Nuo nuotaikų Nevadoje gali priklausyti karo Ukrainoje eiga: nauja apklausa rodo, kad čia ir dar keturiose vadinamosiose svyruojančiose valstijose Donaldas Trumpas aplenkė Joe Bideną. Užsienio politikos klausimai JAV rinkėjams nėra tokie svarbūs kaip savi marškiniai, tačiau tendencija aiški: kad susigrąžintų populiarumą, demokratams teks daugiau kalbėti apie nacionalines, o ne globalias problemas. Nors pasauliniame kontekste Tauragė niekada neprilygs Nevadai (teatleidžia tauragiškiai už šią tiesą), nacionalinės politikos teatre iš statistės ji bet kada gali virsti soliste. Kodėl? Pasiaiškinkime. Neseniai paskelbta, kad nutraukiama vieno vietos laikraščio leidyba. Šiandien šis sprendimas nesukels žemės drebėjimo. Tačiau greta Tauragės įrašius dar ir Uteną su Ignalina, kur vietos žiniasklaida nebeišbrenda iš problemų liūno, vaizdelis pakinta. Jei mūsų tyrėjai labiau mylėtų periferiją, patikrintų, ar esama ryšio tarp Lietuvos regionų žiniasklaidos padėties, gebėjimo mąstyti kritiškai ir politinių preferencijų. O kol kas mūsų valdžios vyrai ir moterys galėtų bent remdamiesi užsienio pavyzdžiais pamąstyti apie tai, kas priklauso nuo vidutinio statistinio tauragiškio, uteniškio ar ignaliniečio, t.y. nuo vietos bendruomenių. Būtent jos, kaip rodo Ukrainos ir Izraelio pavyzdžiai, ribinėse situacijose neša didžiausią naštą: pirmosios stoja į akistatą su priešu (arba kolaboruoja), anksčiau ir efektyviau nei valstybinės institucijos pasirūpina socialiai jautriais visuomenės nariais. Arba, kaip atskleidė 2018 m. JAV atlikta analizė, atsidūrusios naujienų dykumose – ten, kur nebelieka oficialiai registruotų žiniasklaidos priemonių ir informaciją profesionaliai analizuojančių žurnalistų, orientyrų ieško vadinamuosiuose partizaniniuose šaltiniuose, kuriuos finansuoja anoniminės interesų grupės, o galiausiai balsuoja už populistus.