Jo duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4050, o išvyko – 3422 asmenys.
Kiek daugiau nei pusę – 56,2 proc. – atvykusiųjų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai, daugumą išvykusiųjų – 70,8 proc. – taip pat sudarė Lietuvos piliečiai.
Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Tomo Šiaudvyčio, teigiamas migracijos balansas trumpuoju laikotarpiu iš dalies sprendžia darbuotojų trūkumo problemą.
„Įmonės gali pasamdyti daugiau darbuotojų, o tai joms leidžia prisiimti daugiau naujų užsakymų ir vykdyti aktyvesnę plėtrą. Tačiau išaugusi imigracija didina darbuotojų pasiūlą ir galimai lėtina darbo užmokesčio augimą tam tikrose ekonominėse veiklose“, – BNS pirmadienį komentavo T. Šiaudvytis.
Išaugusi imigracija didina darbuotojų pasiūlą ir galimai lėtina darbo užmokesčio augimą tam tikrose ekonominėse veiklose.
„Daug imigrantų – paprastai užsieniečių – įsidarbina transporto ir statybų sektoriuose“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, dabartinis teigiamas migracijos balansas nebūtinai sprendžia ilgalaikes Lietuvos demografines problemas – gyventojų skaičiaus mažėjimą ir visuomenės senėjimą.
„Neaišku, ar atvykę užsieniečiai integruosis į Lietuvos visuomenę ir ilgam pasiliks Lietuvoje, ar tokia sparti užsieniečių imigracija ir toliau tęsis, nes ji priklauso Lietuvos transporto sektoriaus plėtros“, – sakė T. Šiaudvytis.
2020 metų sausis – dvyliktas mėnuo iš eilės, kai imigracija viršija emigraciją. Pastarąjį kartą neigiamas migracijos rodiklis fiksuotas lygiai prieš metus – 2019-ųjų sausį į šalį atvyko 68 žmonėmis mažiau nei išvyko.
Statistikos departamento skaičiavimu, pernai į Lietuvą atvyko maždaug 10,8 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko: imigravo 40 tūkst., o emigravo – 29,2 tūkst. asmenų.
