Pasak Arūno Dulkio, viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė konkursų.

„(Dabar  – BNS) sudaroma galimybė sudalyvauti konkursuose gerokai platesniam nei iki šiol pretendentų ratui.  Tokios patirties vadovui patektų organizuoti veiklą įstaigoje“, – antradienį Seime teigė A. Dulkys, atsakydamas į parlamentarų ministrui raštui pateiktus klausimus dėl reikalavimų kandidatams į gydymo įstaigų vadovų konkursus pokyčių.

„Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu, kad dirbantiems, siekiantiems,  besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos“, – pridūrė jis.

Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu, kad dirbantiems, siekiantiems,  besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos.

Grupė Seimo narių iš kelių opozicinių frakcijų A. Dulkio teiravosi, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti pirmąjį Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo konkursą ir pretendentams panaikintas pedagoginio vardo reikalavimas.

Pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes teigta, kad nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.

Antrą kartą rengiamame ligoninės vadovo konkurse dalyvauja 10 pretendentų.

Ministro tvirtinimu, šis atvejis įrodo, kad vadovo posto siekiantys žmonės „patikėjo, kad jų pastangas gyvenime valstybė įvertins“.  

A. Dulkys priminė, kad Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas, Vilniaus Santaros klinikų 2019 metais – du, Žalgirio klinikų 2018 metais – vienas, o 2020 metais – du. 

„Tokie konkursai labiau atitinka vadovų paskyrimą, o ne atrankos procedūrą (...) Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus giriami Europos ir pasaulio mastu, ar toks kandidatų skaičius normalus? Ne, nenormalus“, – kalbėjo A. Dulkys.   

Tuo metu „valstietis“ Eugenijus Jovaiša priekaištavo ,kad supaprastinti reikalavimai lems, kad į vadovus pretenduos ir jais taps „labai nekaip kvalifikuoti“ žmones.   

Jis prognozavo, kad nauja „praktika persikels į teisminę erdvę“. 

Planuojama Lošimų priežiūros tarnybą bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungti į naują įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.

Tokį sprendimą pasiūliusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad reikia užtikrinti bendrą priklausomybių prevencijos ir gydymo paslaugų koordinavimą.

Ji remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos nuomone, jog priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys veiksniai, kaip ir kitas priklausomybes.

Šiam siūlymui pastabų išsakė Vyriausybės posėdyje dalyvavę verslo atstovai.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovas Mantas Zakarka sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija neišklausė verslininkų pastabų ir nepateikė planuojamos įstaigos struktūros.

„Mums atrodo, kad su verslu, kurį reguliuoja šita tarnyba, neišdiskutavus visos šios pertvarkos, (...) sprendimai tiesiog yra nedaromi, nes nei mes žinome galutinio rezultato, nei pati ministerija žino“, – teigė M. Zakarka.

Lietuvos verslo konfederacijai atstovaujantis lobistas Andrius Romanovskis tvirtino, kad vykdant pertvarką visi turi aiškiai įsivaizduoti, „kas ką daro, kaip tie etatai atrodo, kiek tai kainuos ir panašiai“.

„Tikriausiai mes to ir pasigedome“, – tvirtino verslininkų atstovas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad verslininkų prašymas nėra racionalus, nes įstatyme bus numatytas tik jungimo principas, o konkrečias detales vėliau nustatinės Vyriausybė.

„Tikrai manau, kad bus dar laiko pamatyti struktūrą“, – kalbėjo ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis subarė A. Verygą, kad šis galėjo pateikti bent preliminarią įstaigos struktūrą, bet patikino verslo atstovus, jog svarstant šį klausimą po įstatymo priėmimo jie bus įtraukti.

„Galiu patikinti, kad priėmus įstatymą (...) Vyriausybė nuo pat pirmos dienos jus pakvies į diskusijas, į aptarimą, kad tie nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, kad jie išnyktų“, – tvirtino ministras pirmininkas.

Ministrų kabinetas taip pat pasiūlė, kad į vieną įstaigą būtų jungiami Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos centras ir Higienos institutas.

SAM tvirtina, kad šias įstaigas reikia jungti „siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius“.

Dėl tos pačios priežasties pasiūlyta prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro jungti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą bei Radiacinės saugos centrą.

Taip pat ketinama likviduoti Valstybinį psichikos sveikatos centrą, nes psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimu ketina užsiimti pati Sveikatos apsaugos ministerija.