Organizuoja kūrybines dirbtuves, įgyvendina kultūrines, menines, bendruomenines veiklas, kartą per metus rengia kultūrinius upių maršrutus ir kviečia miesto gyventojus ir svečius švęsti upes.
„Švęskime upę!“ šeštadienį pakvietė kurti upių koliažus kartu su menininke Gita Balžekaite.
Kauno menininkų namų salėje stalai nukloti senais žurnalais, laikraščiais, spalvotu popieriumi. Šios priemonės ir klijai – pagrindiniai upių koliažų įrankiai.
„Pagalvokite, kas jums yra upė, kokią ją matote“, – nerandančius ar nežinančius už ko griebtis kreipė G. Balžekaitė. Menininkė ramino, kad šiam kūrybiniam procesui specialių įgūdžių nereikia, svarbiausia turėti savo požiūrį į upę.
„Man taip patinka, aš atsijungiu ir apie nieką kitą negalvoju, tik sunku pradėti. Gal net ne taip čia viską darau“, – klijuodama popieriaus skiautes vieną šalia kitos kalbėjo Svetlana.
Simono Baltušio nuotr.
Ne per toliausiai įsitaisiusios mokinukės buvo žymiai drąsesnės. Jos pasisakė, kad „Švęskime upę!“ rengiamoje edukacijoje dalyvauja jau ne pirmą kartą. Mergaitės tikino turiningai praleidžiančios laiką, nors upė jų gyvenime vaidina ne tokį didelį vaidmenį.
„Dviračiu pravažiuoju“, – šyptelėjo viena. Kita papildė: „Šunį vedu prie upės pasivaikščioti.“
Žmonių sukurtas koliažas bus panaudotas žurnaliuke „Upių Zinas“ kaip iliustracija. „Žmonių ir prašome įsivaizduoti, kas jiems yra upė, ką ji jiems reiškia, ir pabandyti koliažo techniką kaip priemonę jų mintims perteikti“, – aiškino menininkė.
Nedidelio tiražo ir unikalus žurnaliukas „Upių Zinas“ pasakos apie svajonių upes, upių kultūrą, gamtinę aplinką mieste, tvarumą, ryšius ir viską, kas atsiskleis kūrybos procese šiose dirbtuvėse.
Dirbtuvės yra gegužės 25 d. vyksiančio „Švęskime upę!“ kultūrinio upių renginio dalis.
„2020 metais prieš pat karantiną kilo mintis, kad reikia bendruomenes suburti prie upės. Taip ir gimė iniciatyva „Švęskime upę!“ susigrąžinti upes į mūsų kasdienybę ir patiems ateiti, o gal pamatyti kitokių buvimo prie upės kampų“, – idėją, virtusią kūnu, priminė viena iš „Švęskime upę!“ iniciatorių Romena Puikytė.
„Labai dažnai mūsų upė baigiasi tiltu, kai pravažiuojame juo automobiliu virš upės. Taip, upės atgyja. Tvarkomi parkai, žmonės sportuoja, važinėja dviračiais. Bet norisi, kad upę miestietis priimtų kaip savo, kad prižiūrėtų, neleistų teršti, saugotų upes“, – sako G. Balžekaitė.
Simono Baltušio nuotr.
Prieš pat vasaros pradžią jau penktą kartą visi entuziastai žada susitikti prie Neries ir Nemuno Kaune.
„Pagalvojome, kad miesto gimtadienis, gegužės 25-oji, labai tinkama mūsų iniciatyvai, gimusiai mieste prie dviejų upių“, – renginio tęsinį pristato R. Puikytė.
„Švęskime upę!“ dalyviai irkluoja baidares, kanojas, valtis, naviguoja plaustus, vyksta lyg kultūriniai mainai upėse, o pakrančių stotelėse – kultūrinės, kūrybinės, sporto, bendruomeninės veiklos.
„Kviečiame ir bendruomenes prisijungti, atspindėti save kaip kurio nors kranto bendruomenę. Patiems prisidėti prie renginio, o ne ateiti jau į suorganizuotą renginį“, – žinutę visuomenei siunčia R. Puikytė.
