Griežtai kontroliuoja aplinką
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas teigė, jog po pastarosios sausos ir karštos vasaros uosto direkcija kartu su čia veikiančiomis įmonėmis susitelkė ir griežtai kontroliuoja aplinkos kokybę.
"Mes perdislokavome oro kokybės monitoringą vykdančias stoteles. Vieną jų įrengėme prie bendrovės "Bega", kitą – prie KLASCO, dar vieną – prie "Klaipėdos naftos". Mūsų dispečeriai oro kokybę stebi ištisą parą, jeigu pastebimas bent menkiausias nuokrypis, iškart informuojami uosto naudotojai. Be to, šia informacija dalijamės su uosto kompanijomis, aplinkosaugininkais, tad jie irgi gali operatyviai reaguoti. Manau, tos priemonės padėjo suvaldyti situaciją", – teigė A.Drungilas.
Spalio mėnesio taršos kietosiomis dalelėmis vidurkiai dviejose minėtose stotelėse (prie "Begos" ir KLASCO) neviršijo 20 mikrogramų kubiniame metre, o prie "Klaipėdos naftos" – iki 25 mikrogramų kubiniame metre, kai leistina norma yra 50.
Užterštumo normų neviršijo
Stebimas ne tik kietųjų dalelių kitimas ore, bet ir CO2, ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Pastaruosius junginius fiksuoja pernai šiaurinėje uosto dalyje įdiegti 10 lakiųjų organinių junginių nustatymo / aptikimo detektorių. Šie detektoriai išdėstyti apie bendrovę "Klaipėdos nafta". Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliąja taršos matavimo įranga.
"Reikėtų pabrėžti, kad nesame aplinkos kokybę kontroliuojanti institucija, mūsų duomenys yra skirti prevencijai. Tačiau mes suinteresuoti, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama. Šiandien stebėdami mūsų turimus duomenis, galime konstatuoti, kad situacija dėl oro taršos uoste yra gera – per šį mėnesį užterštumo norma nė sykio nebuvo viršyta", – tvirtino A.Drungilas.
Oro užterštumą fiksuojančios stotelės Klaipėdos jūrų uoste veikia jau ne vienerius metus, tik anksčiau jos buvo skirtos vidiniam monitoringui, dabar minėtų stotelių duomenimis dalijamasi su aplinkosaugininkais ir uoste veikiančiomis bendrovėmis.
Pasirengę operatyviai reaguoti
Vyriausiasis uosto dispečeris Aleksandras Kaupas pademonstravo uoste įdiegtą oro ir vandens taršos monitoringo elektroninę stebėjimo sistemą.
Jei taršos nėra, monitoriuje dega žalias ženklas, jei taršos parametrai padidėja, spalva pasikeičia ir specialistai mato, kad yra pokyčių.
"Stotelės fiksuoja 6 įvairias dujas, kietąsias daleles ir triukšmą. Dispečeriai mato ekrane, kas yra negerai, tada jie reaguoja ir tiesiogiai susisiekia su ta konkrečia krovos kompanija, kuri ir organizuoja taršos šaltinio pašalinimą", – vardijo A.Kaupas.
Vis dėlto prieš kelias dienas Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informavo, kad Klaipėdoje oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą.
Visuomenės sveikatos specialistų išplatintoje informacijoje teigiama, jog kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą mieste šiuo atveju lėmė autotransporto sukelta tarša, statybų ir gatvių tiesimo bei remonto darbai. Kietųjų dalelių padidėjimo jūrų uosto teritorijoje įrengtos stotelės nefiksavo.
Oro kokybę Klaipėdos mieste fiksuoja dvi stotelės – viena jų pastatyta Bangų gatvėje, kita – Šilutės plente, netoli prekybos centro "Banginis".
Beje, pastarojoje vietoje oro tarša yra pasiekusi kritinę ribą – nors metai dar nesibaigė, tarša kietosiomis dalelėmis fiksuota jau 48 dienas per metus. Pagal galiojančius reikalavimus paros ribinė vertė negali būti viršijama 35 dienas per metus.
