Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, kuris kuris apima finansinių gebėjimų bei žinių vertinimą, 18–29 metų grupėje siekia 47 balus iš 100, 30–39 metų grupėje – 51 balą, 40–49 metų grupėje – 49 balus, 50–59 metų – 53 balus, 60 metų ir vyresnių – 55 balus.

„Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų. Vis dėlto, nors vyresnių, ypač sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų pajamos mažos, jie neretai turi santaupų, būstą, yra sukaupę nemažai finansinių žinių. Tuo metu savarankišką gyvenimą ir karjeros kelionę pradedantis jaunimas dažnai stokoja visų šių elementų, retas gali pasigirti ir solidesnėmis pajamomis“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų.

 

Finansinių gebėjimų subindekso vidurkis Lietuvoje siekia 51 balą, finansinio raštingumo – 55 balus. Tuo metu 18–29 metų grupėje rodikliai siekia atitinkamai 46 ir 50 balų ir yra žemiausi iš visų amžiaus grupių.

Apklausos duomenimis, mažiau nei dešimtadalis jaunų žmonių užtikrintai gali pasakyti, kad jaučiasi visiškai finansiškai saugūs. Tai, anot J. Cvilikienės, patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai.

„Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių mėnesio išlaidos viršija jų pajamas arba yra joms lygios. Tai rodo, kad su finansiniu nesaugumu nemaža dalis jaunimo susiduria kone kasdien“, – sakė ji.

Tarp 18–29 metų gyventojų 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą turi tik 12 proc. respondentų. Palyginimui, tokio dydžio santaupų sako turintys 56 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų.

Kaip pastebi Finansų instituto vadovė, maždaug 1 iš 10 jaunuolių jaučiasi gebantys susidoroti su netikėtomis išlaidomis, panaši dalis gali užtikrintai pasakyti, kad jų finansai suteikia jiems pakankamai laisvės.

Tuo metu visų respondentų, kurie sako esantys visiškai finansiškai savarankiški, vidurkis siekia 54 proc.

Reprezentatyvų tyrimą sausio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Swedbank“ visiškai bendradarbiauja su institucijomis Švedijoje, Baltijos šalyse ir Jungtinėse Valstijose, kurios atlieka tyrimus dėl pinigų plovimo prevencijos“, – sakoma „Swedbank“ pranešime.

Nors anksčiau jau buvo skelbta, kad JAV tarnybos gali įsitraukti į pinigų plovimo tyrimą, toks jų žingsnis kelia nerimą investuotojams, nes Švedijos ar Baltijos šalių tarnybų skirtos nuobaudos gali pasirodyti juokingos prieš tas, kurias „Swedbank“ gali skirti Jungtinių Valstijų finansų prievaizdai. Blogiausiu atveju tarnybos gali atimti iš „Swedbank“ galimybę atlikti bankines operacijas, denominuotas JAV doleriu, rašo „Reuters“.

A. Karlssonas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos „Swedbank“ kelia iš esmės tokius pat klausimus, kaip Švedijos ar Baltijos šalių reguliuotojai, daugiausia susijusius su klientais ir jų bankinėmis operacijomis.

Visgi, pasak A. Karlssono, dėl tam tikrų klientų, kurie banko buvo įtarti pinigų plovimu, nebuvo imtasi tinkamų priemonių. Taip pat esą bankas taikė nepakankamas klientų pažinimo procedūras ir ne visada apie aptiktas įtartinas bankines operacijas informuodavo priežiūros institucijas.

„Kad „Swedbank“ nusipelnytų klientų, institucijų, investuotojų, darbuotojų ir kitų dalininkų pasitikėjimą, reikia toliau tobulinti mūsų kovą su pinigų plovimu“, – žurnalistams po „Swedbank“ finansinių rezultatų paskelbimo sakė A. Karlssonas.

Laikinojo banko vadovo teigimu, „Swedbank“ šiemet papildomai išleis 1 mlrd. Švedijos kronų (94 mln. eurų), o apie 650 mln. (61,1 mln. eurų) iš jų bus skirta investicijoms į pinigų plovimo prevencijos sistemas. A. Karlssonas patikino, kad šios lėšos bus skirtos personalui, kuris padės atlikti vidaus tyrimus, sustiprinti banko atitikties padalinį ir įsteigti naują padalinį, skirtą kovai su finansiniais nusikaltimais.

„Swedbank“ taip pat paskelbė, kad jau yra atliekamas itin išsamus banko vidaus tyrimas, kurio metu bus išnagrinėti „Swedbank“ klientų ryšiai Baltijos šalių filialuose, banko priimti sprendimai po anksčiau atliktų vidaus tyrimų ir „Swedbank“ pinigų plovimo prevencijos procesai.

„Vidaus tyrimas turi du esminius tikslus. Pirma, mes turime suprasti, kas įvyko praeityje ir ar galime ko nors iš to išmokti, o antra, turime kiek įmanoma geriau atsakyti į įvairių tarnybų keliamus klausimus“, – teigė A. Karlssonas.

Trečias pagal dydį banko akcininkas, Švedijos pensijų fondas „Alecta“, anksčiau kritikavęs „Swedbank“ veiksmus pinigų plovimo krizės metu, pasveikino banko sprendimą atskleisti šias anksčiau neskelbtas detales, o „Alecta“ generalinis direktorius Magnusas Billingas pabrėžė, kad tokie „Swedbank“ žingsniai atliepia investuotojų lūkesčius sulaukti daugiau skaidrumo.

„Swedbank“ elgiasi skaidriai, bendradarbiauja su tarnybomis ir dirba, kad atgautų pasitikėjimą, o būtent to ir reikia“, – „Reuters“ sakė M. Billingas.

Banko akcijų kaina Stokholmo biržoje trečiadienį 13.50 val. vietos laiku (14.50 val. Lietuvos laiku) smuko 2,88 proc., iki 150,05 kronos už akciją. „Swedbank“ akcijos šiemet dėl pinigų plovimo skandalo prarado jau ketvirtį savo vertės.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

SVT taip pat atskleidė nutekintus „Swedbank“ vidaus ataskaitos rezultatus, kuriuose teigiama, kad 2008-2018 m. per banko Estijos filialą aukštos rizikos nerezidentų banko klientų, daugiausia iš Rusijos, buvo atlikta mokėjimų už maždaug 135 mlrd. eurų. Tai yra kur kas daugiau nei anksčiau skandale minėti 9 mlrd. eurų. Palyginimui, per „Danske Bank“ Estijos filialą 2007-2015 m. aukštos rizikos nerezidentai atliko mokėjimų už beveik 200 mlrd. eurų.

Kovo pabaigoje Birgitte Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

„Swedbank“ penktadienį išleido greitai parengtą „Forensic Risk Alliance“ (FRA) atlikto vidaus audito ataskaitą po to, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT atskleidė, kad daugiau nei 9 mlrd. eurų siekiantys mokėjimai galėjo būti atliekami tarp į didžiulį pinigų plovimo skandalą įklimpusio „Danske Bank“ ir „Swedbank“ filialų Baltijos šalyse bei Švedijoje. Tačiau didžioji dalis informacijos apie tai, kiek „Danske Bank“ klientų naudojosi ir „Swedbank“ paslaugomis, buvo užtušuota, o tai nesuteikė jokios naujos informacijos investuotojams apie tai, kiek rimtos buvo „Swedbank“ pinigų plovimo problemos, rašo „Financial Times“.

„Deja, atrodo, kad banko vadovybė bando nuslėpti faktus apie banko susitepimą, užuot dariusi viską, ką gali, jog atneštų aiškumo ir ramybės rinkoms“, – sakė Švedijos akcininkų asociacijos vadovas Joacimas Olssonas.

Šis auditas tyrė vos 50 Švedijos transliuotojo SVT pateiktų sąskaitų, o juk yra tūkstančiai sąskaitų.

J. Olssonas pridūrė, kad ketvirtadienį vyksiančiame kasmetiniame „Swedbank“ akcininkų suvažiavime siūlys paskirti specialųjį auditorių ištirti „visus šios betvarkės aspektus“, įskaitant ir tai, ar banko vadovybė tyčia klaidino investuotojus, teigdama, kad „skeletų spintoje nėra“.

Investuotojas, „Hermitage Capital Management“ valdytojas Billas Browderis, pateikęs kriminalinių kaltinimų „Swedbank“ ir „Danske Bank“ dėl pinigų plovimo, taip pat kritikavo FRA atlikto vidaus audito išvadas. Pasak jo, išvados nesuteikia jokios informacijos apie tai, su kokio masto problemomis susidūrė „Swedbank“.

„Šis auditas tyrė vos 50 Švedijos transliuotojo SVT pateiktų sąskaitų, o juk yra tūkstančiai sąskaitų ir milijonai mokėjimų, kuriuos reikia patikrinti“, – kalbėjo B. Browderis.

Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas Švedijos transliuotojui SVT tikino, kad penktadienį paskelbto „Swedbank“ audito rezultatai nėra pakankami spręsti apie pinigų plovimo faktą banke.

„Swedbank“ vidaus auditas nėra pakankamas aiškiai suprasti situaciją. Todėl svarbu, kad Finansų inspekcija ir kolegos Baltijos šalyse pradėtų savo tyrimą“, – kalbėjo P. Bolundas.

Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos, prie kurių prisijungė ir Lietuvos institucijos, pradėjo tyrimą dėl SVT įtarimų, kad tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ 2007-2015 m. judėjusių galimai nešvarių pinigų srautai sudarė daugiau nei 9 mlrd. eurų. Švedijos prokurorai taip pat tiria, ar „Swedbank“ sulaužė vidaus informavimo taisykles, informuodamas didžiausius banko akcininkus apie SVT įtarimus dar prieš juos paskelbiant viešai.

„Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri penktadienį sulaukė jai taip reikalingo valdybos palaikymo, „Financial Times“ pripažino, kad audito išvados „gali atrodyti siauros“, tačiau, tikino „Swedbank“ vadovė, svarbu sulaukti nepriklausomų auditorių patvirtinimo, kad banko pinigų plovimo prevencijos procesai yra tinkami.

B. Bonnesen gynė auditą, sakydama, kad jis buvo atliktas per labai trumpą laiką, o dabar, pasak jos, bus atliktas platesnis tyrimas, tačiau jo rezultatai viešinami nebus.

„Ką mes darome, tai bandome šiek tiek aplenkti finansų reguliuotojus“, – sakė B. Bonnesen.

Kai kurie didieji „Swedbank“ akcininkai taip pat prisijungė prie kritikos.

„Tikėjomės daugiau, manome, kad reikia daugiau, kad sustiprintume pasitikėjimą banku. Nesame patenkinti pareiškimu, kad kitas tyrimo etapas nebus toks atviras, koks galėtų būti“, – sakė pensijų fondo AMF generalinis direktorius Johanas Sidenmarkas. AMF yra penktas didžiausias „Swedbank“ akcininkas. Trečias didžiausias akcininkas „Alecta“ taip pat pareiškė, kad FRA audito išvados nepateisino lūkesčių.

Tačiau bankui yra ir gerų naujienų – du didžiausi „Swedbank“ akcininkai palaikė B. Bonnesen ir banko valdybą.

Penktadienį „Swedbank“ paskelbė preliminarias FRA atlikto vidaus audito dėl galimo pinigų plovimo išvadas, kuriose sakoma, kad visų 50 patikrintų įtartinų banko klientų sąskaitos jau uždarytos, o su išvadomis susipažinusi banko valdyba tikina visiškai pasitikinti generalinės direktorės B. Bonnesen darbu, kuri pažadėjo įkurti specializuotą finansinių nusikaltimų prevencijos padalinį.

Vasario 27-kovo 19 dienomis FRA auditoriai patikrino Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT, atskleidusio apie galimą pinigų plovimą „Swedbank“, pateiktą 50 įtartinų asmenų sąrašą. Audito išvadose teigiama, kad visos pinigų plovimu įtartų asmenų sąskaitos jau yra uždarytos. „Swedbank“ Baltijos šalių filialuose paskutinė jų buvo uždaryta 2017-ųjų gegužės 31 d., o Švedijoje – pernai liepos 10 d. Tačiau, teigiama audito išvadose, neaišku, kas – „Swedbank“ ar klientai nusprendė pradėti sąskaitos uždarymo procedūrą

FRA atliktas auditas netyrė informacijos apie anksčiau skelbtą „Swedbank“ atliktą pinigų plovimo vidaus tyrimą ar „Hermitage Capital Management“ valdytojo B. Browderio pateiktus kaltinimus bankui dėl ryšių su bankrutavusiu Ūkio banku.

„Swedbank“ anksčiau neigė prielaidas apie savo įsitraukimą į „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalą, tačiau turėjo pripažinti kaltinimus, kai Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT vasario 20 d. pranešė, kad tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ Baltijos šalių filialų įvykdyta mokėjimų už maždaug 40 mlrd. kronų (3,8 mlrd. eurų). Švedijos ir Estijos finansų inspekcijos apie bendrą „Swedbank“ tyrimą pranešė jau kitą dieną – vasario 21-ąją.

Vėliau SVT pranešė, kad „Swedbank“ vadovams pernai rugsėjį siųsta, o vėliau nutekinta vidaus ataskaita atskleidė, jog 2007-2015 m. tarp įtarimą sukėlusių „Swedbank“ ir „Danske Bank“ klientų Baltijos šalyse buvo pervesta iš viso 95 mlrd. Švedijos kronų (9,04 mlrd. eurų).

SVT teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas ir Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.