantį Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatves, tačiau ir jis prasideda „iš niekur“. Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį dviratininkams nepritaikytas. Stoties rajonas ir netoliese esanti Naujamiesčio dalis šiuo metu nėra patraukli norintiems pasivažinėti ar kažkur nukeliauti dviračiu ir dėl čia dominuojančio automobilių eismo. Iš bėdos galima važiuoti lėtesnio eismo Naujamiesčio gatvėmis – Algirdo, Ševčenkos ir pan., tačiau ir jos ne itin patogios“, – pastebi F. Kulikauskas-Wurft.

Dviračiais – beveik dešimtadalis kelionių

Dviračių nuomos bendrovės direktoriaus teigimu, apskritai dviračių takų tinklo situacija Vilniuje nėra pavyzdinė, tačiau optimistiškai nuteikia pastaruoju metu vykstantys senų takų atnaujinimai ir naujų tiesimas. Dviratis laikytinas tiek laisvalaikio praleidimo, tiek transporto priemone, kuria vykstama, pavyzdžiui, į darbą. 

„Pažintiniai takai, skirti pasivažinėti vaizdingose sostinės vietose, tokie kaip takai prie Neries, į Vingio parką ir iki Žaliųjų ežerų, yra labai gražūs ir žinomi net tarptautiniu mastu. Problemos kyla, kai bandoma mieste esančius takus išnaudoti susisiekimui: vykimui į darbą, parduotuvę, vaikų vežimui į darželius ir pan. Važinėjantys dviračiu pasakys, kad trūksta jungčių, kai kurios atkarpos nesaugios, ypač važiuojant su mažesniais vaikais, kitur – prasta danga, dažnai takai veda iš „niekur“ į „niekur“, – vardija F. Kulikauskas-Wurft.

Vilniaus savivaldybės atstovas pritaria, kad kartais gali susidaryti įspūdis, jog takai tiesiami iš „niekur“ į „niekur“, kadangi projektai vykdomi etapais.

„Labai norėtume turėti galimybę nutiesti visus dviračių takus vienu kartu, tačiau tai – neįmanomas uždavinys. Tad paprastesnės atkarpos įrengiamos greičiau, sudėtingesni projektai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ilgesnis projektavimas, finansavimo ypatumai, viešųjų pirkimų procedūros ir kita, kartais užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visgi, jeigu pažiūrėtume į miesto dviračių takų žemėlapį 2015 metais ir dabar, tinklas jau gana ryškus ir yra nemažai nenutrūkstančių jungčių. Netrukus jas papildys jau suprojektuotos ar projektuojamos jungtys, kurios leis dviračiu keliauti dar sklandžiau“, – tikina A. Nikitin.

Jo teigimu, pagrindinių sostinės dviračių trasų tinklą siekiama sujungti iki 2023 m., darbai planuojami daugelyje miesto rajonų. Kasmet ketinama nutiesti ar atnaujinti bent po keliolika kilometrų dviračių takų, prie patogesnių jungčių prisidės ir ramaus eismo gatvių projektai. Norima, kad per artimiausią dešimtmetį apie 8 proc. visų kelionių mieste vyktų dviračiais.

Šiuo metu Vilniuje skaičiuojama daugiau kaip 120 km kokybiško dviračių takų tinklo, kurio didžiąją dalį sudaro raudonos asfalto dangos takai, anot A. Nikitin, jau spėję tapti miesto dviračių infrastruktūros vizitine kortele. Dviračių takų tinklas labiausiai išplėtotas tankiausiai urbanizuotose miesto teritorijose – vakaruose bei šiaurės vakaruose (Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse, Fabijoniškėse), taip pat didžiausią darbo vietų skaičių generuojančioje centrinėje miesto dalyje (Šnipiškėse, Žirmūnuose).

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, Stoties rajono potencialą matantis Vilnius kokybinę jo pertvarką brandina remdamasis geraisiais kitų Europos šalių pavyzdžiais.

„Dabar Stoties rajonas iš esmės yra gamybinė teritorija, kurioje taisomi lokomotyvai – vos už 500 metrų nuo senamiesčio. Visa tai pasikeis jau netrukus. Vilniečiams uždaros buvusios erdvės, slepiančios ir miesto istorijos simbolius, taps atviros. Planuojama, kad teritorijoje atsiras daug viešųjų funkcijų, darbo ir gyvenamųjų vietų. Įgyvendinus „Lietuvos geležinkelių“ inicijuotą Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“, šis rajonas pagaliau taps visaverte miesto dalimi“, – sakė M. Pakalnis.

Netrukus – tarptautinis architektūros konkursas

Vakarų Europos stočių pavyzdžiu bus kuriamas modernus daugiafunkcis mobilumo, verslo ir laisvalaikio rajonas su gyvybinga bei atvira gyventojams teritorija, iš kurios bus patogus susisiekimas su kitais Vilniaus mikrorajonais bei Lietuvos ir kitų šalių miestais.

„Šiuo metu rengiamasi skelbti tarptautinį architektūros konkursą Vilniaus geležinkelio stoties pastato pertvarkos ir naujo keleivių aptarnavimui skirto statinio virš bėgių, viešojo miesto transporto terminalo bei stoties aikštės geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti“, – komentavo M. Pakalnis.

Šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas, kuris atsakys, kokio dydžio ir tūrio statiniai galėtų būti plėtojami bei kokios galimos jungtys per geležinkelio bėgius.

Ambicingiausia konversija sostinėje

Stoties rajono konversija, anot M. Pakalnio, iš kitų išsiskiria ambicingumu bei tuo, kad pokytį inicijavo viešosios institucijos.

„Šią konversiją dydžiu bei ambicingumu galima lyginti nebent tik su Paupio rajonu. Potencialo čia kur kas daugiau – turime viešąjį transportą, rajonas ribojasi su Senamiesčiu, daugybė galimybių sukurti darbo vietas ir kultūrines erdves. Stoties rajono pertvarką inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“, Paupio – taip pat savivaldybė. Tačiau esminis skirtumas – Paupio rajone savivaldybė nustatė taisykles, o didžioji Stoties teritorijos dalis yra visuomenės nuosavybė, todėl šiame projekte visuomenės poreikiams ir interesams galima skirti dar didesnį dėmesį“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.

Kaip tik todėl, jo teigimu, apie stoties atgimimą negalima kalbėti kaip apie paprastą nekilnojamojo turto projektą – tai nauda ne tik pačiam rajonui, bet ir visam miestui bei šaliai, juk kalbama apie Lietuvos sostinės susisiekimo vartus.

„Per vadinamąją geležinę upę nusidrieks tiltas, kuris sujungs Naujininkus ir Senamiestį, taip pat ir Naujamiestį. Naujininkai iš atsiskyrėliško rajono gali tapti savo charakteriu ir savitumu spinduliuojančiu rajonu, tokių gerų pavyzdžių galime matyti Užupyje ar Naujamiesčio prieigose. Grąžinant Stoties rajoną gyventojams ne mažiau svarbios ir viešosios erdvės, pavyzdžiui, aikštės pertvarka, kuri taptų mėgstama vieta poilsiui ir kitos veikloms. Be to, rajonas bus statomas ant senojo Vilniaus pamatų, išnaudosime turimą paveldą didesnei rajono vertei sukurti – bus išlaikytas rajono savitumas jam suteikiant patrauklesnį veidą“, – sakė M. Pakalnis.

Istorinis pramonės rajonas tampa miesto dalimi

Ekskursijų po Vilnių iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas ir gidas Albertas Kazlauskas pasakoja, kad iki geležinkelio atsiradimo XIX a. antroje pusėje Stoties apylinkės buvo priemiestis, retai gyvenama vieta. Tačiau kartu su geležinkeliu ši vietovė tapo pramonine zona.

Geležinkelio atsiradimą A. Kazlauskas prilygina interneto išplitimui – jis paspartino krovinių ir keleivių judėjimą, prie geležinkelio ėmė kurtis ir fabrikai, kad būtų patogu transportuoti pagamintą produkciją ar gauti reikalingų medžiagų. Tuo pačiu laikotarpiu šalia geležinkelio ėmė dygti ir gyvenamieji namai, kurie buvo skirti darbininkams.

Su Stoties rajonu miesto istorija besidominčius žmones pažindinantis gidas neabejoja rajono potencialu ir laukia jo atgimimo.

„Kokio grožio namai stovi Šopeno, Geležinkelio gatvėse, taip pat Kauno gatvės pradžioje. Tačiau šiandien žmonės, nenorėdami ilgai užsibūti šioje miesto dalyje, net nepakelia galvos pasigėrėti architektūra. Jeigu rajonas taptų draugiškesnis žmonėms – tiek vietiniams, tiek keliaujantiems – tai būtų didžiulė pridėtinė vertė miestui“, – atkreipė dėmesį A. Kazlauskas.

Atnaujinant Stoties rajoną svarstoma atkurti istorinį Šv. Stepono gatvės ilgį – ši gatvė geležinkelio buvo padalinta perpus.

„Seniau tai buvo labai svarbus istorinis kelias. Senąsias gatves verta atkurti vien dėl jų dvasinio elemento – keliaujant tokia gatve apima ypatingas jausmas dėl supančių istorinių objektų, o Šv. Stepono gatvėje jų yra daug. Pradedant koplytstulpiu Naujininkuose ir baigiant Šv. Stepono bažnyčia. Be to, atkūrus šią senąją trasą bus labai patogu pėsčiomis iš Naujininkų pasiekti senamiestį“, – aiškino gidas.

Miestui plečiantis pramoninės zonos viena po kitos traukiasi iš centro, o industrinės erdvės atveriamos miestiečiams. Greitu laiku verslo centrui ir gyvenamosios paskirties projektams vietą užleis buvęs „Spartos“ fabrikas Švitrigailos gatvėje bei Markučių betono gamykla, tuo pačiu atsinaujinimo keliu eina ir Stoties rajonas. 

Naująjį skverą ketinama įrengti šalia Šv. Stepono bažnyčios, buvusioje statybos ir sandėliavimo aikštelėje.

Savivaldybės teigimu, teritorijoje esantį aukštą metalinį kaminą siūloma paversti meniniu akcentu. Projektą rengianti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektų komanda siūlo kaminą paversti periskopu, kuris leistų pasižvalgyti po miestą.

„Šv. Stepono skveras yra tokiame pat aukštyje kaip Gedimino bokštas, tad naudojantis periskopu atsivertų miesto panorama iš kitos perspektyvos“, – teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime.

Atliekant teritorijos archeologinius tyrinėjimus, atrastas katilas smalai, kuriame buvo kaitinamas gatvių remontui ir statybai reikalingas bitumas. Šią požeminę patalpą savivaldybė planuoja išvalyti bei paversti renginių ar poilsio erdve.

Anot savivaldybės, menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau vieno pastato fasado elementas – mūrinė siena su trimis arkiniais langais – turėtų likti. Jis turėtų virsti centriniu paviljonu. Patalpose ketinama įrengti viešąjį tualetą. Likusias patalpas planuojama nuomoti.

Skvere esantį asfaltą ketinama išardyti, o vietoj jo pasėti pievą, juosiamą pėsčiųjų takų.

Savivaldybės teigimu, Šv. Stepono skvero ir gatvės sutvarkymas gali kainuoti apie 5 mln. eurų.

Šįkart organizuotų priemonių tikslas ‒ identifikuoti asmenis, kurie atlygintinai naudojai prostitucijos paslaugomis, ir taikyti jiems teisinės atsakomybės priemones.

Neatsitiktinai buvo pasirinkta sostinės geležinkelio stoties prieigos ‒ būtent čia dažniausiai savo paslaugas siūlo laisvo elgesio moterys. Policijos pareigūnams teko bendrauti su asmenimis, stebėti situaciją, rinkti informaciją apie prostitučių ir jų klientų „pasilinksminimo“ vietas. Nustatyta, kad nemaža dalis lytinių paslaugų yra teikiama klientų automobiliuose, stoties rajono nuošaliose vietose. Apibendrinus ir patikrinus turimą informaciją, pirmų tokių priemonių metu buvo nustatyti ir trys asmenys, besinaudojantys prostitučių paslaugomis. Jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai už vertimąsi prostitucija, atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Prostitučių klientams gresia bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Sostinės policijos pareigūnai neketina apsiriboti vien tik Vilniaus geležinkelio stoties prieigų kontrole, todėl bus vykdomos policinės priemonės, apimančios ir kitas vietas, taip pat ir elektroninę erdvę – skelbimus apie teikiamas paslaugas, po kuriomis slypi intymios paslaugos už atlygį. Policinės priemonės, skirtos seksualinių paslaugų pirkėjams identifikuoti, bus vykdomos nuolat, taikant skirtingus teisėtus metodus ir būdus.

Policijos pareigūnai mano, kad siekiant pažaboti seksualinių paslaugų teikimą, yra būtina dirbti su šios srities paslaugų pirkimo klientais: tiek su realiais, taikant atitinkamas teisinės atsakomybės priemones, tiek su potencialiais, vykdant ankstyvąją prevenciją, keičianti žmonių požiūrį ir sąmoningumą.