Profesorius ir jo žmona Honorata tarpukariu patys aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje ir rengdavo švietėjiškus renginius.

Į stovyklą unikalioje sodyboje Akademijos seniūnijoje susirinko beveik 100 dalyvių iš įvairių Kauno rajono vietų. "Svarbiausi mūsų tikslai – ugdyti patriotizmą ir stiprinti šeimas", – pasakojo projekto koordinatorė Žaneta Jankauskaitė.

Sumanymui pritarė Kauno rajono savivaldybės vadovai, o realizuoti idėją padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės vadas Vytautas Žymančius su šaulių instruktorių komanda.

Kauno rajono mero pavaduotojas Jonas Gurskas linkėjo stovyklautojams gerai praleisti laiką, įveikti visus sunkumus. Stovyklautojams teko įveikti kliūčių ruožus, išmėginti taiklumą šaudykloje, mokytis išgyventi lauko sąlygomis. Viena įdomiausių užduočių – 10 km naktinis žygis į Pyplių piliakalnį.

Stovykloje rūko kariška lauko virtuvė. Paskutinę dieną stovyklautojai patys gaminosi maistą. Žolelių arbatai buvo galima rasti ir Obelynės sodo laukymėse.

Stovyklautojai turėjo puikią galimybę praplėsti akiratį – sodybos šeimininkas Algirdas Baltuškevičius papasakojo ne vieną įdomią istoriją apie čia kadaise gyvenusį T.Ivanauską ir jo unikalią augalų kolekciją.

Tai pabrėžė architektė Violeta Beigienė, ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybėje pristačiusi Tado Ivanausko sodybos sutvarkymo planą.

Didžiausia vertybė – želdiniai

Akademijoje, Kamšos miško pietinės dalies palaukėje, šalia Varžupio ir Obelynės upelių, įsikūrusi Obelynės sodyba – kultūros paveldo objektas. Kompleksą sudaro parkas, sodas, gyvenamieji namai ir kiti statiniai.

Šią unikalią vietą ateities kartoms išsaugojo T. Ivanausko įdukra Eleonora Baltuškevičienė su vyru Algirdu Baltuškevičiumi. 2015 metais sodyba tapo Kauno rajono muziejaus filialu.

„Tai vienintelis toks parkas Lietuvoje ir labai svarbu išsaugoti istoriškumą. Didžiausia jo vertybė – istoriniai želdynai“, –  pabrėžė V.Beigienė. Dendrologinę kolekciją sudaro daugiau kaip 400 augalų, iš kurių itin reikšmingi 54.

Parko reliktai – europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina –dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Čia auga vieni seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja.

Sukurs augalų žemėlapį

Parke dominuoja spygliuočiai, kuriuos labai mėgo T. Ivanauskas. Yra reikšmingų pavienių augalų, įdomių augalų grupių. Lapuočių kolekcija žavi žiedais, vaisiais.

Norintiems jais pasigėrėti planuojama sudaryti augalų žydėjimo žemėlapį. Visi augalai bus tvarkomi – vieni genimi, kiti atnaujinami ar kertami.

Gražiausiose vietose planuojama pastatyti suoliukus. Takus žadama palikti natūralius – užpylus skaldos ir žvyro, vėl užleisti žole.

Prie įdomių augalų grupių būtų įrengtos informacinės knygos.

Naują tvorą numatoma įrengti vietoj esančios suklypusios senosios. Dalis jos būtų segmentinė ažūrinė, kad leistų grožėtis išlikusia parku. Vartai ir varteliai taip pat liks senose vietose.

Pagal projektą bus tvarkoma visa teritorija. Ją planuojama aptverti, suformuoti įvažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau tikimasi įveisti naują sodą, atkurti vandens telkinį.

Įrengs lauko klasę

Senojo sodo aikštelėje numatoma pastatyti informacinį namelį. Jo stiklinės sienos atspindėtų aplinką. Namelio vidus primins T.Ivanauską – sienas siūloma išrašyti istorine medžiaga, susijusia su žymiuoju gamtininku.

Greta namelio planuojama įrengti lauko klasę su 24 sėdimomis vietomis.

Administracijos direktorius Antanas Nesteckis pabrėžė, kad rengiant projektą labai svarbu matyti visumą ir žinoti, ko siekiama.

„Atkurdami šį  unikalų gamtos kampelį elgsimės atsakingai – tai neįkainojamas turtas, kurį paliksime ateities kartoms“, – tvirtino meras Valerijus Makūnas. Jis patikino, kad kelias į Obelynę bus baigtas išasfaltuoti dar šiemet.

Sodybą T. Ivanauskas pradėjo kurti 1920 metais, remdamasis savo vaikystės prisiminimais iš Lebiodkos dvaro Baltarusijoje. Obelynėje profesorius gyveno iki 1970 metų.

Dabar sodyboje vyksta ekskursijos, o per obelų žydėjimą nuskamba vaikų folkloro festivalis „Gegutės šventė“.