„PSO labai nerimauja, kad plataus masto karinė operacija Rafoje, Gazos Ruože, gali lemti kraujo praliejimą ir dar labiau susilpninti jau ir taip palaužtą sveikatos priežiūros sistemą“, – tinkle „X“ pareiškė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Tai prilygsta šešioms išgelbėtoms gyvybėms kiekvieną minutę per 50 metų, teigė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.

Žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime PSO pateikė išsamią 14 vakcinų, naudojamų pagal Išplėstinę imunizacijos programą (EPI), kuri kitą mėnesį minės savo veiklos 50-metį, poveikio analizę.

„Vakcinos yra vienas galingiausių išradimų istorijoje, leidžiančių išvengti kažkada baimę kėlusių ligų“, – pareiškime sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Vakcinų dėka pavyko visiškai išnaikinti raupus, poliomielitas atsidūrė ant išnykimo ribos, o pastaruoju metu kuriant vakcinas nuo tokių ligų kaip maliarija ir gimdos kaklelio vėžys, stumiame į paraštes ir kitas ligas“, – nurodė jis.

„Tęsdami mokslinius tyrimus, investuodami ir bendradarbiaudami galime išgelbėti milijonus gyvybių šiandien ir per ateinančius 50 metų“, – pridūrė jis.

Tyrime teigiama, kad per penkis dešimtmečius skiepai išgelbėjo 101 mln. kūdikių gyvybių.

„Imunizacija labiausiai iš visų sveikatos intervencijų prisidėjo prie to, kad kūdikiai ne tik sulauktų pirmojo gimtadienio, bet ir išliktų sveiki iki pilnametystės“, – tvirtino PSO.

Tyrime nustatyta, kad per 50 metų skiepai nuo 14 ligų tiesiogiai prisidėjo prie kūdikių mirtingumo sumažėjimo 40 procentų.

Afrikoje sumažėjimas viršija 50 proc., nurodoma pranešime.

Didžiausią poveikį turėjo vakcina nuo tymų – labai užkrečiamos virusinės ligos, kuria dažniausiai suserga vaikai.

Tyrimo duomenimis, šiam skiepui priskiriama 60 proc. imunizacijos išgelbėtų gyvybių.

Vakcina nuo poliomielito reiškia, kad šiandien gali vaikščioti daugiau kaip 20 mln. žmonių, kurie kitu atveju būtų paralyžiuoti.

„Šie vaikų išgyvenamumo rodikliai rodo, kaip svarbu saugoti imunizacijos pažangą“, – teigė PSO, atkreipdama dėmesį į spartėjančias pastangas pasiekti 67 mln. vaikų, kurie per COVID-19 pandemiją praleido bent vieną vakcinaciją.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad per antpuolius žuvo ir vienas jos darbuotojas.

Sirijos žmogaus teisių stebėjimo agentūra nenurodė, kas yra atsakingas už rytinėje Deir Ezoro provincijoje, praeityje nukentėjusioje ir nuo JAV, ir nuo Izraelio reidų, įvykdytus antskrydžius.

JAV gynybos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Jungtinės Valstijos praėjusią naktį „jokių antskrydžių nevykdė“.

Stebėjimo agentūros teigimu, vienoje iš Deir Ezoro vilų žuvo „Irano revoliucinės gvardijos patarėjas, du jį lydėję asmenys iš Irano saugumo, du kovotojai sirai“ bei dar penki smogikai, priklausantys proiranietiškoms grupuotėms.

Agentūra pranešė, kad vila tame rajone „buvo komunikacijų centru“, nurodydama, kad per ataką pastatas buvo sugriautas, žuvo dar vienas civilis siras.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas vėliau socialiniuose tinkluose pranešė apie „tragišką netektį – šįryt per antskrydį Sirijoje žuvusį dar vieną mūsiškį“.

Nustatyta, kad žuvusysis yra Emadas Shehabas – inžinierius, Deir Ezore „dirbęs PSO vandens ir sanitarijos punkte“.

Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad ataką „įvykdė sionistų režimas“ – šiuo terminu ji vadina Izraelį.

Pranešime nurodyta, kad žuvęs gvardietis yra Behrouzas Vahedi, priklausęs Quds pajėgoms, atsakingoms už Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso operacijas užsienyje.

Dar keturi smogikai žuvo per dar vieną smūgį Albu Kamalo mieste netoli sienos su Iraku, pranešė šaltinių Sirijoje tinklą turinti Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi stebėjimo agentūra.

Jos teigimu, devyni iš žuvusiųjų per šiuos smūgius buvo irakiečiai.

Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA dėl šio išpuolio apkaltino „okupantų amerikiečių pajėgas“ – jos teigimu, per ataką žuvo „septyni kariškiai ir vienas civilis“, buvo sužeista keletas kitų asmenų bei padaryta „didelė materialinė žala visuomeniniam ir privačiam turtui“.

Per Sirijoje jau 13 metų trunkantį pilietinį karą Izraelis yra sudavęs šimtus smūgių, kurių taikiniai buvo prezidento Basharo al-Assado pusėje kovojančios proiranietiškos grupuotės.

Keletą smūgių rytų Sirijoje yra sudavusios ir JAV. Šios atakos taip pat buvo nukreiptis prieš Iraną remiančias grupuotes, kurias JAV kaltina Izraelio karo su „Hamas“ Gazoje metu surengus išpuolių prieš JAV objektus Irake ir Sirijoje.

Stebėjimo agentūros teigimu, visai prieš pat antskrydį iš Damasko į Deir Ezorą atskiro Irano krovininis lėktuvas, atskraidinęs techninės įrangos ir gvardijos patarėją.

Agentūra nurodė, kad šis buvo atsakingas už telekomunikacijas.

Tai buvo pirmieji tokio pobūdžio smūgiai rytų Sirijoje nuo vasario pradžios, teigiama stebėjimo agentūros pranešime.

Vasarį, atsakydamos už kruviną dronų išpuolį prieš JAV bazę kaimyninėje Jordanijoje, per kurį žuvo trys JAV kariai, JAV atakavo Deir Ezoro ir Majadino apylinkes – per šiuos smūgius buvo nukauti 29 proiranietiški smogikai.

Nuo to laiko proiranietiškos grupuotės ėmė rečiau rengti išpuolius prieš JAV objektus Sirijoje, nurodo stebėjimo agentūra.

Kovo pradžioje per Sirijos Viduržemio jūros pakrantės Baniaso miestui suduotą Izraelio smūgį žuvo vienas Irano revoliucinės gvardijos narys ir dar du asmenys.

„Kadangi Gazos Ruožo pietuose žmonės ir toliau masiškai perkeliami, kai kurios šeimos priverstos keliskart persikelti, o daugelis slepiasi perpildytose sveikatos priežiūros įstaigose, aš ir mano kolegos iš PSO esame labai susirūpinę dėl didėjančios infekcinių ligų grėsmės“, – socialiniame tinkle „X“ sakė T. A. Ghebreyesusas.

PSO teigė, kad Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui taip pat turėtų būti leista suteikti skubią medicininę pagalbą, kad būtų išsiaiškinta įkaitų sveikatos būklė. Organizacija pridūrė, kad yra pasirengusi suteikti visą būtiną medicininę paramą.

„Reikia, kad įkaitų pagrobėjai skubiai pateiktų [įkaitų] gyvybės ženklus, įrodymus, kad jiems buvo suteikta sveikatos priežiūra, ir nedelsiant paleistų visus pagrobtuosius dėl humanitarinių ir sveikatos priežasčių“, – išplatintame pareiškime teigė PSO vadovas PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).

„Daugelis įkaitų, įskaitant vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones, turi sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia skubiai ir ilgai prižiūrėti ir gydyti. Pagrobtųjų ir jų šeimų patiriama psichikos sveikatos trauma yra didelė, todėl labai svarbi psichosocialinė parama“, – pridūrė jis. 

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pridūrė, kad PSO padarys „viską, ką gali, kad paremtų nelaisvėje laikomų asmenų sveikatos ir humanitarinius poreikius“.

„Visi civiliai gyventojai, kenčiantys nuo šio konflikto, turi būti apsaugoti“, – nurodė PSO vadovas.

„Padėtis Gazoje tampa nebekontroliuojama, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas socialiniame tinkle „X“. – Reikia, kad visų pusių smurtas liautųsi.“

„Kiekvieną sekundę, kai laukiame, kol bus suteikta medicinos pagalba, prarandame gyvybes, – pridūrė jis. – Mums reikia nedelsiant suteikti prieigą, kad galėtume pradėti tiekti gyvybes gelbstinčius reikmenis.“

„Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad už išpuolį prieš Ahli arabų ligoninę centrinėje Gazos Ruožo dalyje atsakingas Izraelis, tačiau Izraelio kariuomenė kaltino „Islamo džihado“ kovotojų netinkamai paleistą raketą.

„Negalime tiesiog tęsti to, ką darėme anksčiau“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas), atidarydamas PSO metinę asamblėją Ženevoje.

PSO valstybės narės pradėjo derybas dėl tarptautinio susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad pasaulis būtų geriau pasirengęs užkirsti kelią pandemijoms arba veiksmingiau į jas reaguoti.

Šis procesas dar tik prasideda, tačiau siekiama, kad susitarimas būtų priimtas iki kitos Pasaulio sveikatos asamblėjos, vyksiančios 2024-ųjų gegužę.

„Susitarimas dėl pandemijų, dėl kurio dabar derasi valstybės narės, privalo būti istorinis susitarimas, kuriuo būtų pakeista pasaulinio sveikatos saugumo paradigma, pripažįstant, kad mūsų likimai tarpusavyje susiję“, – teigė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas 10 dienų truksiančio susitikimo pradžioje.

Tokią mintį sekmadienį išsakė ir daug kitų aukšto rango kalbėtojų.

„Tikiuosi, kad šiuo metu vykstančiose derybose dėl pandemijų prevencijos, pasirengimo ir atsako į jas bus pasiektas tvirtas daugiašalis požiūris, kuris padės išsaugoti žmonių gyvybes“, – vaizdo ryšiu sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas).

Tuo tarpu Rytų Timoro prezidentas Jose Ramosas-Horta (Žozė Ramušas-Horta) pabrėžė, kad „kiekviena šalis, didelė ar maža, turtinga ar neturtinga, stengėsi tinkamai reaguoti į pandemiją“.

„Tai mums primena, kad namus turime statyti prieš audrą, o ne jos metu“, – pridūrė jis.

„Prisiminti tamsą“

Pandemija nusiaubė visą pasaulį ir oficialiai nusinešė beveik septynis milijonus gyvybių, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius gali siekti 20 milijonų.

Anksčiau šį mėnesį Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pareiškė, kad COVID-19 pandemija nebėra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatos situacija.

Tačiau sekmadienį jis pabrėžė, kad „COVID-19 vis dar yra su mumis, vis dar žudo, vis dar keičiasi ir vis dar reikalauja mūsų dėmesio“.

Jis sakė, kad išėjome iš „ilgo ir tamsaus tunelio“, tačiau „dabar yra metas atsigręžti atgal ir prisiminti tunelio tamsą, o tada... judėti pirmyn, atsižvelgiant į daugybę skaudžių pamokų, kurių mūsų išmokė šis tunelis“.

„Pagrindinė iš šių pamokų yra ta, kad bendras grėsmes galime įveikti tik bendromis jėgomis“, – teigė jis.

Jei susitarimas dėl pandemijos bus patvirtintas, tai bus tik antroji teisiškai įpareigojanti sveikatos sutartis nuo PSO įkūrimo prieš 75 metus.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pabrėžė pirmosios, lygiai prieš 20 metų priimtos, Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sėkmę.

Jis teigė, kad per tą laiką rūkymo paplitimas pasaulyje sumažėjo trečdaliu.

„Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija yra gyvas įrodymas, kad pasauliniai susitarimai gali pakeisti pasaulio sveikatos paradigmą“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad susitarimas dėl pandemijos gali padaryti tą patį.

„Dabar yra ta akimirka, kai kartu galime parašyti naują pasaulinės sveikatos istorijos skyrių“, – pridūrė jis.

„Žinoma, yra spragų. Sąlygos aiškiai matomos. Neįmanoma pasiruošti tokiai nelaimei“, – teigė jis, pateikdamas kol kas tiesiausią atsaką į kaltinimus, esą jo vyriausybė nesugeba užtikrinti pakankamo skaičiaus gelbėtojų ir pagalbos priemonių.

Žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje aukų skaičius viršijo 15 tūkst.

Turkiją ir Siriją sukrėtusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius trečiadienį viršijo 15 tūkst., o šaltyje dirbantys gelbėtojai nuolaužose toliau ieškojo išgyvenusiųjų.

Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.

Pareigūnai ir medikai pranešė, kad Turkijoje žuvo 12 391 žmogus, o Sirijoje – 2 992, taigi, iš viso žuvo 15 383 žmonės.

Žuvusiųjų skaičius dar gali smarkiai išaugti, jei pasitvirtins didžiausi ekspertų nuogąstavimai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) įspėjo, kad senka laikas tūkstančiams sužeistųjų ir po griuvėsiais dar esančių žmonių.

Pareigūnai ir gelbėtojai iš abiejų pusių anksčiau teigė, kad Turkijoje beveik 50 000 žmonių patyrė sužalojimus, o Sirijoje – 5 tūkst..

„PSO yra labai susirūpinusi dėl besikeičiančios padėties Kinijoje“, – savaitinėje spaudos konferencijoje sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, ragindamas pateikti išsamią informaciją apie ligos protrūkio sunkumą, hospitalizacijos ir intensyviosios terapijos poreikius.

Daugiausiai gyventojų turinti pasaulio šalis atšaukė beveik trejus metus vykdytą griežtą koronaviruso politiką, nors pranešama, kad virusas sparčiai plinta oficialiai atsisakius masinių uždarymų, testavimų ir karantino priemonių. 

PSO nuo COVID-19 aptikimo 2019 m. yra gavusi duomenų apie iš viso 6,45 mln. mirčių nuo šios ligos.

„Šią savaitę perkopta tragiška riba – šiemet jau gauta duomenų apie 1 mln. mirčių, – spaudos konferencijoje teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Negalime sakyti, kad išmokome gyventi su COVID-19, kai vien šiais metais mirė 1 mln. žmonių ir kai nuo pandemijos pradžios yra praėję 2,5 metų bei turime visas reikiamas priemones, kad šių mirčių galėtume išvengti.“

Jis PSO vardu paprašė visų pasaulio šalių vyriausybių spartinti medikų, senolių ir didelės rizikos grupėms priklausančių žmonių skiepijimą.