„Mano galva, finansavimas švietimui yra didelis ir ganėtinai labai didelis. Trūksta pinigų ir trūksta pinigų jų nemažai, bet prieš dedant pinigus, pirmiausia išsiaiškint reikia, nes per ketverius metus nei ši Vyriausybė, nei praėjusi, nei prieš tai buvusios... Jos lengva ranka atiduoda pinigus, po to jūs tarpusavyje aiškinkitės, kaip naudojami, kodėl naudoja“, – pirmadienį sakė profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Jei pasakytų išsiaiškinę – čia blogai, čia blogai, čia blogai ir sprendžiam, ką darom: jei reikia pinigų, dedam pinigų, bet kad sistema veiktų, kaip priklauso. Kam reikalingi teisės aktai, jei jų nesilaikoma?“ – kalbėjo pedagogas.

„Kol nebus žiūrima, peržiūrima ir kontroliuojama, kaip vykdomi teisės aktai, tai mes tik girdėsim bėdas“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas susitikime su Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariais, jis pabrėžė, kad profsąjunga iš esmės kelia keturis reikalavimus: laikytis įsipareigojimo, jog mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), didinti švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimą, mažinti mokinių skaičių klasėse, peržiūrėti mokytojo etato struktūrą.

„Mūsų tikslas nėra daryti šou ar pasirodyti, o pasiekti rezultatą – susitarti. Ne visada mes išeinam į viešą erdvę su mūsų siūlymais, bet tada, kai matome, kad situacija nelabai keičiasi“, –  kalbėjo E. Milešinas.

Kalbėdamas apie atlyginimų didinimą, profsąjungos vadovas teigė, jog jie iki šiol didinami buvo per lėtai, todėl „paskutiniai metais bus ypatingai sudėtingi“.

„VDU auga, tai tas įsipareigojimas Vyriausybės 130 proc. nuo VDU kitais metais bus tikrai sudėtingas“, – sakė profsąjungos vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad mokytojų atlyginimų didinimas vyks dviem etapais, nes nuo iš karto nuo metų pradžios to padaryti nėra finansinių galimybių.

Jis pabrėžė, kad švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas turėtų būti didesnis ir atidžiau kontroliuojamas.

„Švietimo pagalbos teikimo finansavimui valstybė skiria 80 proc. su trupučiu. Savivaldybės tam turi prisidėti apie 20 procentų. Bet pagal praeitų metų duomenis, kurios pateikė ministerija dar pavasarį švietimo komitetui, iš 60 savivaldybių tik 13 vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo LŠMPS vadovas.

„47 savivaldybės neprisideda tiek, kiek reikia. Negana to, devynios iš tų 47 savivaldybių neprisideda nė cento“, – pridūrė jis.

Pedagogas taip pat tvirtino, kad savivaldybės, mokyklos gali sumažinti vaikų skaičių klasėse, tačiau randama įvairiausių priežasčių to nedaryti.

Paklaustas, ar profesinė sąjunga ketina prisijungti prie Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) rengiamo įspėjamojo streiko, E. Milešinas teigė, kad „teisinė bazė neleidžia mums paimti ir pasakyti, kad streikuosime“.

„Tam ir atidarome derybas nuo rugsėjo 4 dienos, po to per mėnesį laiko jei nerasime kompromiso, mes taip eisim į protesto akcijas“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

„Mes tikrai neužsiimsime tokiomis avantiūromis, bandydami apeiti teisės aktus“, – sakė jis.

G. Jakštas. L. Balandžio / BNS nuotr.

G. Jakštas: derybos su profesinėmis sąjungomis, kad jos nerengtų streiko, tęsiasi

„Kalbamės su profesinėmis sąjungomis bemaž kasdien, bet sutarimo, kad nebūtų streiko, tokio nėra“, – pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija sakė ministras Gintautas Jakštas.

Vis tik jis pridūrė, kad „atrodo, minkštėja jų pozicija šiek tiek dėl šių metų“, turėdamas galvoje siekį, jog reikalavimai būtų įgyvendinti dar šiemet.

Mūsų tikslas nėra daryti šou ar pasirodyti, o pasiekti rezultatą – susitarti. Ne visada mes išeinam į viešą erdvę su mūsų siūlymais, bet tada, kai matome, kad situacija nelabai keičiasi.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga planuoja rugsėjo viduryje rengti įspėjamąjį streiką, o nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos – ir tikrąjį.

Reikalaujama atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Apie ketinimus streikuoti, jei per rugsėjį nebus sutarta dėl jos keliamų reikalavimų, pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Juos profsąjunga  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ketina pristatyti pirmadienį.

Tarp reikalavimų – 130 proc. vidutinis darbo užmokestis kitąmet, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas, dėl mokytojo etato struktūros pakeitimai ir švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimas tik iš valstybės dotacijų.

„Dėl ko mes diskutuojame su profesinėmis sąjungomis, tai kokie bus kėlimo žingsniai kitais metais“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Jiems netinka, kad lieka užfiksavimas, kad pasiekiame 130 proc., nori užsifiksuoti konkretų kilimą, koks bus nuo sausio, koks bus nuo rugsėjo“, – tvirtino ministras.

Anot jo, konkretus algos mokytojams kilimas bus žinomas, kai bus atnaujintos vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo prognozės.

„Tai turėtų įvykti kitą savaitę. Turėtume gauti iš Finansų ministerijos ir tada, žiūrint biudžeto surinkimo prognozes galėsime padėlioti, kiek galėtų augti nuo sausio, kiek nuo rugsėjo“, – sakė G. Jakštas.

Šiemet, pasak ministro, švietimui skirta apie 3,5 mlrd. eurų, didžioji dalis sumos – mokytojų algoms.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sakė, kad kitiems metams mokytojų algoms prireiks nuo 200 iki 400 mln. eurų.

„Dėl klasių dydžio mažinimo mūsų pozicija yra, kad pirmiausia turėtume užtikrinti, kad nebūtų didesnių klasių nei 30. Šiuo metu yra daugiau nei 600 tokių klasių“, – pridūrė jis.

Anot ministro, su profesinėmis sąjungomis diskutuojama, kad savivaldybės galėtų sumažinti maksimalų vaikų skaičių klasėse iki 27.

Pasak jo, Vilniuje ir Kaune tai būtų sunkiai įgyvendinama dėl infrastruktūros, tačiau mažesnėse savivaldybėse – įmanoma.

Susitikime su Laisvės frakcija taip pat aptartos atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tarpiniai atsiskaitymai vienuoliktokams, įtraukusis ugdymas ir kiti klausimai.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Nuo naujų mokslų metų nustatomas atskiras skaičiavimo koeficientas mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti. Iki šiol lėšos šiam tikslui buvo įtrauktos į švietimo pagalbos dalį, ir nebuvo galimybių stebėti, ar mokyklų bibliotekų darbuotojams išlaikyti skiriamos lėšos naudojamos tikslingai, dėl to sulaukta ir darbuotojų nusiskundimų.

Naujais mokslo metais bus finansuojama papildoma, trečioji, fizinio ugdymo pamoka aštuntoje klasėje, papildomos meninio ugdymo valandos pradinėse klasėse, taip pat papildomos lietuvių kalbos valandos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, ugdomiems darželiuose ir mokyklose tautinės mažumos kalba. Ugdymui lietuvių kalba tautinių mažumų švietimo įstaigose bus skiriamos 5 valandos per savaitę. Iki šiol darželinukams nuostata dėl ugdymo lietuvių kalba iš viso nebuvo taikyta, o priešmokyklinėse grupėse besimokantiems vaikams buvo numatytos keturios valandos per savaitę.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, nuo rugsėjo žymiai didėja švietimo pagalbos specialistų atlyginimai. Švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, išskyrus dirbančius švietimo pagalbos įstaigose) pareiginė alga vidutiniškai didės 25 proc. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, švietimo pagalbos įstaigose dirbančių švietimo pagalbos specialistų – vidutiniškai 22 proc. Dėl to patikslinta mokymo lėšų skaičiavimo metodika, nustatyti kiti rodikliai.

Vyriausybė patvirtino ir socialinę riziką patiriančių vaikų privalomam ikimokykliniam ugdymui, maitinimui ir pavėžėjimui skiriamų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarką. Savivaldybių pateiktais duomenimis, Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 4 tūkstančius vaikų, kuriems pagal Švietimo įstatymą turėtų būti užtikrintas privalomas ikimokyklinis ugdymas ir taip sukurtos sąlygos lygiam mokymosi startui mokykloje, išlyginami skirtumai, kuriuos vaikai patiria dėl skirtingos šeimos socialinės, ekonominės, kultūrinės ir kt. situacijos. Dažnai tokių šeimų tėvai nėra linkę patys rodyti iniciatyvos ir atvesti vaikus į darželį, ypač jei reikia vežioti. Todėl iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirta 2021 metų keturiems mėnesiams (rugsėjo–gruodžio mėn.) papildomų lėšų – 1,3 mln. eurų – šių vaikų ugdymui, maitinimui ir vežiojimui organizuoti.

Susitarti dėl švietimo praėjusią kadenciją taip ir nepavyko, nors iniciatyvų ir net projektų buvo ne vienas. Šiuo metu vyksta derinimai, kas ir kaip dabar imsis šios iniciatyvos ir kuruos visą procesą. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko nuomone, susitarimą turėtų formuoti keturi poliai – Seimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prezidentūra ir Lietuvos švietimo taryba.

Kas konkrečiai turėtų būti įrašyta į nacionalinį susitarimą, kad pagaliau pagerėtų Lietuvos mokinių pasiekimai, atsakymų galima rasti ne viename Valstybės kontrolės (VK) šios srities audite. Kokie jie, aiškinamės su VK Visuomenės gerovės audito departamento vyriausiąja patarėja Lina Balėnaite.

Kai klasėje surenkami motyvuoti mokiniai, ir mokytojams lengviau dirbti, ir mokiniams galima teikti ambicingesnes užduotis pagal jų gebėjimus.

Ką reikia daryti

– Kodėl, jūsų nuomone, palyginti su kitomis šalimis, tarsi užstrigome vidutinybių statuse? Ar nežinome to priežasčių ar nėra politinės ir profesinės valios ką keisti ir keistis?

– Priežastys žinomos, nes dešimtmečiais Lietuva dalyvauja tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, atliekamos ir mūsų šalies specialistų analizės. Pastebime, kad tyrimų išvados ir rekomendacijos nuolat kartojasi, nes iš esmės nesiimama jų kryptingai spręsti. Švietimo politikos formuotojai, turėdami išsamius duomenis už ilgą laikotarpį, neatlieka antrinių duomenų analizių, kurios padėtų pamatyti detalesnį paveikslą ir pasirinkti sistemines priemones problemoms spręsti.

– Kokių reikia pokyčių? Juk vienas reformas keičia kitos, o rezultatai negerėja.

– Vis dar tebelaukiame esminių pokyčių, kurie padėtų užtikrinti ugdymą pagal kiekvieno mokinio ugdymo(si) poreikius ir įtraukųjį ugdymą, taip pat savivaldybių mokyklų tinklo tvarkymo, orientuoto gerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo(si) rezultatus, ekonomiškai ir efektyviai išlaikyti infrastruktūrą. Tebelaukiame ir švietimo sektoriuje reikiamų kompetencijų ir pedagogų nuolatinio kryptingo tobulėjimo, nes tai svarbu siekiant ugdymo kokybės ir didinant pedagogo profesijos patrauklumą.

Mažinti atotrūkį

– Atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų tik didėja. Akivaizdu, kad mažos mokyklos neturi galimybių garantuoti kokybišką ugdymą. Ar, jūsų manymu, reikėtų palikti teisę spręsti dėl mokyklų tinklo savivaldybėms, ar, kaip buvo siūlymų, laikinai perimti mokyklas valdyti nacionaliniu mastu, sutvarkyti tinklą ir tada grąžinti valdyti savivaldybėms?

– Pasisakytume už mokyklų savarankiškumą tuo atveju, jeigu kiekviena mokykla būtų įvertinta, kaip jai sekasi užtikrinti kokybišką ugdymą. Tomis, kurioms tai sekasi daryti, galima pasitikėti ir suteikti daugiau saviraiškos laisvės, o toms, kurioms sekasi prasčiau, reikėtų užtikrinti reikiamą pagalbą. Deja, dar ne visos mokyklos įvertintos, apie didelę dalį neturime pakankamos aktualios informacijos.

Ir dabar tėvai, kuriems rūpi jų vaikų ateitis, renkasi, į kurias mokyklas leisti vaikus. Daug vaikų lanko ne savo savivaldybės mokyklas. Vadinamosios geros mokyklos irgi nėra guminės ir negali priimti visų norinčiųjų. Todėl reikia siekti, kad visose mokyklose būtų užtikrinamas tolygiai kokybiškas ugdymas. Tam reikalingos kompleksinės priemonės, nes vien mokyklų stambinimas, jeigu atliekamas kaip savitikslis, gali neduoti reikiamo rezultato. Reikia ir pažangių mokyklų vadovų, kuriems rūpėtų ugdyti pedagogus, ir pedagogų, kurie ateitų į mokyklas pasirengę pažinti kiekvieną mokinį, jo aplinką ir taikyti jam tinkamą ugdymą.

– Žemo ir aukšto socialinio ekonominio kultūrinio statuso mokinių rezultatai skiriasi ir miestuose. Kaip sumažinti šį atotrūkį?

– Pirmas žingsnis sprendžiant problemą yra jos pripažinimas, o tada jau ir sprendimas, numatant konkrečius veiksmus, prisiimant atsakomybę visais lygiais (nacionaliniu ir savivaldos) ir juos atliekant nuosekliai siekiant numatytų konkrečių rezultatų ir juos matuojant. Kai kurios mokyklos jau dabar taiko tokias priemones kaip visos dienos mokykla, kai vaikai, kurie gal neturi gerų sąlygų mokytis namie, gali atlikti namų darbus mokykloje padedami specialistų, gali lankyti neformaliojo švietimo užsiėmimus, gauti daugiau dėmesio. Visų vaikų aprūpinimas šiuolaikinėmis priemonėmis irgi svarbus žingsnis ta linkme, tik reikia išnaudoti tų priemonių teikiamus privalumus. Audito metu nustatėme atvejų, kai mokiniams yra numatytos konsultacijos po pamokų, tačiau jie išvežami dar konsultacijai neprasidėjus. Jeigu nėra kaip užtikrinti, kad konsultacijų ir autobusų tvarkaraščiai derėtų, tokiems mokiniams galima būtų teikti konsultacijas per nuotolį.

Na ir, žinoma, siekiant sumažinti atotrūkio tarp mokinių pasiekimų riziką, reikia sulyginti mokinių pasirengimą mokyklai – užtikrinti, kad vaikai, ypač iš socialinės rizikos šeimų, būtų ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas darželiuose.

– Ar realu visus vaikus iš socialinės rizikos ar skurdžių šeimų priimti į darželius? Miestuose trūksta vietų, kaimuose ar mažesniuose miesteliuose – gal ir pedagogų?

– Savivaldybės teigia, kad tam dar nėra pasirengusios, bet jeigu nieko nedarysime, nes nėra tam sąlygų ir panašiai, tai nieko ir nepakeisime. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas, kaip rodo tyrimai, lemia geresnius mokinių pasiekimus. Deja, apie ikimokyklinio ugdymo kokybę žinome mažai, nes jis nėra vertinamas. Vis daugiau užsienio šalių įteisina privalomąjį ikimokyklinį ugdymą nors keturias valandas per dieną. Matome, kad ir Lietuvoje keturių valandų ugdymas tampa vis paklausesnis. Ankstyvasis ugdymas taip pat padeda atpažinti vaikų specialiuosius poreikius ir teikti jiems pagalbą pagal juos. Galima ieškoti ir įvairesnių ugdymo modelių, ne tik vaikus vežti į darželius, bet atvežti pedagogus ten, kur vaikai gyvena.

– Ar nėra taip, kad didelių miestų ir ypač prestižinių gimnazijų mokinių pasiekimai didesni ne tik dėl kokybiškesnio mokymo, bet ir tėvų galimybių samdyti korepetitorius?

– Vadinamosios prestižinės gimnazijos priima mokinius konkurso keliu ir atsirenka geresnius. Dažnai tokie mokiniai yra labiau motyvuoti siekti gerų rezultatų. Kai klasėje surenkami motyvuoti mokiniai, ir mokytojams lengviau dirbti, ir mokiniams galima teikti ambicingesnes užduotis pagal jų gebėjimus. Auditų metu lankėmės keliose tokiose mokyklose ir nustebino tai, kad ir gabiems mokiniams tėvai samdo korepetitorius.

Pinigai – į pastatus

– Mokinių mažėja, pinigų švietimui daugėja. Kodėl tai nekelia švietimo kokybės? Kur labiausiai švaistoma ir kur labiausiai trūksta pinigų?

– Valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojamas ugdymas klasės krepšelio būdu, ir šis finansavimas augo ir pralenkė infliaciją. Tačiau, pažiūrėjus giliau, lėšos, skirtos pedagogų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms, nuo 2017 m. mažėjo ir 2019 m. ugdymo lėšos tesudarė 1,3 proc.

Savivaldybės skiria vadinamąsias ūkio arba aplinkos lėšas, kurios irgi išaugo. Tačiau tarp savivaldybių vienam vaikui tenkančios ūkio lėšos skyrėsi iki 4,3 karto. Reikėtų siekti mažesnio ūkio lėšų augimo ir tolygesnio pasiskirstymo tarp savivaldybių.

– Koks švietimui turėtų būti skiriamas procentas nuo BVP, kad būtų užtikrinta švietimo kokybė? Ar, jūsų manymu, nacionaliniame susitarime reikėtų įvardyti ne tik BVP dalį, skiriamą švietimui, bet ir to finansavimo dalis įvairioms sritims?

– Pagal švietimui skiriamą BVP dalį Lietuva yra tarp lyderių ES. Tačiau mūsų BVP pagal dydį nėra tarp didžiausių, todėl vienam besimokančiajam tenkanti suma yra viena mažiausių ES. Susitarti reikėtų dėl tikslo, o tam numatyti tiek lėšų, kiek galime skirti, ir susitelkti į prioritetinius darbus tam tikslui pasiekti.

– Kaip siūlytumėte gerinti mokytojų kvalifikacijos sistemą? Ar nėra geros sistemos, o gal dalis mokytojų nemato reikalo mokytis?

– Švietimo įstatymas įpareigoja pedagogus tobulinti kvalifikaciją ir suteikia teisę ne mažiau kaip penkias dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Tačiau svarbu, kad kvalifikacija būtų tobulinama kryptingai, siekiant gerinti mokinių pasiekimus. Atlikę auditus, rekomendavome nustatyti nacionalinius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Tačiau to neužtenka: reikia nustatyti kiekvieno pedagogo tobulintinas kompetencijas ir suteikti galimybę tobulinti tas, kurios padėtų pasiekti geresnių rezultatų. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poveikis turėtų būti vertinamas nacionaliniu, savivaldybės ir mokyklos lygiu. Tokia sistema dar nesukurta.

– Ką siūlytumėte daryti su etatiniu mokytojų apmokėjimu ir darbo krūvio skaičiavimu? Tobulinti ar grįžti prie ankstesnio atlyginimo skaičiavimo?

– Etatinis darbo apmokėjimo modelis pradėtas taikyti 2018 m. rugsėjį, o nuo 2019-ųjų rugsėjo buvo koreguotas. Audito rezultatai parodė, kad teisės aktai vis dar tobulintini, nes šiuo metu nereglamentuota, kaip turi būti formuojami mokytojų darbo krūviai dirbant mažiau ar daugiau nei vienu etatu, nors tai aktualu daugiau kaip 65 proc. taip dirbančių mokytojų. Mokykloms trūksta pagalbos, išaiškinimų dėl teisės aktų taikymo praktikoje, kurie padėtų išvengti skirtingo teisės akto interpretavimo. Audito metu girdėjome mokyklų atstovų nuomones, kad nereikėtų visko vėl kardinaliai keisti, reikia laiko ir mokytojams, ir mokyklų vadovams įsisąmoninti pokyčius ir tinkamai juos taikyti praktikoje.

Reikia laiko

– Kokius punktus patartumėte įtraukti į nacionalinį susitarimą dėl švietimo?

– Svarbiausias siekis turėtų būti tolygiai kokybiško švietimo prieinamumas visiems mokiniams. Tuo tikslu teikėme rekomendacijas, norėtųsi, kad jos būtų įgyvendintos.

– Sutarus dėl esminių dalykų, po kiek metų galime tikėtis pirmųjų teigiamų rezultatų?

– Tai priklausys nuo susitarimo turinio ir kaip greitai bus pradėtos įgyvendinti numatytos priemonės. Auditų rezultatai rodo, kad savivaldybės, kurios imasi kryptingai tobulinti pedagogų kvalifikacijas savivaldybės mastu, po trejų metų jau džiaugiasi gerėjančiais mokinių pasiekimais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos penkiolikamečių tyrimai atliekami kartą per trejus metus ir rodo, kad per trejus metus mokinių pasiekimų atotrūkis gali reikšmingai išaugti, taigi, jeigu imtumėmės priemonių jį mažinti, pirmųjų teigiamų rezultatų galime tikėtis po trejų metų.

– Estija iš panašios švietimo situacijos kaip ir Lietuvoje padarė šuolį iki geriausiųjų Europoje, bent jau taip rodo tarptautiniai tyrimai.

– Taip, ir tai rodo, kad tolygiai kokybiško ugdymo prieinamumas visiems mokiniams nėra utopinis siekis.

Gal ir bus tas plentas iš vieno ištuštėjusio kaimo į kitą tokį pat. Gal ir gyvens laimingesnis prieglaudoje iš močiutės atimtas prie būdos ambrijęs ciucikas. Bet ar tai Seimo reikalas?

Didžioji vizija Lietuvai – švietimas. Tačiau su juo kiekviena atėjusi valdžia atlieka bandymus. Kažkas mokyklas uždaro, kažkas geltonuosius autobusiukus perka. Daugiau jokia mintis dėl švietimo niekam į galvą nešauna, o jei ir šauna, nepataiko. Lyg nuo mokymo įstaigų ir transporto kiekio galvoje vaikams košės atsirastų.

Kokiam nors nusususiam projektėliui sukurti sugebame pasisamdyti žinomų konsultantų, kurie kikendami neatsisako už tokias smulkmenas milijoninių honorarų (kvaila būtų nepaimti iš kvailelių). Kodėl nepakviečiame Lietuvoje ir Lietuvą garsinančių licėjų, gimnazijų, progimnazijų ir pradžios mokyklų šviesulių prie vieno stalo? Jie tikrai sudėliotų geriausią pasaulyje švietimo programą?

Bet. Valdžiai nereikia patarėjų jokiais klausimais. Patarėjas – pas mus partinė pareigybė, suteikiama artimam žmogui, kad politikui būtų su kuo lygiaverčiai pasišnekėti. Net neaišku, kam Lietuvos mokslų akademija su akademikais, jei jokie valdantieji jų patarimų neklausia. Bent savęs valdžia paklaustų, kam tokią mokslininkų instituciją išlaikyti, jei nė karto neprireikė jos?

Iš tiesų ir didžioji vizija nereikalinga. Jei mokyklos išleis labiau išsilavinusius, labiau mąstančius vaikus, tokie tikrai nebalsuos už asfalto iš kaimo B į C ir kitokio plauko žadėtojus. Šviesesnioji karta tikrai sugebėtų įvertinti, kas vertas užimti 141 kėdę. Bet. Tokia ateitis jau keltų pavojų sukiužusiai politinei sistemai.

„Investuok Lietuvoje“ antradienį paskelbė, kad per 2018-uosius iš viso buvo pritraukti 45 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai, kurie planuoja sukurti rekordinį darbo vietų skaičių – 4,6 tūkstančio.

Lyginant su 2017 metais, kai buvo pritraukti 39 projektai, pernai numatytų įgyvendinti TUI projektų skaičius išaugo 15 procentų.

„Investuok Lietuvoje“ pabrėžia pagrindines praeitų metų tendencijas – finansinių technologijų sektoriaus iškilimą, paslaugų centrų industrijos brandą bei didėjantį įmonių susidomėjimą vykdyti tiriamąją veiklą Lietuvoje.

2018-ieji – fintech metai

Savo pranešime „Investuok Lietuvoje“ 2018-uosius pavadino finansinių technologijų (fintech) metais. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas išdavė jau šimtąją licenciją, kurios leidžia fintech įmonėms teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Katino, pagrindas fintech investicijų pritraukimui buvo padėtas 2017 metais.

M. Katinas / G. Savickio (ELTOS) nuotr.

„2017 metais padėtas centrinio banko modernaus reguliavimo pagrindas, kuris leido būtent 2018 metais pritraukti didžiulį kiekį naujų finansinių technologijų įmonių į Lietuvą. Kitas aspektas, kad fintecho bumas leidžia pritraukti ne tik jaunas technologines įmones, bet ir sukuria papildomą vertę stambioms pasaulio finansinėms technologijų korporacijoms. „Moody's“ į Lietuvą atėjo ne dėl fintecho, bet mūsų reputacija tarptautinėse rinkose tikrai prisidėjo prie sėkmės“, – BNS sakė M. Katinas.

Vyriausybė praėjusią savaitę priėmė fintech sektoriaus plėtros planą. Anot M. Katino, šis planas yra puiki strateginė iniciatyva.

„Tikimės, kad įgyvendinimas (fintech plano – BNS) bus toks pats sklandus kaip ir jo patvirtinimas. Jei prielaidos pasiteisintų, Lietuva per ateinančius 7 metus sukurtų visiškai naują sektorių su keliu tūkstančių darbo vietų ir atlyginimais, kurie viršija bendrą vidurkį bent keturis kartus“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus.

Vyriausybės plane numatoma šiemet į Lietuvą privilioti dvi reikšmingas fintech bendroves, 15 proc. padidinti sektoriaus įmonių skaičių, o Lietuvai iškeltas tikslas patekti bent į vieną reikšmingą tarptautinį finansinių centrų reitingą.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu taip pat neretai kalbama apie rizikas, kurias su savimi nešasi didieji fintech sektoriaus žaidėjai, tačiau M. Katinas teigia, kad derėtų visiškai pasitikėti Lietuvos banko (LB) kompetencija, o reikšmingų rizikų dėl sparčiai augančio įmonių skaičiaus sektoriuje esą nėra.

„Mes visiškai pasitikime centrinio banko kompetencija suvokti ir reguliuoti naują sektorių. Reiktų prisiminti, kad bet koks inovatyvus sektorius reikalauja iš valstybės naujo požiūrio reguliavime. Negalime tikėtis, kad pritrauksime naujas įmones, bet jokių su tuo susijusių rizikų neturėsime. Praktiškai bet kokio investuotojo atėjimas į rinką tam tikra prasme turi ir rizikų, kurios egzistuoja šalia“, – sako M. Katinas.

Svarbiausia metų investicija – „Moody's“

Paprašytas išskirti svarbiausias praėjusių metų investicijas, M. Katinas visų pirma išskyrė tarptautinės kapitalo rinkų bendrovės „Moody's“ atėjimą į Lietuvą, taip pat Jungtinės Karalystės fintech startuolio „Revolut“ ir JAV interneto giganto „Google“ atėjimus.

„Moody's“ turbūt būtų (svarbiausia investicija – BNS) kompetencijos ir dydžio prasme, nes tai tikrai bus viena didžiausių investuotojų rinkoje, kuris sukurs tikrai didelį kiekį darbo vietų. Iš kitos pusės „Revolut“ atėjimas fintech srityje yra ta žvaigždė, kuri garantuotai leis jau šiais metais pritraukti naują dalyvių skaičių. Tokio lygio žaidėjai tarsi patvirtina lokacijos perspektyvumą“, – sako M. Katinas.

„Moody's“ apie biuro Vilniuje steigimą pranešė praėjusių metų gruodį – Lietuvos sostinę bendrovė pasirinko naujausiam biurui Europoje steigti. Darbuotojų priėmimą įmonė planuoja pradėti šių metų sausį, „Moody's“ pradžioje žada įdarbinti iki 200 specialistų, tačiau, „Investuok Lietuvoje“ teigimu, biuras per artimiausius metus turėtų augti.

„Revolut“ specializuoto banko licenciją taip pat gavo gruodį. „Revolut“ žada veiklą Lietuvoje pradėti 2019-ųjų vasarą ir iš esmės pakeisti bankų sektoriaus žaidimo taisykles, nors plėtros masto kol kas prognozuoti nedrįsta.

„Google“ Lietuvoje iš LB gavo elektroninių pinigų licenciją savo įsteigtai bendrovei. Licencija įmonei „Google Payment Lithuania“ suteikia teisę leisti ir išpirkti elektroninius pinigus, teikti mokėjimo paslaugas.

„Google“ turi elektroninių pinigų licenciją Didžiojoje Britanijoje. Jos pastangos gauti visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančią licenciją Lietuvoje gali būti susijęs su Britanijos pasitraukimu iš ES, nes yra rizikos, kad chaotiško pasitraukimo atveju britų įmonės neteks priėjimo prie ES rinkos.

Problema regionuose – talentų trūkumas

Pernai taip pat plačiai buvo aptarinėjamos investicijos regionuose, pavyzdžiui, tarptautinės medicinos priemonių gamintojos „Intersurgical“ beveik 30 mln. vertės investicijos Visagine ir Pabradėje, bendrovės „Aga“ 20 mln. eurų investicija į dujų gamyklą Kėdainiuose.

Pasak M. Katino, džiugu yra tai, kad investicijos regionuose nebėra atsitiktinumas.

„Džiugu, kad nuo „Dovistos“ (langų gamintojo – BNS) atėjimo Marijampolėje matome, kad tai nėra atsitiktinė tendencija ir kad kiekvienais metais gamybos įmonių vis atsiranda – tai ir „Intersurgical“ atvejis ir Kėdainių gamybos įmonė“, – sako M. Katinas.

Tačiau „Investuok Lietuvoje“ vadovas nerimauja dėl švietimo padėties – Lietuvos švietimo sistema, jo vertinimu, neišugdo pakankamai talentų, o ši problema ypač aštri yra regionuose.

„Mus stipriai neramina regionų švietimo infrastruktūros pusė, nes norint sėkmę didinti, per visus regionus reiktų labai stipriai peržiūrėti ir sustiprinti mūsų švietimo kompetencijos centrus. Kaip pavyzdį galiu paminėti – kai kuriuose pramoniniuose miestuose (per metus – BNS) mes paruošiame mažiau negu 30 inžinierių. Toks skaičius tikrai neleidžia lengvai pritraukti stambių gamybinių kompanijų“, – pripažįsta M. Katinas.

M. Katinas vertina, kad užsienio investicijos yra bene vienintelė galimybė per trumpą laikotarpį padaryti didelį postūmį regionų vystymesi.

„Grubiai tariant, viena labai stambi įmonė regione sukuria teigiamą ekonomikos spiralę. Negana to, kad ji pradeda ruošti tinkamos kompetencijos žmones, pati investuoja į švietimo infrastruktūrą, aplink ją taip pat atsiranda naujos įmonės, kurios pradeda vystytis ir ta ekonomika kyla vien dėl to pirminio žaidėjo atsiradimo“, – pabrėžia jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad būtent talentų trūkumas riboja užsienio kapitalo plėtrą regionuose.

„Tai yra vienas pagrindinių „vištos-kiaušinio“ sprendimų. Nėra naujo didelio žaidėjo rinkoje, kuris sukurtų pirmąjį postūmį. Iš kitos pusės, tas didysis žaidėjas klausia, kiek šiuo metu yra tinkamos kompetencijos žmonių regione. Norint tą dilemą išspręsti, reikia valstybės intervencijos, kad ji sukurtų vadinamąjį pirminį talentų skaičių regione, o paskui tikėtis, kad stambi lietuviško ar užsienio kapitalo įmonė tą ekonomikos vystymą multiplikuos“, – svarsto M. Katinas.

Valstybė turėtų krypti link kokybinio aspekto

Lietuvos patrauklumo augimas užsienio investuotojams atsispindi ir tarptautiniuose reitinguose – praėjusių metų spalį paskelbtame „Doing Business“ reitinge Lietuva pakilo iki rekordinės 14 vietos.

Pasak M. Katino, teigiama yra tai, kad valstybė vis gerina verslo reguliavimo aplinką, dėl ko pagal „Doing Business“ reitingą Lietuva tapo lydere Vidurio ir Rytų Europoje.

„Šita sritis tikrai dar gali būti vystoma, bet tai jau yra neblogai. Vis dėlto, nors jau kartoju ne pirmą kartą – švietimas yra mūsų Achilo kulnas. Norint Lietuvai apversti savo ekonomiką modernios ekonomikos pusėn, reikia, kad tas talentų skaičius, kuris baigia universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas, drastiškai keistųsi. Šiandien traukiame tikrai didelius kiekius investicijų, bet gali kilti klausimas, ar tų talentų užteks per ateinančius 10 metų, jeigu švietimo pokyčiai nebus įgyvendinti“, – sako M. Katinas.

Kalbėdamas apie ateitį, pašnekovas teigia, kad pagrindiniai tikslai dabar turėtų krypti ne link kiekybinio, o kokybinio aspekto.

„Dėl to, kad žmonių skaičius rinkoje nėra begalinis, mums daug svarbiau būtų pritraukti aukštesnės kokybės investicijų, kurios būtų vadinamasis crème de la crème sluoksnis ekonomikoje, kaip „Moody's“, „Revolutas“. Naujos galbūt kibernetinio saugumo ar dirbtinio intelekto įmonės leistų suformuoti visiškai naują ekonomikos sluoksnį ir mums atrodo, kad kokybinis aspektas yra daug svarbesnis nei kiekybinis“, – pabrėžia M. Katinas.

„Investuok Lietuvoje“ vertinimu, reikėtų siekti, kad naujos investicijos per metus Lietuvoje sukurtų ne mažiau nei 4 tūkst. darbo vietų, nes tai užtikrintų Lietuvai stiprų ir tvarų augimą.