Šis gana jaunas karalius yra žinomas kaip keturračių ir kitokio ekstremalaus sporto mėgėjas.

Per pompastišką ir daugybės amžių senumo tradicijų kupiną ceremoniją 47 metų sultonas, apsirengęs aukso spalvos tradiciniu malajų drabužiu, prisiekė nacionaliniuose rūmuose Kvala Lumpūre.

Ceremoniją, kurioje dalyvavo garbės sargybiniai ir musulmonų pamokslininkai, visoje šalyje transliavo televizija. Ceremonijoje taip pat dalyvavo Malaizijos premjeras Najibas Razakas (Nadžibas Razakas) ir keli šimtai garbingų svečių, pasipuošusių musulmoniškais apdarais.

Sultonas Muhammadas V iki šiol užėmė konservatyvios musulmoniškos šiaurinės Kelantano valstijos formalaus vadovo postą, o dabar tapo visos šalies valdovu. Malaizijoje nuo 1957 metų, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, galioja renkamo monarcho sistema.

Šalies, kur daugiausia gyvena musulmonų, valdovo sostas kas penkerius metus perduodamas vienam iš devynių Malaizijos valstijų vadovui. Pastaruosius postus tradiciškai užima musulmoniškos karališkosios šeimos nariai.

Sultonas Muhammadas V studijavo Šv. Kryžiaus koledže Oksforde ir Oksfordo islamo studijų centre, nurodo valstybinė žiniasklaida.

Jis žinomas kaip gana liberalių pažiūrų viešas asmuo, dalyvaujantis ėjimo maratonuose ir propaguojantis sveiką gyvenimo būdą. Jis yra nufotografuotas dėvintis beisbolo kepuraitę atvirkščiai.

Sultonas „laisvalaikiu skaito ir domisi ekstremaliu sportu, pavyzdžiui keturračių ekspedicijomis, ištvermės išbandymais ir šaudymu“, nurodo naujienų agentūra „Bernama“.

Nors Malaizijos musulmoniška karališkoji šeima užima tik formalų vaidmenį, šalies gyventojai, ypač musulmonai malajai, pagrindinė šalies gyventojų grupė, itin ją gerbia. Be to, kritikuoti karališkąją šeimą yra griežtai draudžiama.

Karaliaus ir karalienės portretai kabo kiekviename vyriausybės pastate visoje šalyje. Karalius taip pat yra simbolinis musulmonų vadovas šalyje, taip pat – ir kariuomenės vadas.

Malaizijos sultonai yra kilę iš XV amžiaus malajų sultonatų. Oficialus monarcho titulas – Yang di-Pertuan Agong (Jang di-Pertuan Agong), „Dievo sukurtasis“.

Sultonas Muhammadas V pakeitė 89 metų sultoną Abdul Halimą Mu'adzamą Shahą (Abdul Halimą Muadzamą Šachą) iš šiaurinės Kedos valstijos. Jis yra pirmasis asmuo, dukart ėjęs Malaizijos karaliaus pareigas: valstybės valdovu jis buvo ir praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje.

Vienas musulmonų dvasininkas pirmąkart per pastaruosius 85 metus balsu skaitė Koraną Švč.Išminties (Sofijos) sobore (Hagia Sophia) – Stambulą pasaulyje garsinančiame istoriniame architektūros paminkle, kuriame šiuo metu veikia muziejus ir kuris anksčiau buvo bažnyčia bei mečetė, šeštadienį pranešė žiniasklaida.

Soboras buvo paverstas visiems prieinamu muziejumi sekuliarių modernios Turkijos valstybės kūrėjų praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje. Mūsų laikais sekuliarių pažiūrų turkai įtariai vertina bet kokius mėginimus vėl susieti šitą pastatą su islamu.

Penktadienio vakarą per apeigas Sofijos sobore buvo skaitoma musulmonų šventraščio ištrauka, taip pažymint naujos parodos „Pranašo meilė“ atidarymą.

Ją skaitė Ankaroje įsikūrusios Ahmeto Hamdi Akseki (Achmeto Hamdžio Aksekio) mečetės imamas Ali Telas (Alis Telas), nurodė valstybinė naujienų agentūra "Anadolu".

Ceremonijoje dalyvavo aukšto rango Turkijos pareigūnai, tarp jų šalies religijos reikalų agentūros „Diyanet“ vadovas Mehmetas Gormezas (Mechmetas Germezas).

Anot "Anadolu", šie Korano skaitymai Sofijos sobore buvo pirmieji per pastaruosius 85 metus.

Naujoji paroda, kurioje eksponuojami musulmonų pranašą Muhammadą (Muhamadą) šlovinantys kaligrafijos kūriniai, sobore veiks iki gegužės 8 dienos.

Šis didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.

Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.

Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybės skilime į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę, skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma tęsiasi iki mūsų dienų.

Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų ortodoksų bažnyčia.

Osmanų armijai užkariavus Konstantinopolį 1453 metais, Sultonas Mehmedas II įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink kurios bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko), administracija praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į muziejų.

Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), pradėta kalbėti, kad Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.

Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas (Biulentas Arinčas) 2013 metų lapkritį išprovokavo pasipiktinimą, kai užsiminė, jog tikisi to pastato statuso pasikeitimo.

„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės, kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – tuomet sakė B.Arincas, pavadindamas „Hagia Sophia“ kompleksą mečete.

Graikija tąsyk audringai reagavo, sakydama, kad tokie pareiškimai „žeidžia milijonų krikščionių religinius jausmus“.

Brunėjaus sultonas Hassanalas Bolkiahas (Hasanalas Bolkiahas) antradienį paskelbė, kad šalyje palaipsniui bus įvestos griežtos islamo bausmės, tarp jų - mirtis užmėtant akmenimis - už nusikaltimus, tokius kaip svetimavimas.

Sultonas, kuris yra tarp turtingiausių pasaulio žmonių ir kurio karalystė žengia vis didesnio konservatyvizmo link, savo kalboje paskelbė, kad naujasis šariato baudžiamasis kodeksas, kuris buvo rengiamas ne vienus metus, antradienį skelbiamas valstybės laikraščiuose ir "įsigalios po šešių mėnesių, etapais".

Atsižvelgiant į konkrečių bylų detales, už svetimavimą gali būti skiriamas užmėtymas akmenimis, vagystę - galūnių nukirtimas. Plakimas galės būti taikomas už įvairius pažeidimus – pradedant nėštumo nutraukimu, baigiant alkoholio vartojimu.

"Dievo malone įsigaliojant šiam įstatymui, mūsų pareiga Dievui yra įvykdoma", - sakė 67 metų sultonas.

Visa sprendžiantis monarchas, kurio šeima savo naftos turtingą, 400 tūkst. gyventojų karalystę valdo jau šešis amžius, įvesti šariato bausmes pirmą kartą paragino 1996 metais.

Brunėjuje yra įvesta konservatyvi islamo teisės versija, panaši į taikomą kaimyninėse musulmoniškose Pietryčių Azijos šalyse Malaizijoje ir Indonezijoje.
Brunėjuje draudžiama pardavinėti ir viešai vartoti alkoholį, griežtai ribojama kitų konfesijų veikla.

Kol kas neaišku, kaip griežtai bus taikomas naujasis baudžiamasis kodeksas, kuris galioja tik musulmonams.

Beveik 70 proc. Brunėjaus gyventojų yra islamą išpažįstantys etniniai malajai, o maždaug 15 proc. - nemusulmonai kinai. Dar mažiau yra čiabuvių ir kitoms grupėms priklausančių gyventojų.