Saulė Vilniaus oro uoste ne viena – seneliai anūkę lydi į Šiaurės šalis pas ten dirbančius tėvus. Džiaugiasi, kad bent skrydis nevėluoja ir nėra atšauktas.

„Būdavo kartais, kad vėluoja dieną ir tiesiog atšaukia skrydį, tada reikia į kitą“, – sakė Saulė.

Ji prisimena, kad dėl šios vasaros chaoso aviacijoje žlugo ne vienas sumanymas. Reikėjo koreguoti šeimos darbo ir atostogų planus.

Ekspertai tvirtina, kad Baltijos šalyse ramu, bet keleiviai baiminasi ir viena po kitos traukia istorijas.

„Jie atšaukė mūsų tiesioginį skrydį iš Latvijos į Jungtinę Karalystę. Šiandien vietoje to pasiūlė kitą alternatyvą – skristi per Lietuvą, taigi mes praleidome keturias valandas vien keliaudami iš Rygos į Vilnių“, – guodėsi moteris.

„Visada jų būna, bet, kad taip masiškai... mergina dėl to labai stresuoja, bet aš sakau, kad viskas bus gerai“, – optimizmo nestokojo oro uoste kalbintas vyras.

Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“, kuri per mėnesį atlieka per 100 tūkst. skrydžių, dėl darbuotojų streiko atšaukė tūkstantį kelionių. Tačiau vien tai sujaukė planus daugiau nei 130 tūkst. keliautojų.

Atidedamas ir kas penktas „Ryanair“ skrydis. SAS po daugiau nei dvi savaites trukusių derybų nutraukė darbuotojų protestus, tačiau jie bendrovei kainavo 150 mln. eurų ir paveikė beveik pusę mlrd. keleivių.

„Tai susiklostė dėl kelių priežasčių ir, žinoma, tai lėmė pandemija, karo situacija ir brangstant aviaciniam kurui sutrikusi tiekimo grandinė“, – komentavo vienos bendrovės atstovė Rasa Levickaitė.

Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą.

Trūksta ne tik darbuotojų, bet ir orlaivių. Nėra kuo pakeisti susidėvėjusių detalių.

„Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo kaip tyčia šią vasarą“, – sakė R. Levickaitė.

Per Žolines iškeliavę tautiečiai, tikėdamiesi grįžti laiku po ilgojo savaitgalio, galėjo sulaukti staigmenų ir darbus tęsti ne darbovietėje, o oro uosto laukimo salėje.

„Patarimas – žiūrėti filosofiškai ir tiesiog nesinervinti, įsidėti papildomą sumuštinį, knygą, žaislų vaikams ir, jeigu teks palaukti porą valandų ilgiau, reikia palaukti. Mes negalime tikėtis, kad nervinsimės, ant kažko šauksime ir ta orlaivį staigiai mums privarys ir išskraidins“, – šypsojosi R. Levickaitė.

Įvykus nesklandumams sudėtinga rasti ir kitų variantų, kaip sugrįžti atgal.

„Vietų skrydžiuose nebėra, bet taip pat nėra ir galimybių skristi su persėdimais. Skrendant su persėdimais visada didėja rizika – ir bagažo dingimo, ir skrydžio atšaukimo, ir jungties subyrėjimo“, – aiškino R. Levickaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos oro uostų atstovai neslepia – įstrigti įmanoma ir mūsų šalyje.

„Pastarojo laikotarpio rizika rodo, kad Lietuvos oro uostose atšauktų ir stipriai vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, yra tik apie 1–2 proc.“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Net ir keli procentai yra daugiau nei porą dešimčių skrydžių, tad dabar pluša ne tik aviacijos darbuotojai, bet ir skundus nagrinėjantys teisininkai.

„Labai padaugėjo skundų dėl oro keleivių teisių. Maždaug ketvirtadalis mūsų centre gaunamų skundų yra dėl oro keleivių teisių – atšaukti, atidėti skrydžiai, dingę, sugadinti bagažai“, – vardijo Europos vartotojų centro teisininkė Rasa Tiaškevičienė.

Jei skrydis vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiamas, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Dauguma bylų dėl pinigų grąžinimų už atšauktus skrydžius yra vartotojų naudai ir anksčiau ar vėliau vartotojai tikrai atgauna pinigus. Dėl kompensacijų yra sudėtingesnė problema, kadangi tam tikrais atvejais oro vežėjai iškart motyvuoja ypatingosiomis aplinkybėmis“, – teigė R. Tiaškevičienė.

Patirtų nuostolių kompanijos nekompensuoja ne tik dėl blogų oro sąlygų, erdvės apribojimų, bet ir streikų. 

ES pirmininkaujanti Čekija užkulisiuose užsiminė, kad ragins peržiūrėti kompensacijų taisykles, nes, anot kai kurių oro linijų, jos pernelyg dosnios keleiviams.

Ekspertai skaičiuoja, kad chaosas pasibaigs šį rudenį, bet oro bendrovių vadovai atkerta, kad tokią situaciją turėsime ir kitais metais.

Paskutinį vasaros mėnesį streikus planuoja tęsti Portugalijos oro uostų darbuotojai. Kai kurias dienas protestai vyks Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.

Pasak Hitrou atstovų, tokį sprendimą profesinės sąjungos priėmė gavusios naują pasiūlymą iš oro uosto administracijos, rašo BBC.

„Unite“ profsąjunga anksčiau perspėjo sukelsianti vasaros sezono chaosą, tačiau gavusi geresnį atlyginimų pasiūlymą 4 tūkst. Hitrou oro uosto darbuotojų atlyžo ir nusprendė surengti dar vieną balsavimą dėl streikų organizavimo.

Balsavimas profsąjungoje bus užbaigtas rugsėjo 2 d. Tada ir bus aišku, ar Hitrou darbuotojai sutinka su administracijos siūlomais atlyginimais, ar visgi rengiasi streikuoti.

„Rugpjūčio 23 ir 24 d. planuoti streikai buvo atidėti, kad galėtų įvykti balsavimas“, – sakė Hitrou oro uosto administracijos atstovai.

Anksčiau rugpjūtį, kai buvo paskelbta apie ketinimus rengti streikus, oro linijos atšaukė daugybę skrydžių Hitrou oro uoste.

Iki derybų ir grasinimų streikais Hitrou administracija oro uosto darbuotojams siūlė pakelti atlyginimus 7,3 proc. per dvejus metus. Šiuo metu siūlomi jau 7,8 proc. didesni atlyginimai.

„Nuo derybų pradžios ant stalo padėjome papildomus 2,5 mln. svarų sterlingų, o mūsų dabartinis pasiūlymas – 7,8 proc. didesnis atlyginimas per dvejus metus mūsų kolegoms Hitrou oro uoste. Tai yra kur kas daugiau nei infliacija, daugiau nei bet kuriame kitame Jungtinės Karalystės (JK) oro uoste. Tai padės sukurti ilgalaikį užtikrintumą dėl atlyginimo ir darbo.

Hitrou jaučia pareigą užtikrinti, kad mūsų verslas būtų tvarus, ypatingai atsižvelgiant į vis augantį neaiškumą dėl JK ekonomikos artimiausioje ateityje. Mūsų siūlomas atlyginimo augimas padės tai pasiekti ir tuo pačiu užtikrins tinkamą ir teisingą atlygį visiems mūsų kolegoms“, – sakoma Hitrou oro uosto administracijos pranešime.

Įtakinga Vokietijos profesinė sąjunga „Verdi“ pranešė, kad streikas vyks Frankfurto, Miuncheno, Hanoverio, Brėmeno, Hamburgo, Leipcigo, Dresdeno ir Erfurto oro uostuose.

Mažiausiai 220 tūkst. keleivių susidurs su skrydžių atšaukimais ir vėlavimais, informavo oro uostus vienijanti asociacija ADV.

Frankfurto oro uosto operatorius „Fraport“, kuris atšaukė 570 iš 1 200 numatytų skrydžių, paragino keleivius nevykti į šį oro uostą streiko valandomis.

„Verdi“ ginčas su darbdaviais tęsiasi. Praėjusį pirmadienį streikai vyko Berlyno oro uostuose, o praėjusį ketvirtadienį – Štutgarte, Kelne-Bonoje ir Diuseldorfe.

Vokietijos vežėja „Lufthansa“ apkaltino „Verdi“ „nepriimtinai“ didinant įtampą.

ADV oro uostų asociacija streikų bangą pavadino „neatsakinga“.

„Verdi“ atstovauja 23 tūkst. aviacijos apsaugos darbuotojų. Profesinė sąjunga siekia atlyginimų padidinimo iki 20 eurų (23 JAV dolerių) už valandą darbuotojams, atliekantiems keleivių, krovinių, personalo ir prekių patikrinimus visuose Vokietijos oro uostuose.

Protesto akcijos įvyks Frankfurto, Hanoverio, Bremeno, Leipcigo-Halės, Drezdeno ir Erfurto oro uostuose. Be to, darbą sustabdys kai kurie Miuncheno oro uosto apsaugininkai.

Keleiviams patariama rengtis reikšmingiems oro eismo sutrikimams.

Hanoverio ir Bremeno oro uostuose streikas prasidės lygiai vidurnaktį (1 val. Lietuvos laiku) ir tęsis 24 valandas. Leipcigo oro uoste apsaugos darbuotojai darbą ketina nutraukti nuo 4 iki 18 val., Dresdeno oro uoste – nuo 3 iki 21 val., Erfurte – nuo 6 iki 22 val., o Frankfurte – nuo 2 iki 20 valandos.

„Verdi“, atstovaujanti 23 tūkst. Vokietijos oro uostų apsaugos darbuotojų, reikalauja, kad jų darbo užmokestis būtų padidintas iki 20 eurų už valandą.

Atskiruose oro uostuose darbo užmokestis šiuo metu nėra vienodas: kai kuriuose Rytų Vokietijos oro uostuose darbuotojai uždirba apie 14 eurų už valandą, o jų kolegos sostinės ir Vakarų Vokietijos oro uostuose – kiek daugiau nei 17 eurų už valandą.

Darbdavių asociacija BDLS yra pasiūliusi darbo užmokestį padidinti 2–6,4 proc., tačiau „Verdi“ su šiuo pasiūlymu nesutinka.

Kitas „Verdi“ ir BDLS derybų ratas numatytas sausio 23 dieną.

Per ankstesnes protesto akcijas Diuseldorfo, Kelno-Bonos, Štutgarto ir Berlyno oro uostuose buvo atšaukti šimtai skrydžių.

Atšauktų skrydžių skaičius sudarė daugiau negu pusę iš 1 050, suplanuotų Diuseldorfe, Kelne-Bonoje ir Štutgarte.

Diuseldorfas, trečias pagal dydį šalies oro uostas, savo pranešime paskelbė, kad 370 iš 580 ketvirtadienį planuotų skrydžių turėjo būti atšaukti.

Kelno-Bonos oro uoste atšaukta 131 iš beveik 200 skrydžių. Profesinė sąjunga „Verdi“ paskelbė, kad saugumo darbuotojų streikas taip pat sulėtino krovinių gabenimą.

„Verdi“ atstovauja 23 tūkst. oro uostų apsaugos darbuotojų Vokietijoje. Minėta profesinė sąjunga reikalauja padidinti atlyginimus iki 20 eurų (23,08 JAV dolerio) už valandą nuo dabartinių 17 eurų. Tai reikštų maždaug 18 proc. pakėlimą.

Darbdavių asociacija BDLS siūlo padidinimą 2-8 proc. Keleiviai ginčo dėl atlyginimų skonį pirmą kartą pajuto pirmadienį, kai dviejuose Berlyno oro uostuose vyko „įspėjamieji streikai“ ir buvo atšaukta maždaug 50 skrydžių.

Kitas „Verdi“ ir BDLS derybų etapas vyks sausio 23 dieną.

Viename pagrindinių Europoje, Briuselio oro uoste penktadienį ir šeštadienį atšaukiami arba į kitus oro uostus nukreipiami SAS, „British airways“, „Ryanair“, „Turkish airlines“, „EasyJet“, „Air Baltic“ ir kitų avialinijų skrydžiai.

Briuselio oro uostas penktadienio vakarą informavo, kad bagažą aptarnaujančios ir kitas paslaugas teikiančios įmonės „Aviapartner“ darbuotojų streikas paveikė apie 30 bendrovių skrydžius – jie nevyks bent iki sekmadienio 6 val. ryto.

„Išvykstančių keleivių prašoma nelaukti terminaluose, bet vykti namo ir susisiekti su savo oro linijomis nurodytais telefonais. Atšaukiamų skrydžių bagažas šiandien negalės būti išduotas, jis bus siunčiamas į galutinės kelionės vietą“, – teigiama oficialiame oro uosto tinklalapyje.

Atvykstantieji keleiviai taip pat informuojami, jog bagažo kol kas neatgaus ir gali užpildyti prašymą jį atgauti.

Įstrigo ir lietuviai

Europos Parlamente dirbanti Karolina Štelmokaitė BNS sakė, jog streikas sujaukė daugybės Briuselyje gyvenančių ir dirbančių europiečių planus prasidėjus rudens atostogoms. Ji pati penktadienį ketino skristi iš Briuselio į Palangą Latvijos nacionalinių oro linijų „Air Baltic“ lėktuvu, tačiau skrydis, kaip ir daugelis kitų, buvo atšauktas. Šiuo reisu ketino vykti ir daugiau lietuvių.

„Oro uoste yra milžiniškas chaosas, žmonės nakvoja vietoje, visas tiek atvykstančiųjų, tiek išvykstančių bagažas lieka pačiame oro uoste, neatiduodamas jau trečia diena. Yra milžiniškos laukimo eilės, tad net ir tų oro linijų, kurių tiesiogiai nepalietė streikas, keleiviai nebespėja į lėktuvus“, – pasakojo K. Šelmokaitė.

Anot jos, kai kurie keleiviai skundžiasi, jog bagažo neatgauna jau trečia diena.

Streikai iš dalies paralyžiavo Briuselio oro uostą, tuo metu už keliasdešimties kilometrų į pietus nuo Briuselio esantis Šarlerua oro uostas didesnių problemų išvengė – čia šeštadienio rytą lėktuvai kyla ir leidžiasi pagal planą.

K. Štelmokaitei išskristi nepavyko ir šeštadienį, todėl ji pasirinko artimiausią skrydį į Vilnių sekmadienį. Ji pripažįsta, kad Briuselyje streikai yra dažni, tačiau šįkart chaosą sukėlė tai, jog apie protestą nebuvo įspėta iš anksto ir daugelis keleivių nespėjo pakoreguoti planų.

BNS žurnalistė Erika Alonderytė, iš Briuselio į Vilnių penktadienio vakarą grįžusi Lenkijos nacionalinio vežėjo LOT lėktuvu, informavo, jog tuo metu Briuselio oro uoste buvo atšaukta apie ketvirtadalis skrydžių.

Savo ruožtu K. Štelmokaitė sako, kad didžiausia problema keleiviams – oro linijų komunikacijos stoka.

„Nei šiandien, šeštadienį, nei vakar negavome jokių žinučių apie nutrauktus skrydžius, komunikacijos tiesiog nėra“, – piktinosi ji.