R. Metsola socialiniame tinkle „X“ parašė: „Grįžau į drąsiųjų šalį. Kyjive, Europos dieną“.

S. Schulze žurnalistams Kyjive sakė, kad ji atvyko į prieš Ukrainos atkūrimo konferenciją, birželį vyksiančią Berlyne.

Ją citavo portalas „The Kyiv Independent“.

Vykdant šią politiką bus atsižvelgta į moterų ir mergaičių poreikius ir teikiama parama, siekiant panaikinti diskriminaciją, o tai, pasak politikių, padės pasiekti didesnį stabilumą visuomenėje. 

„Neraginame kelti revoliucijos, bet darome tai, kas savaime suprantama“, – Berlyne žurnalistams teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). 

„Feministinė užsienio politika apima visas mūsų užsienio politikos sritis – nuo humanitarinės pagalbos iki stabilizavimo priemonių, taikos misijų ir užsienio kultūros bei švietimo politikos“, – pridūrė ji. 

„Norime, kad visuomenė taptų teisingesnė. Negalima to padaryti be pusės potencialo, tai yra be moterų, ir reikia į jas atsižvelgti“, – sakė Vokietijos plėtros ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė). 

Kelios šalys įgyvendina feministinę užsienio politiką, kuri teoriškai reiškia žmogaus teisių apsaugą ir moterų bei kitų, dažnai marginalizuotų, grupių prasmingo dalyvavimo priimant sprendimus skatinimą.

Tokioje politikoje paprastai teigiama, kad moterys ir mergaitės turi būti apsaugotos nuo smurto, turėti galimybę reikalauti savo teisių ir dalyvauti priimant politinius sprendimus, o šiems tikslams pasiekti turi būti skiriama pakankamai išteklių.

Be kita ko, Vokietijos feministinės vystymosi politinės gairės numato, kad ateityje daugiau nei 90 proc. naujai skiriamų lėšų projektams turėtų būti skiriama pasauliniams projektams, kuriais skatinama lyčių lygybė. Vokietijos naujienų agentūra „dpa“ pranešė, kad 2021-aisiais šis rodiklis siekė apie 64 procentus. 

A. Baerbock pabrėžė, kad naujosiose vyriausybės užsienio politikos gairėse taip pat numatyta užtikrinti didesnę lyčių lygybę šalies viduje, ypač Vokietijos užsienio reikalų ministerijoje, kurioje šiuo metu tik 26 proc. ambasadorių yra moterys. 

„Matome, kad galime daug ko pasimokyti iš kitų šalių“, – sakė A. Baerbock ir pabrėžė, kad apie 30 pasaulio šalių oficialiai įsipareigojo vykdyti feministinę užsienio politiką: „nuo Čilės iki Ispanijos ir Mongolijos“.

S. Schulze pridūrė, kad daugiau lygybės turinčiose visuomenėse yra mažiau bado ir skurdo, ir apskritai jos yra stabilesnės. 

„Todėl paprasčiausiai sveiku protu pagrįsta vystymosi politika ypatingą dėmesį skiria tam, kad moterys taip pat turėtų teises, išteklius ir joms būtų atstovaujama“, – teigė S. Schulze.

Vokietijos nevyriausybinė organizacija „Welthungerhilfe“, remianti pagalbos projektus Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, teigiamai įvertino minimą iniciatyvą, tačiau atkreipė dėmesį, kad neaišku, kaip konkrečiai bus įgyvendinamos feministinės gairės ir kaip jos bus finansuojamos.

„Finansavimo klausimas lieka tuščias. Vietos pilietinės visuomenės organizacijos turi būti tinkamai finansuojamos ir turi turėti galimybę lengvai gauti lėšų, – teigiama grupės pareiškime. – Kaip tai bus padaryta, lieka atviras klausimas.“

„Atsinaujinanti energija ir drąsi šios energijos plėtra daro mus mažiau priklausomus nuo iškastinio kuro importo ir todėl yra problemos sprendimas“, - trečiadienį prieš ministrų susitikimą Liuksemburge sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze.

"Mes nenorime, kad kas nors pasinaudotų šia situacija ir pakenktų mūsų dideliam įsipareigojimui pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir sumažinti mūsų ekonomikos dekarbonizavimą. Kaip tik priešingai", - sakė Ispanijos aplinkos ministrė Teresa Ribera.

Energijos, ypač dujų, kainos sparčiai kyla nuo metų pradžios. Vartotojai jau jaučia padarinius gaudami didesnes sąskaitas už elektrą ir šildymą.

Kai kurios ES valstybės narės, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, dėl šios tendencijos, be kitų veiksnių, kaltina augančią anglies dioksido (CO2) kainą prekyboje taršos leidimais.

„Priežastis, kodėl kainos kyla, iš dalies yra Europos Komisijos kaltė“, - atskirame posėdyje Slovėnijoje sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Pagal ES prekybos taršos leidimais sistemą elektros energijos tiekėjai turi mokėti už šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip CO2, išmetimą. ES planuoja išplėsti šią sistemą įtraukiant pastatus bei kelių transportą. Taip jau yra, pavyzdžiui, Vokietijoje.

Organizatoriai numatė, kad debatams gali prireikti daugiau laiko, ir pasiruošė pratęsti penktadienį turėjusį pasibaigti susitikimą iki sekmadienio. Kai kurie svarbūs klausimai vis dar nėra išspręsti, bet Europos diplomatai ir aktyvistai reiškė viltis, jog klimato sutartis gali būti parengta iki šeštadienio.

„Esame finišo tiesiojoje, – sakė Vokietijos aplinkos ministrė Svenja Schulze (Svenia Šulcė). – Vis dar esama tam tikro nepasitenkinimo. Tai nėra atvejis, kai galėtume pasakyti, kad viskas užbaigta. Tačiau (padėtis) atrodo gerai. Manau, kad galiausiai mums pavyks.“

Per Lenkijos pietiniame Katovicų mieste vykstantį 24-ąjį JT klimato susitikimą siekiama parengti konkrečias taisykles šalims, pasirašiusioms 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimą. Tarp šių uždavinių – kad šalys skaidriai teiktų ataskaitas apie savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir savo pastangas sumažinti taršą.

Mokslininkai sako, kad tarša iki 2030 metų privalo būti itin smarkiai sumažinta, o iki 2050-ųjų – sumažėti beveik iki nulio, jeigu tebebus siekiama, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltu ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Naujausi mokslo duomenys rodo, kad tuo atveju, jeigu pavyktų pasaulio atšilimą apriboti iki šio lygio, būtų galima išvengti daugelio potencialiai katastrofinių padarinių gyvybei mūsų planetoje.

Praeitą naktį deryboms pirmininkaujančio lenkų diplomato pateiktame dabartiniame sutarties projekto tekste nėra reiškiamas palankus vertinimas JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtai ataskaitai apie uždavinį apriboti atšilimą 1,5 laipsnio. Ko gera, tai yra tūpsnis JAV, Rusijai, Saudo Arabijai ir Kuveitui – šios naftą eksportuojančios šalys praeitą šeštadienį blokavo pritarimą šiai studijai, tokiu būdu supykdydamos kitas valstybes ir aplinkosaugos aktyvistus.

„Tai yra pradžia, bet toli gražu dar nebaigtas reikalas“, – sakė žaliųjų organizacijos „Greenpeace International“ vykdomoji direktorė Jennifer Morgan (Dženifer Morgan).

„Už kompromisinius tekstus mokama prarandamomis žmonių gyvybėmis, o neturtingieji ir pažeidžiami ragina nuveikti daug daugiau“, – pridūrė ji.

Ji atkreipė dėmesį, kad preliminariame susitarimo tekste kalbama apie 1,5 laipsnio siekiamybę ir būtinybę šalims padidinti savo pastangas, kad ją pasiektų, tačiau „mums reikia aiškesnio ambicijų signalo“.

Vienas iš kebliausių derybininkams pateiktų uždavinių – rasti būdą įkurti tarptautinę taršos leidimų rinką.

Ši sistema, kai kurių vadinama „Kioto zombiu“, besivystančias ekonomikas, tokias kaip Brazilija, sukaupusia didelį kiekį taršos kreditų pagal 1997 metų Kioto sutarties taisykles, supriešina su tokiais išsivysčiusios pramonės blokais kaip Europos Sąjunga, teigianti, kad ankstesni taršos leidimai nieko neverti.

Ekonomistai mano, kad funkcionuojanti prekybos taršos leidimais sistema galėtų būti veiksmingas būdas mažinti taršą ir didinti pasaulio klimato atšilimui stabdyti reikalingų priemonių finansavimą.

Niujorke įsikūrusio Aplinkos gynimo fondo (EDF) vyriausiasis teisininkas Alexas Hanafi (Aleksas Hanafis) sakė, kad Brazilija mėgino į naująjį taisyklių sąvadą įterpti „nuodingą piliulę“, suteikiančią galimybę vyriausybėms dvigubai išpūsti duomenis apie savo pasiektą taršos sumažinimą ir taip sukelti pavojų prekybos taršos leidimais sistemai.

„Ši spraga privalo būti panaikinta, kad senojo (Kioto) švarios plėtros mechanizmo kreditai zombiai negalėtų Paryžiaus klimato sutarties nuostatų tvarumo“, – pabrėžė jis.

Dar viena opi šių derybų tema – finansinė parama neturtingoms šalims, taip pat klausimas, ar joms būtų naudingas mokestis už prekybos taršos leidimais apyvartą.

Neturtingos šalys tvirtina, kad joms turėtų būti padedama ne vien mažinti taršą ir prisitaikyti prie klimato pokyčių, bet ir kompensuojama klimato atšilimo jau sukelta žala. Pasak jų, didžiausia atsakomybė tenka turtingoms išsivysčiusios pramonės šalims, atvedusioms pasaulį į šią padėtį.

Susitarimo projekte šis klausimas teminimas vienoje išnašoje, bet vienas aukšto rango Europos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo pavardės, sakė, kad ateinančiomis valandomis dokumentas bus pakoreguotas, kad neturtingos šalys jam pritartų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį įsitraukė į debatus dėl kovos su klimato pokyčiais kainos. Valstybės sakė televizijai „Fox News“, jog tuo atveju, jeigu jis nebūtų nusprendęs išvesti JAV iš šios sutarties, šaliai „būtų tekę mokėti trilijonus dolerių – trilijonus dolerių už nieką. Aš to nedaryčiau.“

D. Trumpas praeitais metais paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš Paryžiaus sutarties, jeigu jis negalės pasiekti geresnio susitarimo. Tačiau kiti svarbūs veikėjai, tarp jų ES ir Kinija, tokią galimybę atmetė.

Vokietijos aplinkos ministrė sakė, kad nesugebėjimas suvaldyti klimato kaitos pasauliui kainuotų daug daugiau negu D. Trumpo minimi trilijonai.

„Jeigu leisime ištisoms šios planetos sritims tapti netinkamomis gyventi, tuomet tai pareikalaus milžiniškų išlaidų, – žurnalistams sakė S. Schulze. – Esu tvirtai įsitikinusi, jog jeigu investuosime į klimato apsaugą, tokioms pramonės šalims kaip Vokietija dabar tai suteiktų milžinišką pranašumą, konkurencinį pranašumą.“